TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europos lyderiai susitarė dėl Bendrijos biudžeto

2013 02 09 6:47
Reuters/Scanpix nuotrauka/Prezidentė D.Grybauskaitė ir EVT pirmininkas H. Van Rompuy.

Informacijos apie ateinančių septynerių metų Europos Sąjungos (ES) finansinio gyvenimo perspektyvas iš Belgijos sostinės laukta ilgai ir su nerimu. Lietuvai labiausiai rūpėjo trys prioritetinės sritys. Vakar pavakarę Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Hermanas Van Rompuy savo paskyroje "Twitter" pranešė: "Sutartis yra!"

Į neeilinį EVT susitikimą, kuriame antrą kartą per pustrečio mėnesio buvo ieškoma kompromiso dėl ilgamečio ES biudžeto, ketvirtadienio popietę susirinkę valstybių lyderiai dirbo dieną ir naktį. Šalių vadovai, tarp jų ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, sunkiose derybose gludino aštrius kampus, trukdančius priimti svarbų finansinį dokumentą. Biudžeto projekto pagrindu tapo pernai lapkritį H.Van Rompuy pasiūlytas gerokai taupesnis variantas. Ginčai EVT susitikime truko ilgiau nei 24 valandas. Vos paskelbus apie pasiektą susitarimą, konkretūs skaičiai dar neminėti.

Prezidentė D.Grybauskaitė patikino, kad 2014-2020 metais iš ES biudžeto Lietuva gaus 44,5 mlrd. litų - tai yra beveik 10 proc. daugiau nei dabartinėje finansinėje perspektyvoje.

Derybose dėl 2014-2020 metų ES biudžeto Lietuvai buvo svarbios trys pozicijos - struktūrinių fondų, žemės ūkio ir Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo finansavimas.

Gaus mažiau

Vakar paaiškėjo, kad per ateinančius septynerius metus IAE uždaryti iš ES biudžeto Lietuva gali tikėtis 450 mln. eurų. Kiek mažesnis siūlymas buvo pateiktas lapkritį vykusiame EVT posėdyje. Dar anksčiau buvo gąsdinama, kad jėgainei uždaryti iki 2017-ųjų Briuselis teskirs 210 mln. eurų. Lietuva būsimam paramos laikotarpiui iš ES šiam tikslui prašė 770 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad, kalbant apie IAE, už finansinę paramą yra svarbesnė galutinė elektrinės uždarymo data. Svarbu, kad dėl menkesnio finansavimo uždarymo procesas būtų tęsiamas ir po 2020 metų ir tam būtų skiriama ES parama.

Briuselyje virė aistros ir dėl žemės ūkiui skiriamų pinigų. Lietuvos ūkininkai turi vilčių, kad tiesioginės išmokos jiems ir toliau palengva didės, kol 2020 metais pasieks 196 eurus (677 litus) už hektarą. Tai sudarytų apie 75 proc. ES vidurkio, kuris dabar siekia 249 eurus. Šiuo metu mūsų šalies žemdirbiai gauna 143 eurus už hektarą.

Numatytais tiesioginių išmokų dydžiais Lietuvos žemdirbiai teigė esantys patenkinti, tačiau, jų nuomone, jos turėtų būti išmokamos greičiau.

Ketvirtadienį Baltijos valstybių žemdirbiai Briuselyje protestavo prieš išmokų skirtumus. Jie prašė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkams jos siektų bent 90 proc. ES vidurkio.

Krizės "aukų" neskriaus

Su nerimu laukta ES struktūrinių fondų dalybų. Pagal projektą iš Sanglaudos fondo skiriami pinigai neturėtų viršyti 2,35 proc. šalių bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau tiek Baltijos valstybes, tiek Vengriją, kurių BVP per 2008-2010 metus gerokai smuko (daugiau nei vienu procentu), turėtų džiuginti nuo krizės nukentėjusioms šalims numatyta išimtis. Joms paramos aukštutinė riba būtų padidinta iki 2,59 procento.

Pagal projektą 2014-2020 metų ES biudžetas turėtų siekti apie 960 mlrd. eurų. Dar lapkritį šis skaičius buvo 13 mlrd. eurų didesnis. Pirminis biudžeto variantas siekė 1,04 trln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"