TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europos Sąjungos labdaros ragavo ir Lietuvos paršeliai

2006 12 11 0:00
Lietuvos "Caritas" draugijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Janina Kukauskienė skundėsi, kad kai kurios savivaldybės pateikė netikslius sąrašus - juose būta net mirusių žmonių.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Europos Sąjunga mūsų varguolius užvertė miltais, makaronais ir ryžiais. Šių nemokamų produktų buvo tiek, kad užteko ir žmonėms, ir naminiams gyvuliams, dalis liko sandėliuose. Žadama, kad kitąmet meniu bus įvairesnis.

"Beveik visus metus maitinamės pyragais, verdu spurgas. Bulves mūsų racione keičia ryžiai", - Europos Sąjungos (ES) labdara pakeitė Jotainiuose (Panevėžio r.) gyvenančios Miškinių šeimos maitinimosi įpročius.

Dešimt vaikų auginanti Diana Miškinienė kas mėnesį į namus parsiveždavo apie 40 kilogramų nemokamų gėrybių. Ji teigė gautus maisto produktus jau baigianti sunaudoti bei džiaugiasi, kad jų gaus ir kitąmet.

Kaip ir daugelis labdaros gavėjų, moteris norėtų, kad dovanojamų produktų įvairovė būtų didesnė. "Džiaugčiausi gavusi aliejaus, cukraus, konservų, manų kruopų ar kitų negendančių prekių. Makaronai taip pat galėtų būti įvairesni. Mums tai būtų didžiulė paspirtis", - sakė Miškinienė.

Auditoriai liko patenkinti

Pirmasis septynis mėnesius trukęs projektas buvo baigtas spalį. Beveik už 9 mln. litų, skirtų ES, nupirkta 16 tūkst. tonų lietuviškų kviečių ir 5 tūkst. tonų graikiškų ryžių.

Pagal ES nuostatus iš jų pagamintus produktus varguoliams turėjo dalyti labdaros organizacijos. Konkursą laimėjo trys iš jų - Lietuvos "Caritas", Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, labdaros ir paramos fondas "Lietuvos ir JAV iniciatyvos" (Maisto bankas).

Projekto vykdytojai, nors ir susidūrę su kai kuriais trukdžiais, apsisprendė jį tęsti ir kitąmet. Priekaištų lietuvių veiklai neturėjo ir ES atsiųsti auditoriai, praėjusią savaitę tikrinę įvairius programos įgyvendinimo aspektus.

Tikslinami sąrašai

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojo, paramos maistu programos koordinatoriaus Petro Zablockio, Lietuva kitų metų programai vykdyti iš ES gavo 11,3 mln. litų - 31,4 proc. daugiau negu šiemet (apie 9 mln. litų).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) jau apskaičiavo, kad parama maistu gali būti reikalinga maždaug 340 tūkst. nepasiturinčių gyventojų. Tačiau šis skaičius dar bus tikslintas pagal pateiktus savivaldybių sąrašus. SADM nustatytas paramos kriterijus - ne mažiau kaip 247,5 lito pajamų vienam šeimos nariui (pernai - 215,2 lito). Šiemet maisto produktus planuota skirti maždaug 250 tūkst. vargstančiųjų, nors realiai paramos sulaukė maždaug 180 tūkst. žmonių.

Aliejaus nebus

Pasak Zablockio, naujajai programai siūlomas kitoks maisto produktų asortimentas, įtraukta kur kas vertingesnių produktų.

Šiemet dalyti trys pagrindiniai produktai - miltai, makaronai ir ryžiai. Kitąmet pakete bus ir cukraus, mišinių blynams ir keksams, sausų pusryčių, konservų - perlinių kruopų su kiauliena ir vištiena. Visi šie produktai į Lietuvą bus atvežti iš ES teritorijoje esančių intervencinių sandėlių (pvz., cukrus - lenkiškas, ryžiai - graikiški). "Žmonės pageidavo ir aliejaus, tačiau jo intervenciniuose sandėliuose nebūna", - sakė Zablockis.

Numatyta gauti 5000 tonų ryžių, per 15 tūkst. tonų įvairių grūdų, 2800 tonų cukraus. Tikimasi, kad produktai Lietuvą pasieks sausio pabaigoje, vasario pradžioje. Antrasis projektas taip pat truks iki spalio.

Parvežti maisto produktai Lietuvoje bus saugomi ne 25 sandėliuose kaip pernai, o 45. Tai gerokai palengvins labdaros dalytojų darbą.

Vilnius - be labdaros?

"Daugiausia problemų turėjome ne su rajonų, o didmiesčių savivaldybėmis, ypač Vilniaus ir Klaipėdos miestų. Pasireiškė didelis nenoras padėti", - apgailestavo Zablockis.

Anot jo, Vilniuje nenori dirbti nė viena labdaros organizacija. Tad gali taip nutikti, kad per 3000 nepasiturinčių sostinės gyventojų liks be ES maisto produktų.

Savivaldybių atstovų vangumu skundėsi ir už maisto produktų dalijimą atsakingos nevyriausybinės organizacijos. "Šis darbas iš mūsų pareikalavo daug jėgų ir laiko. Tačiau matydami, kad visuomenei jis reikalingas, apsisprendėme dalyvauti ir antrajame projekte", - LŽ sakė Lietuvos "Caritas" draugijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Janina Kukauskienė.

Jos teigimu, vienas iš pirmą kartą vykdytos akcijos trukdžių buvo susijęs su negeranoriška kai kurių savivaldybių pozicija. "O juk akcijos sėkmė ir mūsų darbo rezultatai labai priklauso nuo savivaldybių. Mes esame susiję - jos teikia žmonių sąrašus, o mes pagal juos dalijame produktus", - sakė Kukauskienė.

Anot jos, ten, kur gyventojų sąrašai bus tvarkingi, problemų nekilo. Tačiau ypač didžiuosiuose miestuose (Klaipėdoje, Kaune) sąrašai buvo sudaryti labai lengvabūdiškai, pavyzdžiui, įrašyti jau mirę žmonės. "Svarbiausia, kad savivaldybės suvoktų, jog tai daroma jų žmonėms. Deja, iš valdininkų sulaukėme ir pažeminimo, ir nesupratimo", - apgailestavo "Caritas" atstovė.

Anot Kukauskienės, miestuose kilo problemų dėl produktų atsiėmimo. Kai kur žmonės aktyviai ėjo, kai kur - tekdavo skambinti, raginti ar net nuvežti į namus. Visi neatsiimti produktai atiduodami labdaros valgykloms.

Tekdavo vežti

Pasak ES gėrybes Panevėžyje dalijusios sandėlininkės Audronės Dagienės, pirmaisiais mėnesiais žmonės ėjo itin noriai atsiimti produktų, džiaugėsi ja, tačiau rugsėjį jau penktadalis turėjusiųjų teisę į labdarą jos neatsiėmė. Sandėlyje likusias 4 tonas labdaros sumanyta atiduoti keturioms mieste veikiančioms labdaringoms valgykloms.

"Daug padėkos žodžių išgirdome iš vyresnių žmonių, jie sakė, jog gaudami šių produktų sutaupo pinigų vaistams. Buvo ir tokių, kurie laidė replikas esą visų tų produktų jiems per daug, žmonės šaipėsi nesantys paršai ir tokių kiekių nepajėgsiantys suvalgyti", - pasakojo Dagienė.

Panevėžio rajone per mėnesį būdavo išdalijama 30 tonų labdaros. Iš sandėlio maisto produktus atsiimdavo seniūnijų darbuotojai, jiems neretai tekdavo labdarą vežti iki pat jos gavėjų namų. "Mūsų seniūnijoje teisę gauti šią labdarą turėjo daugiau nei 400 žmonių. Kiekvieną mėnesį jai išdalyti prireikdavo trijų dienų. Dauguma produktus tuoj pat pasiimdavo, tačiau kiekvieną kartą būdavome priversti su miltais, kruopomis ir makaronais vykti maždaug pas 20 šeimų. Jie nerasdavo laiko atvažiuoti ar ateiti pas mus", - LŽ sakė Vadoklių seniūnijos seniūnas Antanas Pocius.

Seniūnas pripažino, kad ne visi gyventojai iš gautų miltų kepė blynus ir virė kruopų košes. Buvo ir tokių, kurie gerokai pigiau nei parduotuvėje pardavinėjo gautus produktus. Dalis gautų gėrybių atiteko ir kiaulaitėms.

"Dėl dalijamos labdaros nukentėjo mūsų verslininkai, kaimuose turintys parduotuves. Iš jų jau niekas nebepirko nei miltų, nei ryžių. Reikia pripažinti, kad tai irgi savotiška problema, nes ši europinė labdara žlugdo kaimo verslą", - neslėpė Pocius.

Daugiausia gauna italai

* Paramos maistu programa Europos Sąjungoje vykdoma nuo 1987 metų. Kitąmet ja pasinaudos 17 iš 25 ES valstybių.

* Ateinančių metų maisto produktų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programai finansuoti ES skyrė 258,9 mln. eurų (893 mln. litų).

* Daugiausia prašė ir gavo Italija - 70,8 mln. eurų (244,26 mln. litų), Prancūzija - 48,9 mln. eurų (168,7 mln. litų), Lenkija - 41,3 mln. eurų (142,5 mln. litų), Lietuva - 3,3 mln. eurų (11,3 mln. litų).

* Įdomu, kad latviai ir estai šia parama beveik nesinaudoja. Latvija gavo 0,35 mln. eurų (1,2 mln. litų), Estija - 0,32 mln. eurų (1,1 mln. litų). Lietuvos kaimynai tai aiškina silpnomis pas juos veikiančiomis labdaros organizacijomis, kurios esą nesusitvarkytų su tokia užduotimi.

* Kaip ir pernai konkursą dalyti maisto produktus laimėjo tos pačios visuomeninės labdaros organizacijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"