TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europos Sąjungos šalių taikinyje – nedeklaruotas darbas

2014 09 13 6:00
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. SADM nuotrauka

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, svarsto galimybę tuos asmenis, kurie pagal įstatymų reikalavimus legaliai neįdarbina darbuotojų, nemoka jiems pilno atlyginimo ir mokesčių, bausti ne tik baudomis, bet ir įpareigoti atlyginti nuostolius tiek SODRAI, tiek asmeniui, kurio darbo santykiai buvo nedeklaruoti.

Svarbi patirtis

„Įvairios valstybės turi skirtingas patirtis kalbant apie nedeklaruotą darbą. Išgirsti jų patyrimus ir pritaikyti gerąją praktiką sau yra labai svarbu“, - sakė darbo teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto lektorius Vilius Mačiulaitis.

Tai, anot jo, yra viena iš priežasčių dėl ko rugsėjo 17-18 d. Vilniuje viešbutyje „Le Meridien“ vyks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojama tarptautinė konferencija „Kaip užtikrinti įteisinto darbo patrauklumą“. Joje aukšto rango atstovai iš svarbių tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, ES valstybių narių ministrai bei ekspertai tarsis, kaip atgrasinti darbdavius nuo neformalaus įdarbinimo, o darbuotojus - nuo nedeklaruoto darbo.

Sąvokos „nedeklaruotas“ ir „nelegalus“ darbas ne vienos valstybės teisės aktuose yra atskirtos. Lietuvoje vartojamas vienas terminas – „nelegalus darbas“, kuris suvokiamas kaip bet kokia neteisėta veikla, už kurią gaunamas atlygis ir nemokami mokesčiai valstybei.

„Nedeklaruotas darbas Lietuvoje nėra naujas terminas, tačiau Lietuvos teisės aktuose jo nėra. Bet tai - ne vienintelė problema. Todėl šįsyk konferencijoje bus apžvelgtos giluminės viso reiškinio problemos“, - pasakojo V. Mačiulaitis.

Neefektyvi priemonė

Anot jo, šiuo metu Lietuvoje, išaiškinus nedeklaruoto darbo atvejus, darbdaviui yra skiriama bauda, vidutiniškai siekianti 2500 litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tačiau nei nesumokėti mokesčiai valstybei, nei padaryta žala darbuotojui nėra atlyginami. V. Mačiulaičio nuomone, taip neturėtų būti. Darbdavys privalėtų sumokėti ne tik baudą, bet ir biudžetui bei trečiajam asmeniui padarytą žalą.

„Jei mokesčiai būtų sumokami, darbuotojas galėtų įgyti darbo stažą, pretenduoti į socialines garantijas. Dabar jis to netenka, o darbdavių baudos nuo nedeklaruoto darbo neatgraso“, - įsitikinęs darbo teisės ekspertas.

Jo įsitikinimu, nesąžiningo ūkio subjekto veikla turėtų būti apribota. Pavyzdžiui, jis negalėtų teikti paraiškų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitokiai valstybinei paramai gauti.

V. Mačiulaičio nuomone, Lietuvoje teisinis reguliavimas, susijęs su nedeklaruotu darbu, yra aiškus ir konkretus, tačiau neatitinkantis nūdienos realijų.

„Teisinę bazę reikėtų atnaujinti. Ir pritaikyti šioms dienoms“, - sakė darbo teisės ekspertas.

Lietuvos dėmesys

Lietuva, pirmininkaudama ES, itin daug dėmesio skyrė nedeklaruoto darbo problemai. Konferencija Vilniuje – tarsi pradėtos veiklos tęsinys, galintis pradėti formuoti bendrą Europos poziciją jos atžvilgiu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, dėl nedeklaruoto darbo kenčia darbuotojų socialinės garantijos ir darbo sąlygos bei valstybės biudžetas, atsiranda terpė nesąžiningai konkurencijai: „Matome, kad vien griežtindami sankcijas ir bausdami nusižengiančiuosius problemos iki galo neišspręsime, todėl ieškodami išeičių bei gerųjų pavyzdžių ir siekdami paskatinti valstybių narių, tarptautinių ir regioninių organizacijų bei socialinių partnerių diskusiją nusprendėme suorganizuoti konferenciją Vilniuje, kur visos suinteresuotos šalys turėtų galimybę kartu aptarti nedeklaruoto darbo sukeliamas problemas, peržengiančias nacionalinių valstybių sienas, ir būdus, kaip jas spręsti“.

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje užfiksuotų nedeklaruoto darbo atvejų nuosekliai mažėjo. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2011 metais buvo nustatyti 1823 nelegaliai dirbantys asmenys, 2012 metais – 1710 asmenys, 2013 – tik 1428 asmenys. Šiemet, per pirmus aštuonis mėnesius, nustatyta 814 nelegaliai dirbusių asmenų.

Tačiau nedeklaruotas darbas mūsų šalyje vis dar išlieka gana plačiai paplitusiu reiškiniu. Panaši padėtis stebima ir kitose ES valstybėse narės. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje pasirodę 28 ES šalyse atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenys atskleidė, kad net 11 proc. europiečių pripažino, kad praėjusiais metais pirko su nedeklaruojamu darbu susijusių prekių arba paslaugų, o 4 proc. atskleidė, kad jie patys gavo nedeklaruotą užmokestį už atliktą darbą. Kas trisdešimtam respondentui dalį darbo užmokesčio darbdavys sumokėjo grynaisiais pinigais, t.y. vokelyje.

Rugsėjo 18 d. 12.10 val. Vilniuje viešbutyje „Le Meridien“ vyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Tarptautinės darbo organizacijos generalinis direktorius Guy‘us Ryderis ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė bei tarptautiniai socialinių partnerių atstovai. Kviečiame dalyvauti.

Nedeklaruotas darbas yra savo pobūdžiu teisėta veikla, už kurią yra mokamas atlygis, tačiau kuri nėra deklaruojama konkrečios valstybės institucijoms pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus. Lietuvos teisės aktuose vartojama sąvoka yra nelegalus darbas, kuri apima tiek nedeklaruotą, tiek ir ES valstybėse narėse išskiriamą nusikalstamą, t.y. nelegalų darbą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"