TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Europos šeimai reikia Lietuvos paramos

2015 06 17 6:00
Valdis Dombrovskis AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis sako, kad sprendžiant pabėgėlių krizę Pietų Europoje anksčiau taikytas savanoriško solidarumo principas neveikė, todėl būtinas subalansuoto prieglobsčio prašytojų paskirstymo mechanizmas. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių dalyvavimas ir parama būtų svarbus sėkmingos mūsų integracijos į Europos Sąjungą (ES) ženklas.

Lietuvoje vakar viešėjęs už eurą ir socialinį dialogą atsakingas eurokomisaras pažymėjo, kad mūsų šalis sklandžiai perėjo prie bendros ES valiutos. Infliacija išliko maža, nors tam tikrų maisto produktų ir paslaugų kainos padidėjo.

„Tačiau vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu euras bus kainų stabilizavimo veiksnys, nes dėl jo didėja kainų skaidrumas ir konkurencija, mažėja importo ir eksporto, kurie sudaro didelę dalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), sandorių išlaidos“, - išskirtiniame interviu „Lietuvos žinioms“ sakė EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.

Euras duos daug naudos

- Lietuva jau beveik pusmetį gyvena turėdama naują valiutą. Nors politikai žadėjo, jog euras neturės didelės įtakos kainų pokyčiams, gyventojai skundžiasi, kad pabrango maisto produktai, paslaugos. Kaip vertinate mūsų šalies perėjimą prie euro? Kokį teigiamą ir neigiamą euro poveikį Lietuva pajus ateityje?

- Kai eurą įsivedė kitos valstybės narės, kainos jose padidėjo 0,1-0,3 procento. Duomenys rodo, kad Lietuvoje pokyčiai yra panašūs. Apskritai infliacija Lietuvoje išliko maža, ir neatrodo, kad euro įvedimas būtų padaręs matomą poveikį bendro kainų indekso kaitai. Pastaraisiais mėnesiais vidutinė infliacija Lietuvoje buvo mažesnė nei ES ar euro zonos vidurkis, taip pat mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje. Prognozuojama, kad 2015 metais infliacija bus neigiama (-0,4 proc.). Žinoma, kai kurių maisto produktų ir paslaugų kainos padidėjo kiek greičiau nei infliacija bendrai paėmus. Kai kurių paslaugų kainos padidėjo dėl kainų apvalinimo. Vis dėlto kai kuriais atvejais padidėjimą lėmė kiti veiksniai, o ne euro įvedimas. Tačiau vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu euras bus kainų stabilizavimo veiksnys, nes dėl jo didėja kainų skaidrumas ir konkurencija, mažėja importo ir eksporto, kurie sudaro didelę dalį Lietuvos BVP, sandorių išlaidos.

Lietuva perėjimui prie euro pasirengė labai gerai, viskas įvyko sklandžiai ir sėkmingai. Nekilo didelių problemų, bankai ir mažmenininkai sėkmingai susidorojo su darbo krūviu, išaugusiu dėl euro įvedimo ir atsiskaitymo dviem valiutomis. Lietuva įgyvendino kainų nurodymo dviem valiutomis ir sąžiningo kainų perskaičiavimo iniciatyvą laikydamasi EK rekomendacijų. Tai atspindi ir visuomenės nuomonė. Įvedus eurą atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, visuomenės palankumas eurui Lietuvoje išaugo nuo 44 proc. 2014 metų rugsėjį iki 63 proc. 2015 metų sausį.

Euras suteikia daug naudos ir gerina ilgesnio laikotarpio ekonominės veiklos sąlygas. Jūsų šalies ekonomika vis atviresnė ir geriau integruota ES, todėl turėtų gauti daug naudos iš glaudesnių ekonominių ryšių, galimų dėl bendros valiutos.

Lietuva jau gauna naudos dėl mažesnių finansavimo kaštų - tai rodo obligacijų pajamingumo mažėjimas ir prieš įsivedant eurą, ir įsivedus. Dabar Lietuvoje yra mažos palūkanų normos: ilgalaikių palūkanų norma sumažėjo iki 0,58 proc. už 10 metų šalies obligacijas, palyginti su 3,26 proc. prieš metus. Šį procesą palengvino pagerėję valstybės kredito reitingai. Jūsų šalis taip pat naudos gauna iš mažesnių sandorių išlaidų ir to, kad nebėra valiutos keitimo mokesčių. Tai mato užsienio investuotojai, todėl padidėjo investicijų srautai. Į stabilumą orientuota euro zonos politika taip pat prisidės prie makroekonominio stabilumo ir patikimumo Lietuvoje. Tačiau euro įvedimas nėra galutinis tikslas, reikia išlaikyti politikos discipliną. Lietuva turi toliau vykdyti stiprią ekonomikos politiką, kad išvengtų rizikos makroekonominiam stabilumui, ir išlaikyti gebėjimą prisitaikyti po euro įvedimo, kad užtikrintų tvarų konvergencijos procesą.

Reikia susirūpinti emigracija

- Lietuvos ekonomikos augimas, nors išlieka vienas sparčiausių ES, lėtėja. Kaip toliau plėtosis mūsų šalies ekonomika? Kokios yra didžiausios kliūtys tvariam ūkio augimui?

- Pastaraisiais metais ekonomika labai augo: apie 3,3 proc. kasmet nuo 2012 iki 2014 metų. Pirmiausia augimą skatino eksportas, tačiau dabar pagrindinis ekonomikos augimo variklis - vidaus paklausa. EK 2015 metų pavasario prognozės duomenimis, šiemet Lietuvos realusis BVP padidės 2,8 procento. Dėl stiprėjančio atsigavimo didėja užimtumas ir mažėja nedarbo lygis - tai turėtų tęstis šiais ir kitais metais.

Nors esama didelės pažangos užimtumo srityje, išlieka struktūrinių problemų, pirmiausia - demografinių. Lietuvoje gyventojų skaičius sparčiai mažėja ne tik dėl bendrų demografinių tendencijų, bet ir dėl vieno didžiausių Europoje emigracijos lygio. Apskritai ekonomikos augimas ES stabilizuojasi. ES ekonomikai naudingi keli veiksniai: žemos naftos kainos, silpnesnis euras ir politikos rėmimas. Tai turės teigiamą poveikį ir Lietuvai. Turint galvoje išorinę aplinką, išlieka rizika dėl geopolitinės įtampos tarp Rusijos ir ES.

- Iš tiesų, vienas didžiausių iššūkių Lietuvai - darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas. Atlyginimų ir gyvenimo kokybės skirtumai, palyginti su ES Vakarų šalimis, yra didžiuliai, todėl tikėtis reikšmingo proveržio tramdant emigraciją neįmanoma. Kaip siūlytumėte mūsų šaliai spręsti šią problemą?

- Lietuvos gyventojų per pastaruosius 10 metų sumažėjo daugiau kaip puse milijono. Tačiau yra ir teigiamų tendencijų: palyginti su krizės metais, emigracija sumažėjo perpus, be to, yra grįžtančiųjų iš emigracijos į Lietuvą. Štai ir atsakymas į jūsų klausimą: palankesnė ekonominė aplinka ir darbo galimybės. Lietuva turi spręsti struktūrines darbo rinkos problemas ir gerinti socialinių išmokų sistemą.

Ilgalaikiam konkurencingumui būtina gerai veikianti švietimo sistema. Lietuva turi sumažinti atotrūkį tarp profesinių gebėjimų ir darbo rinkos poreikių bei pagerinti gebėjimų pasiūlą. Reikėtų sukurti patrauklią profesinio mokymo sistemą, kokybiškas pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje galimybes. Tačiau švietimą reikia gerinti ir ankstesniais etapais: dabar Lietuvos penkiolikmečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžiai yra prastesni nei ES vidurkis. Todėl Lietuva turėtų nuosekliai gerinti ir pagrindinių gebėjimų ugdymą mokyklose.

Užimtumui didinti ir žmonių darbo aktyvumui ilginti svarbios investicijos į sveikatą. Todėl malonu matyti, kad vykdomos sveikatos apsaugos reformos, įskaitant ligoninių reformą, ir sveikatos gerinimo bei ligų prevencijos politika.

Lietuva vis dar turi įgyvendinti pensijų reformą. Atidžiai stebime Vyriausybės planus dėl naujojo socialinio modelio.

- Kokios kitos svarbiausios sritys, kuriose Lietuvai būtina imtis neatidėliotinų reformų?

- Lietuva padarė pažangą modernizuodama savo energetikos infrastruktūrą. Čia atidarytas pirmasis Baltijos šalyse suskystintų gamtinių dujų terminalas. Lietuva toliau deda pastangas pagerinti dujų ir elektros energijos jungtis su kaimynėmis šalimis - tai dar padidins energijos tiekimo saugumą. Vis dėlto dar reikia nemažai nuveikti plėtojant jungtis su likusia Europos dalimi ir mažinant priklausomybę nuo Rusijos dujų.

Konsultuojantis su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis ir socialiniais partneriais, reikėtų aptarti, kaip didinti darbo santykių lankstumą, ir kartu užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą. Esminį vaidmenį čia atliks veiksmingas socialinis dialogas.

Įtempti santykiai su Rusija

- Netrukus bus metai, kai Rusija uždraudė maisto produktų importą iš ES ir kitų Vakarų šalių. Lietuva - viena valstybių, kurioms tai smogė skaudžiausiai. Kaip prognozuojate, ar keisis Rusijos pozicija dėl taikomų sankcijų? Ar galima tikėtis jų atšaukimo?

- Akivaizdu, kad ir ES, ir jūsų dvišaliai santykiai su Rusija yra įtempti. Problemų kėlė įvairūs klausimai: Rusijos „juodasis sąrašas“, į kurį įtraukti 89 ES piliečiai, įskaitant 5 lietuvius, Lietuvos piliečio areštas Maskvoje, neseni incidentai Baltijos jūroje, kuriuos patyrė Lietuvos laivai, tiesdami elektros kabelį ir susidūrę su Rusijos karo laivais.

Rusija ėmėsi šių priemonių reaguodama į tvirtą bendrą ES sprendimą taikyti jai ekonomines sankcijas dėl neteisėtos Krymo aneksijos ir veiksmų Rytų Ukrainoje. Tikėtina, kad Rusija svarstys galimybę panaikinti draudimus, kai atšauksime ekonomines sankcijas visiškai įgyvendinus Minsko susitarimus.

Kai Rusija, reaguodama į ES ekonomines sankcijas, pernai rugpjūčio 7 dieną ėmėsi atsakomųjų veiksmų, EK priėmė nemažai rinkos priemonių, kad padėtų labiausiai paveiktiems sektoriams, tokiems kaip vaisių bei daržovių ir pieno. Valstybėms narėms, kurių pienininkystės sektorius nukentėjo labiausiai, - Lietuvai, Estijai, Latvijai, Suomijai - skirta 28,7 mln. eurų pagalba. Atsižvelgiant į 2013-2014 metų pieno gamybos lygį, Lietuvai skirta 14,1 mln. eurų.

Aktyviai dirbame, kad pagerėtų prieiga prie alternatyvių rinkų trečiosiose valstybėse, ieškome būdų, kaip panaikinti vyraujančias prekybos kliūtis. Be to, EK skyrė papildomų lėšų ES maisto produktams propaguoti visame pasaulyje, pasitelkiant ES delegacijų pagalbą. Ši strategija jau davė rezultatų: bendras uždraustų produktų eksportas išaugo 6 procentais.

- EK siūlo Lietuvoje apgyvendinti daugiau nei 700 pabėgėlių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Mūsų šalies vadovai priešinasi tokiam siūlymui, teigdami, kad esame pajėgūs priimti tik kelis šimtus. Kodėl manote, kad siūlymas visoms ES šalims nustatyti pabėgėlių kvotas yra tinkamas būdas spręsti jų antplūdžio Pietų Europoje problemą? Ar manote, kad Baltijos šalys yra pajėgios priimti, apgyvendinti ir integruoti po kelis šimtus pabėgėlių?

- EK siekia numatyti išsamią sistemą, tai nėra tiesiog atsakas į Viduržemio jūros krizę. Panašų mechanizmą būtų galima numatyti, jei panaši situacija susiklostytų prie rytinės ES sienos. Siekiama rasti veiksmingą ilgalaikį sprendimą migracijos sunkumams spręsti visoje ES. Geopolitinė padėtis gali pasikeisti labai sparčiai. Svarbu suprasti, kad problemų, panašių į patiriamas Italijos ir Graikijos, ateityje gali kilti ir kitose valstybėse narėse.

Ilguoju laikotarpiu trumparegiškas dabartinių migracijos problemų sprendimas nebūtų naudingas nė vienai valstybei narei. Praeityje taikytas savanoriškas solidarumas neveikė. Reikia subalansuoto paskirstymo mechanizmo, kad visos valstybės narės dėtų pastangas, - jis duos rezultatų tik tada, jei mes visi prisidėsime prie bendro sprendimo. Pateiktas siūlymas dabar bus svarstomas ES Taryboje. Migracijos problemų gali kilti labai greitai. Svarbu suvaldyti dabartinę krizę ir užkirsti kelią būsimoms. Ateityje su migracijos problemomis gali susidurti bet kuri valstybė narė. Jei šiandien nerasime subalansuoto mechanizmo, veiksmingo sprendimo nebus ir ateityje.

Akivaizdu, kad kiekviena valstybė narė turi unikalių ypatybių ir galbūt skirtingą pajėgumą, taip pat ir migracijos srityje. Kai kurios valstybės narės galbūt turi mažiau didelių migracijos srautų valdymo patirties nei kitos. Todėl joms gali reikėti papildomos paramos, kad turėtų tokias pat sąlygas kaip ir kitos. Esame pasirengę tai svarstyti. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių dalyvavimas ir parama būtų svarbus sėkmingos integracijos į ES ženklas, rodantis, kad visi esame vienos šeimos nariai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"