TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europos Parlamentas: aršesni dirba mažiau?

2014 05 19 16:08
AFP/Scanpix nuotrauka

Nors radikalesni politikai dažniau reiškiasi viešojoje erdvėje ir yra labiau girdimi, iš tiesų daugiau nuveikia „tylesni“ centro atstovai. Politiniam centrui atstovaujantys Europos Parlamento (EP) nariai savo darbe yra aktyvesni nei radikalūs dešinieji ar kairieji. 

Taip teigia organizacija „VoteWatch Europe“, apibendrinusi besibaigiančios kadencijos EP narių balsavimo duomenis. Centristinės proeuropietiškos grupės yra tapusios ir gerokai darnesnės, nepaisant kultūrinių ir geografinių skirtumų.

Politologo Lauro Bielinio manymu, europarlamentarai, kurie EP neveikia aktyviai, tiesiog jaučiasi esą ne savo vietoje.

Pusė lietuvių – mažai aktyvūs

Žalieji/Europos laisvasis aljansas yra aktyviausiai dalyvaujanti EP sesijose ir balsuojanti politinė EP grupė. Vidutiniškai balsavimuose dalyvauja 86,87 proc. jų narių, rodo „VoteWatch Europe“ duomenys. Po jų eina Europos liaudies partija (84,88 proc.) ir Socialistai ir demokratai (84,39 proc.). Neaktyviai balsuoja nepriklausomi nariai (77,82 proc.) ir Laisvės ir demokratijos Europa (78,6 proc.).

„VoteWatch Europe“ duomenimis, labiausiai disciplinos laikosi ir darniausiai balsuoja didžiausios EP politinės grupės. Darniau balsuoja Europos laisvasis aljansas, Europos liaudies partija, Socialistai ir demokratai, Liberalų ir demokratų aljansas už Europą, Europos konservatorių ir reformuotojų aljansas ir Europos jungtinė kairė-Šiaurės žalioji kairė, o Laisvės ir demokratijos Europa yra mažiausiai darni grupė.

Žaliesiems/Europos laisvajam aljansui nepriklauso nė vienas EP narys iš Lietuvos, tačiau likę, išskyrus vieną europarlamentarą, priklauso vadinamosioms aktyvesnėms politinėms grupėms. Tačiau ir priklausydami aktyvioms grupėms jie nebūtinai balsuoja aktyviai.

Europos liaudies partijai priklauso Laima Liucija Andrikienė, Algirdas Saudargas, Vytautas Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė; socialdemokratams – Justas Vincas Paleckis, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė; Liberalų ir demokratų aljansui už Europą – Leonidas Donskis, Justina Vitkauskaite Bernard. Neaktyviai ir nedarniai, pagal skaičius, balsuojančiai Laisvės ir demokratijos Europai priklauso Rolandas Paksas bei Juozas Imbrasas. Valdemaras Tomaševskis priklauso Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijai.

L.L.Andrikienės balsavimo aktyvumas yra 83,19 proc., J.V.Paleckio – 68,06 proc., Z.Balčyčio – 68,50 proc., L.Donskio – 93,79 proc., V.Landsbergio – 66,71 proc., J.Vitkauskaitės Bernard (Darbo partija) – 34,73 proc., V.Blinkevičiūtės – 84,12 proc., Rolando Pakso – 67,82 proc., R.Morkūnaitės-Mikulėnienės – 86,38, V.Tomaševskio – 82,33 proc., J.Imbraso – 87,24 proc., A.Saudargo – 89,58 proc.

Tai, kiek EP nariai turėjo pasisakymų EP plenariniuose posėdžiuose, taip pat labai skiriasi. V.Tomaševskis pasakė 53 kalbas, L.L.Andrikienė – 499, J.V.Paleckis – 288, Z.Balčytis – 1311, L.Donskis – 27, V.Landsbergis – 44, J.Vitkauskaitė Bernard – 40, V.Blinkevičiūtė – 1111, R.Paksas – 838, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė – 594, A.Saudargas – 17, J.Imbrasas – 1276.

Politologo L.Bielinio vertinimu, jeigu EP nariai nėra aktyvūs savo darbe, reiškia, jie nesijaučia esantys savo vietoje. „Jie nemato savęs, atliekančių aiškias funkcijas. Jeigu save įsivaizduočiau su aiškiu tikslu, aiškiomis funkcijomis, tai aktyviai veikčiau ta kryptimi“, – sakė politologas.

Vis tik, L.Bielinio nuomone, Lietuvoje ir nebus taip, kad žmonės rinktų „kuo garsiau kalbančius“, radikalesnių pažiūrų politikos veikėjų.

***

Naujai išrinktas EP penkerių metų kadenciją pradės liepos 1-ąją. Lietuvoje EP rinkimai vyks kartu su prezidento rinkimų antru turu – gegužės 25 dieną.

Kiekvienam Europos Sąjungoje gyvenančiam piliečiui EP kainuoja 3,1 eurų (10,7 litų) per metus, 2011 metų skaičiavimus pateikia svetainė europarl.europa.eu. Į šią sumą įskaičiuojamos vertimo į 24 kalbas paslaugos, trijų darbo vietų išlaikymas – Briuselyje, Liuksemburge ir Strasbūre. Palyginimui, Vokietijos Bundestago išlaikymas kiekvienam vokiečiui kainuoja 8,2 euro, Prancūzijos nacionalinė asamblėja – 8,1 euro kiekvienam piliečiui, Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmai – 7,3 euro.

EP nariai tiesiogiai renkami nuo 1979 metų. EP sudaro 766 nariai iš 28 valstybių, jie atstovauja daugiau nei pusei milijardo piliečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"