TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europos lėšos - kaip deganti bulvė delnuose

2011 01 03 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

2010 metais Europos Sąjungos (ES) lėšomis remiami projektai galėjo suteikti postūmį Lietuvos ūkio augimui - didinti įmonėms užsakymus, gaivinti vidaus vartojimą, mažinti nedarbą. Tačiau nepavyko panaudoti trečdalio metams atrėžtos ES paramos. Ją dalyti vėluojama.

Iš 2010-aisiais planuotos panaudoti 5,3 mlrd. litų ES paramos, Finansų ministerijos (FM) gruodžio 27 dienos duomenimis, projektų vykdytojams ir rangovams buvo išmokėta daugiau kaip 3,3 mlrd. litų ES ir bendrojo finansavimo lėšų. Tiesa, prieš Naujuosius, remiantis ankstesnių metų patirtimi, buvo tikimasi, kad paskutinę metų savaitę išmokėjimai gerokai padidės ir galbūt sieks apie 200 mln. litų. "Tokiu atveju iš viso per 2010 metus būtų išmokėta 3,5 mlrd. litų ES ir valstybės biudžeto lėšų, o tai 1,2 karto daugiau nei 2009-aisiais", - LŽ nurodė Akvilė Žirgulevičiūtė, FM Veiksmų programų valdymo departamento Veiksmų programų viešinimo skyriaus vedėja.

Jei šie lūkesčiai išsipildytų, 2010-ųjų planas būtų įvykdytas 66 procento. Tada 1,8 mlrd. litų iš 2010-aisiais planuotų panaudoti ES lėšų šalies ekonomiką gaivintų 2011 metais.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė rugsėjį prognozavo, kad per metus Lietuvai pavyks panaudoti apie 4 mlrd. litų ES paramos, tačiau to ji nevadino "blogu rezultatu". Paramos panaudojimas strigo, nes, anot ministrės, dabartinė Vyriausybė iš pirmtakės neva paveldėjo "iš esmės tuščią projektų lentyną".

Lėti, bet treti ES

Iš viso per pirmuosius ketverius 2007-2013-ųjų finansinio laikotarpio metus buvo išmokėta maždaug ketvirtadalis ES numatytos paramos lėšų - 7 mlrd. litų. Tačiau iš visos šiam laikotarpiui suplanuotos paramos Lietuvai apie 20 mlrd. litų liko nepanaudoti. Tiesa, sutarčių pasirašyta už gerokai didesnę sumą - per 16 mlrd. litų. "Tikrai nėra rizikos nespėti panaudoti 2007-2013 metais Lietuvai numatytų ES lėšų. 2010 metams suplanuotų, bet neinvestuotų pinigų, neprarasime - jie bus perkelti į kitus metus", - tvirtino A.Žirgulevičiūtė. Pasak jos, 2011 metų valstybės biudžete ES struktūrinės paramos lėšos turėtų sudaryti apie 4,297 mlrd. litų.

Nors paramos panaudojimo tempai vangoki, Lietuva, palyginti su kitomis ES valstybėmis, struktūrinių fondų lėšomis naudojasi ganėtinai sparčiai. Europos Komisijos (EK) generalinio direktorato gruodžio 1 dienos duomenimis, Lietuva pagal atliktų tarpinių mokėjimų dalį (20,9 proc.) yra trečia tarp ES valstybių.

Prarastos galimybės

Prasčiausiai ES lėšos 2010-aisiais buvo panaudojamos įgyvendinant Vidaus reikalų ministerijos kuruojamus projektus - iki gruodžio išmokėta tik 33 proc. numatytos ES paramos. Vangiai į priekį stūmėsi ir Sveikatos apsaugos ministerijos (išmokėta 40 proc.) bei Ūkio ministerijos (44 proc.) kuruojami projektai. Pastaroji ministerija, kurios prižiūrimi projektai tiesiogiai susiję su ekonomikos potencialo augimu, per metus nepanaudojo solidžios sumos - 880 mln. litų. Aplinkos, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijoms pavyko išmokėti tik šiek tiek daugiau kaip pusę 2010 metams numatytų ES lėšų.

Kaip teigė A.Žirgulevičiūtė, metams nustatytus tikslus sėkmingiausiai vykdė Socialinės apsaugos ir darbo (beveik 100 proc.) bei Susiekimo ministerijos (per 70 proc.) ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas (apie 70 proc.).

Vis dėlto per 2010 metus ES paramos projektų vykdytojams ir rangovams buvo išmokėta tiek ES ir valstybės biudžeto lėšų, kiek jų skirta visam ankstesniam 2004-2006 metų finansiniam laikotarpiui. "Tai rodo, kad ES paramos panaudojimo tempai 2007-2013 metų programavimo laikotarpiu gerokai spartesni, o projektų vykdytojai įgiję daugiau patirties", - pabrėžė A.Žirgulevičiūtė.

Pinigus išmėtys bet kam?

Kadangi šiuo metu Lietuva neskuba panaudoti ES lėšų, ateityje, ekspertų manymu, jas gali tekti skirti ne visuomenei ir ūkiui naudingiausiems projektams, o rinktis tuos, kurie greičiausiai įgyvendinami. "Panaudota tik penktadalis numatytos paramos, todėl laikotarpiui einant į pabaigą, atrodo, vėl teks verstis per galvą dalijant ES pinigus. Kai ima trūkti laiko ir iškyla grėsmė nepanaudoti lėšų, svarbiausiu uždaviniu paprastai tampa išskirstyti pinigus, nebesigilinant į projektų svarbą", - įspėjo Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.

Pasak jos, tokia situacija gali susidaryti, nes ES parama šiuo metu vangiausiai juda įgyvendinant infrastruktūros projektus, kurie ilgiausiai trunka. "Kokį nors švietimo projektą galima baigti ir per pusmetį, tačiau, tarkime, nutiesti kelią užtrunka kur kas ilgiau. Juk reikia parengti projektinę dokumentaciją, viską suderinti, skelbti konkursus, pagaliau - atlikti ir pačius darbus", - kalbėjo R.Vainienė.

Infrastruktūros projektai, skirtingai nei ganėtinai paprastai įgyvendinami "minkštieji" projektai, tokie kaip švietimas, mokymai ir panašūs, ekspertų nuomone, daro gerokai didesnė įtaką ūkio augimui ir visuomenės gerovei. Per juos ne tik sukuriama viešųjų gėrybių, bet ir suteikiama galimybė užsidirbti vietos verslui, kartu įsteigti naujų darbo vietų ar išlaikyti turimas. "Minkštieji" projektai, pavyzdžiui, mokymai - geras dalykas, tačiau išmokyti žmonės dažnai išvažiuoja į kokią Airiją. O infrastruktūros objektai niekur nedingsta - nei keliai, nei greitaeigio interneto prieiga, nei tiltai. Todėl reikėtų koncentruotis būtent į juos", - LŽ dėstė Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas.

Pasak jo, jei būtų taikoma griežtesnė atsakomybė dėl vėluojančių infrastruktūros projektų, paramos skyrimas judėtų greičiau. "Dabar einama lengviausiu keliu - kai paaiškėja, kad projektas stringa, atlikusios lėšos permetamos ten, kur jas lengviausia panaudoti. Bet taip nepasieksime rezultatų, kurių tikimės. Reikia įvykdyti tai, kas suplanuota, o jei neįvykdoma - pareikalauti atsakomybės", - įsitikinęs D.Arlauskas.

Palikta savieigai

"2010 metų ES lėšų panaudojimo planas vykdytas tragiškai. Mano nuomone, galėjo būti iš viso nepanaudota apie 2 mlrd. litų ES paramos. Neką geresnis ir kitas galimas variantas - laikui spaudžiant išmėtyti lėšas nesvarbiems projektams, tiesiog dėl "pliusiuko", - LŽ sakė parlamentaras socialdemokratas Algirdas Butkevičius, dar šį rudenį kritikavęs Vyriausybę dėl vangių europinių pinigų panaudojimo tempų.

Net Susisiekimo ministerija, minima tarp metų ES paramos panaudojimo pirmūnių įgyvendinant transporto infrastruktūros projektus, gruodžio pradžioje buvo išmokėjusi tik 1,5 mlrd. litų iš 5,36 mlrd. litų sumos, numatytos jos kuruojamiems projektams 2007-2013 metais. A.Butkevičiaus skaičiavimais, panaudotas 1 mlrd. litų paramos sukuria maždaug 5 tūkst. darbo vietų, į biudžetą grįžta apie 300 mln. litų, tokia pati suma išmokama kaip darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos. Todėl 1,8 mlrd. litų europinių lėšų, kurių Lietuva šiemet nesugebėjo panaudoti, būtų gerokai prisidėjusios prie žmonių gerovės ir verslo augimo.

Politiko teigimu, viena didžiausių strigimo priežasčių - nepakankama ES paramą administruojančių darbuotojų kompetencija. "Ministerijose buvo atsisakyta šį darbą išmanančių specialistų, o priimtiems naujiems žmonėms reikia porą metų mokytis. Trūksta ir rimtos kontrolės, kaip įgyvendinami projektai, - juk kai kurie stringa dėl leidimų, dėl viešųjų pirkimų komplikacijų, todėl juos būtina nuolat prižiūrėti, aiškintis atsilikimo priežastis. Dabar beveik viskas palikta savieigai", - kalbėjo A.Butkevičius.

Kad tempas sulėtėjo, R.Vainienės manymu, turėjo įtakos ir vyriausybių pasikeitimas. "Atėję nauji ministrai suabejojo senųjų paskelbtais konkursais. Politinis ciklas Lietuvoje labai ryškus ir tai, ko gero, rimčiausia vėlavimo priežastis", - svarstė ji.

Objektyvios kliūtys

FM nurodo kelias priežastis, dėl kurių ES lėšų panaudojimo tempai 2010 metais buvo ne tokie spartūs, kaip planuota. "2007-2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo pradžioje nebuvo pakankamai parengtų projektų. Neretai teiktos prastai parengtos paraiškos,

neparengti įgyvendinti projektai - nesutvarkyti nuosavybės klausimai ir reikiama dokumentacija, nepatvirtinti detalieji planai, neatlikti viešieji pirkimai, - vardijo A.Žirgulevičiūtė. - Dėl šių priežasčių užtruko tiek pateiktų paraiškų vertinimas, tiek projektų įgyvendinimas." Pasak jos, dalis ES paramą administruojančių institucijų ir projektų vykdytojų neturėjo patirties šioje srityje.

Viena rimčiausių kliūčių - stringantys viešųjų pirkimų konkursai. "Kai konkurencija rinkoje didelė, viešuosiuose pirkimuose paprastai dalyvauja daug tiekėjų. Dažnai viešųjų pirkimų konkursai apskundžiami perkančiajai organizacijai ar teismams, o skundų nagrinėjimas stabdo tolesnį projektų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sektoriuje skundžiamas kas trečias pirkimas", - nurodė FM atstovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"