TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Evakuotis – į prekybos centrą, vienuolyną, ligoninę

2015 11 21 6:00
Kolektyvinės apsaugos statiniai žymimi specialiu ženklu - mėlynu trikampiu oranžinio fono kvadrate. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Susidarius ekstremaliajai situacijai vilniečiams ir klaipėdiečiams tektų slėptis mokyklose ir stadionuose, o kauniečiams būtų prieinami ir didieji prekybos centrai, teatrai, vienuolynas, bažnyčia, fortai. Taip bent jau nurodyta miestų skelbiamuose kolektyvinės apsaugos statinių sąrašuose, kuriuos, beje, viešina ne visos savivaldybės.

Kur bėgti kilus pavojui? Kur evakuotis? Atrodytų, kad tokia informacija gyventojams turėtų būti lengvai pasiekiama, tačiau, regis, taip dar nėra. Sužinoti, kur yra kolektyvinės apsaugos statiniai, nelygu savivaldybė, nelengva – tenka gerokai paklaidžioti tinklalapiuose ir, atsisiuntus tekstinius dokumentus, ieškoti reikiamo adreso. Valdininkai tokiu atveju pataria skaityti Krašto apsaugos ministerijos parengtą šimto puslapių bukletą ir susipažinti su ekstremalių situacijų valdymo planais.

Sutalpintų ne visus

Iš Vilniaus savivaldybės tinklalapyje skelbiamo plano aiškėja, kad gyventojams evakuoti ir jiems priimti sostinės teritorijoje yra 131 kolektyvinės apsaugos statinys. Vilniuje gyvena daugiau kaip pusė milijono žmonių.

Kauno miestas, turintis per 300 tūkst. gyventojų, analogiškame plane yra numatęs dvigubai daugiau evakavimo vietų – 275, Vilniaus rajono savivaldybė – 55, o Klaipėda su 159 tūkst. gyventojų – 31 kolektyvinės apsaugos statinį.

Prieš porą metų patvirtintame sostinės savivaldybei priklausančių statinių ir patalpų, skirtų kolektyvinei gyventojų apsaugai, sąraše deklaruojama, kad minimalus juose galinčių prisiglausti žmonių skaičius siektų kiek daugiau nei 100 tūkstančių. Tokių patalpų plotas – per 213 tūkst. kvadratinių metrų. Tiesa, nors minėtame plane nurodoma, kad tokių vietų yra 131, priede jų skelbiama tik 129.

Dauguma vardijamų objektų – mokyklos ir darželiai, tiksliau, jų sporto salės, rūsiai, koridoriai, valgyklos, aktų salės. Tarp kitokių objektų – Antakalnio poliklinika, Mykolo Romerio universiteto patalpos, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės beveik 9 tūkst. kvadratinių metrų rūsys.

Nurodoma, kad apie 11 tūkst. žmonių tilptų VšĮ „Sportas ir poilsis“ dengtame stadione Ąžuolyno gatvėje, o bene daugiausia – per 12 tūkst. asmenų – galėtų glaustis Konstitucijos prospekte įsikūrusios merijos požeminiame automobilių garaže.

Priimtų ir „Senukai“, ir „Maxima“

2012 metais patvirtintame Kauno savivaldybės plane dėstoma, kad miesto kolektyvinės apsaugos statinių (patalpų) sąrašas sudarytas atsižvelgiant į laikinosios sostinės katastrofinio užtvindymo grėsmę. Tad sąraše esą nurodyti į užtvindymo zoną nepatenkantys statiniai.

Atskiru dokumentu savivaldybės sąraše pirmas dvi pozicijas užima Nemuno saloje pastatyta „Žalgirio“ arena ir netoli jos įsikūręs prekybos ir pramogų centras „Akropolis“.

Kaip ir sostinėje, dauguma statinių – mokyklos ir darželiai, tačiau, pavyzdžiui, gyventojams apsaugoti, kaip deklaruojama, būtų skirta Kauno sporto halė, prekybos centrai „Molas“ ir „Mega“, „Senukų“ prekybos centras Pramonės prospekte, „Maximos“ parduotuvė Savanorių prospekte, Vilijampolės turgus, Kauno muzikinis ir Dramos teatrai, kino teatras „Romuva“. Vardijamos ir gamyklų teritorijose esančios slėptuvės Pramonės prospekte, ir II, IV, V, VI, VII, IX fortai, taip pat Pažaislio vienuolynas ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Kauno botanikos sodas.

Tiesa, priešingai nei Vilnius, Kaunas minėtame dokumento priede neskelbia nei šių patalpų ploto, nei jose galinčių tilpti gyventojų skaičiaus, nei konkrečios pastato vietos – viešinami tik adresai.

„Kam turi visi žinoti?“

Uostamiesčio savivaldybės tinklalapyje galima susipažinti su šių metų pradžioje patvirtintu savivaldybės statinių, skirtų gyventojų kolektyvinei apsaugai, sąrašu, kurį reikia atsisiųsti. Deklaruojama, kad patalpų plotas – per 77 tūkst. kvadratinių metrų, o apsaugomų gyventojų – 51,6 tūkstančio. 31-oje pozicijoje visi išvardyti objektai – mokyklos. Skaičiuojama, kad daugiausia žmonių galėtų tilpti Prano Mašioto progimnazijoje Varpų gatvėje – beveik 2,7 tūkstančio.

Vilniaus rajono savivaldybė, kurioje, skaičiuojama, gyvena apie 100 tūkst. žmonių, savo tinklalapyje irgi skelbia šių metų sausį patvirtintą ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kurio vienas priedų – ir kolektyvinės apsaugos statinių sąrašas. Tačiau jis, kaip paaiškėjo, bent jau vakar dar nebuvo viešas.

Vilniaus rajono savivaldybės civilinės ir darbo saugos specialistas Tadeušas Černiavskis situaciją LŽ komentavo tarsi juokaudamas, tarsi rimtai: „Jeigu taip sakote, kad jo (priedo – aut.) nėra, tai nebūtina visiems žinoti. Kodėl turi visi žinoti kur? Yra ten tas sąrašas, kaip gali nebūti. Gali būti, kad priedų nepaskelbėme, tik planą parašėme. Juk niekas neskelbia priedų. Pažiūrėsiu, jeigu kas, tai mes irgi paskelbsime. Priede numatytos 55 vietos, dauguma – mokyklos.“

Jis pridūrė, kad informaciją apie statinius, skirtus apsisaugoti, pateikė seniūnijos, o gyventojams, norintiems sužinoti, kur nelaimės atveju slėptis, visų pirma patarė kreiptis į seniūniją ir dairytis specialaus minėtas patalpas žyminčio ženklo – mėlyno trikampio oranžiniame fone.

Įpareigojimas – apsaugoti kas dešimtą

– Aiškėja, kad informacija apie vietas, kur nelaimės atveju reikėtų slėptis, nėra lengvai prieinama, o viena savivaldybė apskritai tų vietų neskelbia. Kodėl taip yra? – LŽ paklausė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininko Jūrio Targonsko.

– Problemos, kad negalima ar sunku rasti, neturėtų būti. Pagal rekomendacijas, visi planai su visais priedais turi būti visuomenei lengvai prieinamose vietose – internetiniuose savivaldybių puslapiuose. Skatiname juos pateikti aiškiau matomoje vietoje, nes šiaip juos skelbia kažkur giliau, ne pirmame puslapyje.

Tai kiekvienos savivaldybės reikalas – jos yra atsakingos už gyventojų saugą ir informavimą. Mes kaskart primename, kad būtų gerai, jei informacija būtų pateikiama prieinamiau, tačiau bausti už tai, kad nevykdomos rekomendacijos, negalime. Tai nėra nusižengimas.

– Trijų didžiųjų miestų kolektyvinės apsaugos statinių sąrašai skirtingi, objektų skaičius svyruoja nuo 31 iki 275. Vieni įtraukia parduotuves ir arenas, kiti – mokyklas. Kodėl tokie skirtumai?

– Priminsiu, kad pagal Vyriausybės nutarimą karo, ekstremaliosios situacijos atveju turi būti paslepiama mažiausiai 10 proc. konkrečioje savivaldybėje gyvenančių žmonių, taip pat vaikai iki 7 metų, neįgalieji. Miestų gyventojų skaičius – nevienodas, tad ir poreikis skirtingas. Kai kurios savivaldybės viršija numatytus minimalius reikalavimus ir numato daugiau vietų.

– Dauguma objektų, kuriuose tektų slėptis, – mokyklų, darželių sporto salės, rūsiai – nėra tam pritaikyti, kaip, pavyzdžiui, specialios slėptuvės.

– Atitinkamas Vyriausybės nutarimas ir Civilinės saugos įstatymas buvo priimti dar nesant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai. Europoje civilinės saugos sistemos orientavosi į stichines nelaimes, žmonių sukeltas nelaimes. Prioritetas buvo nustatytas dar Vyriausybės strateginio planavimo komitete. Tai – evakavimas, o ne slėpimas paveiktoje teritorijoje.

Tad ir numatyti tokie pastatai, kuriuose, iškėlus į saugią teritoriją, būtų galima laikinai priglausti gyventojus, kad jie galėtų pernakvoti ar kiek valandų palaukti.

– Tinkamų eksploatuoti slėptuvių, kurių buvo per tūkstantį, kaip suprantu, beveik neliko – jos arba privatizuotos, arba apleistos.

– Taip, jų lemtis tokia. Šaltojo karo metais slėptuvės buvo skirtos karo pramonės darbuotojams, jų nenutrūkstamai veiklai užtikrinti. Daugiausia jų ir buvo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Kiti miestai jų beveik neturėjo. Slėptuvių išlaikymas būtų kainavęs po 8 mln. litų kasmet.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"