TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Eutanazija grįžta į Seimą

2015 02 25 6:00
Marija Aušrinė Pavilionienė. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seime - atnaujintas Eutanazijos įstatymo projektas. Neabejojama, kad šis teisės aktas, kaip ir ankstesnis, prieš septynis mėnesius pateiktas, įžiebs diskusijų laužą. Tarp politikų netrūksta manančiųjų, kad civilizuotoje valstybėje apskritai negalima svarstyti eutanazijos klausimo.

Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė tvirtai laikosi nuomonės, kad mirti taip, kaip pats pasirenka, yra kiekvieno žmogaus teisė. Politikė įregistravo antrą - patobulintą - Eutanazijos įstatymo projektą.

Pirmasis jos siūlymas myriop pasmerktiems ir nepakeliamą skausmą kenčiantiems žmonėms suteikti galimybę sąmoningai nutraukti gyvybę sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų. Mūru prieš eutanazijos idėją tuomet stojo gausus Seimo narių, medikų bendruomenės, Bažnyčios atstovų būrys. Tačiau kritika M. A. Pavilionienei nebaisi. Ji LŽ tikino sulaukianti daugybės sunkiai sergančių ligonių laiškų, kuriuose prašoma pagaliau įteisinti eutanaziją.

“Aš myliu žmones ir nenoriu, kad jie kentėtų”, - aiškino Žmogaus teisių komitete (ŽTK) dirbanti parlamentarė.

Padėtų išeiti oriai

Anot M. A. Pavilionienės, atsižvelgiant į teisės specialistų pastabas, įstatymo projektas buvo šiek tiek patikslintas. Kadangi pirmasis variantas iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės buvo išbrauktas net neleidus jo pristatyti, politikė prieš pavasario sesiją vėl sumanė pasinaudoti iniciatyvos teise.

“Esu įsitikinusi, kad mirti taip, kaip pats pasirenka, yra žmogaus teisė. Kaip ir teisė gimti ir gyventi”, - LŽ sakė socialdemokratė. Seimo narė pasakojo, kad jos įsitikinimą dėl eutanazijos būtinumo sustiprino neseniai pamatytas filmas „Nepažįstate Džeko“ („You Don't Know Jack“), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka garsus amerikiečių aktorius Alas Pacino. Daktaru Mirtimi pramintas jo herojus kaip tik ir stengėsi įteisinti eutanaziją.

„Aš tikiu, kad anksčiau ar vėliau toks įstatymas Lietuvoje bus priimtas", - pažymėjo M. A. Pavilionienė. Pirmajam įstatymo variantui daugiausia priekaištauta dėl to, kad jį priėmus neva būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti, specialiai marinti žmonės, o ligoniai per prievartą būtų verčiami donorais.

„Visi saugikliai yra sudėti, dešimt kartų viskas bus tikrinama ir pertikrinama. Visuomet yra galimybė atsisakyti. Man šis įstatymas pasirodė net per daug biurokratiškas“, - sakė Seimo narė.

Politikė prisipažino esanti netikinti ir nusiteikusi prieš žmogaus kančią. „Nesuprantu, kodėl krikščionybė, katalikybė verčia žmogų kentėti. Aš myliu žmogų. Todėl ir nenoriu, kad jis kentėtų. Be to, gerbiu žmogaus orumą ir noriu, kad jis išeitų kaip asmenybė“, - savo nuomonę dėstė M. A. Pavilionienė. Pasak jos, mūsų visuomenė „yra labai provinciali“, nesupranta, kas yra žmogaus laisva valia, pasirinkimas, teisė.

Nužmogėjimo ženklas

Seimo ŽTK vicepirmininko konservatoriaus Manto Adomėno teigimu, siekis įteisinti eutanaziją - „kultūros nužmogėjimo ženklas“.

„Tai tiesiog gyvybės negerbimas. Priešinsimės kaip išmanydami. Labai tikiuosi, kad projektas nepasieks Seimo salės. Labai tikiuosi, kad kitame parlamente nebus žmonių, kurie atstovauja mirties kultūrai. Yra klausimų, kurie civilizuotoje visuomenėje negali būti keliami“, - LŽ pareiškė parlamentaras.

Antanas Matulas. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Griežtas eutanazijos priešininkas - ir Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas konservatorius Antanas Matulas. „Lietuvoje neišnaudojamos visos paliatyviosios medicinos, skausmo mažinimo, slaugos galimybės. Todėl siūlyti įteisinti eutanaziją - visiškai nesąmoninga. Darysime viską, kad projektas nebūtų net svarstomas. Žmogus privalo turėti galimybę pasenti ir numirti natūraliai, o valstybė turi užtikrinti, kad ta mirtis būtų ori, be skausmo. Šiuolaikinės technologijos tą padaryti leidžia“, - LŽ pažymėjo jis.

A. Matulas įsitikinęs, kad Lietuvoje iš viso negalima svarstyti eutanazijos įteisinimo. „Valstybėje, kuri neužtikrina orios senatvės, tinkamos medicininės priežiūros, deramo skausmo malšinimo, nesugeba aprūpinti medikamentais, eutanazija prilygtų žudymo įteisinimui”, - sakė parlamentaras.

ŽTK narė liberalė Dalia Kuodytė prisipažino daug apie šiuos klausimus galvojusi. „Greičiau pritarčiau. Visiškai pritarčiau vadinamajai pasyviajai eutanazijai. Kad žinodamas, jog vilties pasveikti nebėra, tačiau būdamas dar blaivaus proto žmogus turėtų teisę pareikšti nuomonę dėl palaikomųjų priemonių atjungimo“, - LŽ teigė parlamentarė. Ji sutiko, kad panašūs projektai kelią skinasi labai sunkiai. „Tačiau manau, kad apie tai reikia diskutuoti, kalbėtis su žmonėmis, atlikti visuomenės nuomonės tyrimus“, - sakė D. Kuodytė.

Būtinos diskusijos

Pernai rugpjūtį pasirodžius pirmajam įstatymo projektui Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė siūlymą įteisinti eutanaziją dėl galimo piktnaudžiavimo pavadinimo labai pavojingu dalyku. „Aš laikausi tokios taisyklės gyvenime - kad kiekvienas gimstame ir atsinešame savo likimą. Kokį atsinešame, tokį turime”, - tuomet sakė parlamento vadovė.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė anksčiau yra užsiminusi apie diskusijų šiuo klausimu reikalingumą. „Turime Belgijos pavyzdį, kur tėvai gali nuspręsti dėl eutanazijos savo vaikui. Tai naujai priimtas įstatymas, sukėlęs daug diskusijų. Todėl manau, kad taip pat turime pradėti apie tai diskutuoti. Manau, kad toks įstatymas padėtų išspręsti žmogaus, kuriam sudėtinga gyventi, problemas. Tačiau tai tik diskusijų pradžia“, - prieš kelis mėnesius yra pažymėjusi R. Šalaševičiūtė.

Eutanazija legalizuota Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge. 2014 metų pradžioje Belgijos parlamentas įteisino sunkia ir mirtina liga sergančių nepilnamečių eutanaziją, be jokio amžiaus apribojimo, remiantis paties vaiko apsisprendimu mirti, psichologui patvirtinus, kad jis yra pajėgus tai nuspręsti, taip pat su tėvų sutikimu. Nyderlanduose eutanazija leidžiama nuo 12 metų.

Teisę sąmoningai nutraukti gyvybę turi ir penkių JAV valstijų - Vermonto, Oregono, Vašingtono, Naujosios Meksikos ir Montanos - gyventojai. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Indijoje, Meksikoje, yra legali pasyvioji eutanazija, kai nepagydomai sergančiam ligoniui nebetaikomas gydymas, kuris tik pailgintų jo kančias.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"