TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europos kariuomenės idėjos politikai nenurašo

2015 03 18 6:00
Juozas Olekas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Europos Komisijos vadovo Jeano Claude'o Junckerio siūlymas kurti Europos Sąjungos (ES) kariuomenę Lietuvoje, kitaip nei kitose valstybėse, sutiktas gana ramiai. Politikų nuomone, bendrų ES ginkluotųjų pajėgų idėja yra svarstytina.

J. C. Junckeris įsitikinęs, jog ES reikia turėti savo kariuomenę. Ji padėtų susigrumti su naujomis grėsmėmis, sukurtų bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat parodytų Rusijai, kad ES pasirengusi ginti europines vertybes. Tokia kariuomenė esą nebūtų konkurentė NATO, kuriai priklauso dauguma Europos valstybių, o tik priemonė, stiprinanti Europą.

Dalyje ES valstybių ši idėja sutikta skeptiškai. Didžioji Britanija iš karto pareiškė, kad gynyba yra nacionalinė, ne ES atsakomybė ir kad toks siūlymas neturi perspektyvos. Iniciatyva dėl ES kariuomenės suabejota ir Lenkijoje, Latvijoje bei Estijoje.

Svarstytinas klausimas

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė dar negalėjo plačiau pakomentuoti J. C. Junckerio idėjos. Jos teigimu, reikia palaukti, kol pasirodys dokumentai ir bus aišku, apie ką konkrečiai kalbama, nes detalės yra labai svarbios. „Gerai, kad J. C. Junckeris atkreipė dėmesį į Europos saugumą. Tačiau manome, jog konvencines grėsmes Europoje turi atremti NATO. Ir JAV yra neatsiejama mūsų saugumo dalis“, - pažymėjo J. Neliupšienė.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas priminė, kad siūlymai kurti ES kariuomenę vis kartojasi. Jo nuomone, derėtų diskutuoti apie dabartinę iniciatyvą. „Būtų galima nuodugniau panagrinėti ją, numatomą sprendimo priėmimų mechanizmą. Man atrodo, nereikėtų konkuruoti tarp ES ir NATO pajėgumo, vertėtų tiesiog bandyti tai suderinti ir kaip įmanoma racionaliau panaudoti turimas pajėgas“, - svarstė ministras.

Pasak J. Oleko, šiuo metu pirmaeilė mūsų pareiga – vykdyti NATO duotus įsipareigojimus: skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto krašto apsaugos finansavimui, dalyvauti bendrose pratybose, jungtiniuose štabuose. „Klausimas, ar šioje srityje reikia didinti ES valstybių integraciją, yra atviras. Kai kuriose srityse tai daryti būtina, bet labai atsargiai, kad nebūtų didesnio pasipriešinimo, kurį kartkartėmis matome atskirose valstybėse“, - pabrėžė jis.

Suprantamas skepticizmas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad NATO yra gynybinis aljansas. Tuo metu ES į gynybos srities klausimus nesikiša, tai palikta spręsti pačioms valstybėms. „Neturime kokių nors ypatingų interesų pakeisti labai stiprų euroatlantinį bendradarbiavimą kuo nors kitu, kuris gali būti ne pats patvariausias. Tačiau apie NATO gynybines pajėgas papildančią kariuomenę galima kalbėti“, - teigė jis.

Pasak A. Anušausko, kai kurios didžiosios ES valstybės, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Prancūzija, svarbiausiu laiko euroatlantinį – Europos ir JAV bei Kanados – bendradarbiavimą. „Niekam ne paslaptis, kad JAV turi didžiausią karinį biudžetą, paaštrėjus situacijai skiria didžiausią indėlį į Baltijos šalių saugumą. Todėl suprantamas tam tikrų valstybių skepticizmas. Turime euroatlantinį bendradarbiavimą – kas jį gali pakeisti ar apskritai kas nors turi keisti? Tai didelis klausimas“, - aiškino parlamentaras.

Seimo NSGK narę Rasą Juknevičienę nustebino J. C. Junckero siūlymas. Ji sutinka, kad ES valstybės, ypač priklausančios NATO, turi didinti savo gynybos pajėgumą. „Vienintelis klausimas - dėl funkcijų dubliavimosi. Jeigu kalbama apie pajėgas, kurios būtų skirtos ES krizėms, nelaimėms ar kitoms bėdoms spręsti, pritarčiau siūlymui, tačiau tik tam, kas nesidubliuotų su NATO“, - tvirtino ji. Anot R. Juknevičienės, žlugus Sovietų Sąjungai Europa gerokai sumažino savo gynybinį pajėgumą. Todėl dabar būtina kalbėti apie Europos valstybių pajėgų didinimą.

Bedantė Europa

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius, karo istorikas Valdas Rakutis įsitikinęs, kad ES reikia kariuomenės. Iš 28 ES šalių 22 priklauso NATO. Tokios valstybės kaip Austrija, Airija, Kipras, Malta, Suomija, Švedija nedalyvauja euroatlantinėje gynybos sistemoje. Pavyzdžiui, Austrija, pasak eksperto, yra didelė ES kariuomenės entuziastė.

V. Rakučio nuomone, pagrindinės problemos, kurios gali kilti įkūrus ES kariuomenę, yra kelios: ar nebus išskaidytos jėgos tarp NATO ir ES, ar nekils tarpusavio prieštaravimų, ar pakaks finansinių išteklių. „Argumentų prieš ES kariuomenę yra. Ir vis dėlto manyčiau, kad jos reikėtų, nes dabar Europa ir be dantų, ir be nagų, nieko negali padaryti, nelabai ir savimi pajėgi pasirūpinti. Tokių pajėgų egzistavimas suteiktų ES stipresnius raumenis, sutvirtintų organizaciją“, - dėstė profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"