TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ežeras saugo skaudžią paslaptį

2008 04 05 0:00
Tėvas negali patikėti, kad povandeninės srovės galėjo taip toli nunešti sūnaus kūną.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Trys mėnesiai nežinios ir galiausiai apėmęs netekties kartėlis. Lazdijų rajono Ančios ežere radus be žinios dingusio aštuoniolikmečio kūną, jo artimieji ir draugai nenori patikėti, kad vaikinas pateko į piktavalių žmonių rankas.

Per pirminę ekspertizę veisiejiškio abituriento Antano Prapiesčio mirties priežasčių nustatyti nepavyko. Vis dar neaišku, kas lėmė visus Veisiejus sukrėtusią tragediją - prieš vaikiną panaudotas smurtas ar nelaimingas atsitikimas. Į šį klausimą pareigūnai tikisi atsakyti gavę tolesnių laboratorinių tyrimų rezultatus. Tačiau teismo medicinos ekspertai jau konstatavo, kad ant A.Prapiesčio kūno išorinių sužalojimų nerasta.

Versijos bliūško

Naujųjų metų naktį dingusio Lazdijų rajono Veisiejų vidurinės mokyklos dvyliktoko A.Prapiesčio paieškos truko tris mėnesius. Praėjus parai nuo vaikino dingimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnai tikrino įvairias versijas: nuo nelaimingo atsitikimo iki avarijos ir smurtinės žmogžudystės.

Dingusio abituriento ieškojo ne tik artimieji, klasės draugai, bet ir visa Veisiejų bendruomenė, į pagalbą buvo pakviesti ugniagesiai gelbėtojai, kariai, paieškoms net pasitelktas sraigtasparnis. Vaikino tėvai kreipėsi į ekstrasensus, pagalbą siūlė su panašiomis problemomis susidūrę žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių. Tačiau visos pastangos rasti A.Prapiestį buvo bevaisės.

Viena po kitos bliūško iškeltos vaikino dingimo versijos, nepavykdavo užčiuopti nieko konkretaus, nors pareigūnai tikrino kiekvieną išgirstą gandą.

Kankina abejonės

Atpažinęs ežere plūduriuojantį kūną, vaikino tėvas Antanas Prapiestis palaidojo iki paskutinės akimirkos silpnai rusenusią viltį, kad jaunėlis sūnus dar gali netikėtai grįžti namo sveikas ir gyvas.

"Laukiu ekspertų išvadų, nes pirmas įspūdis, kūnui tris mėnesius išbuvus ežere, gali būti klaidingas. Juk jau prasidėję irimo procesai", - nenorėjo daryti pirmalaikių išvadų vaiko netekęs tėvas.

Dar tebeieškant pražuvėlio vyresnysis A.Prapiestis nebuvo linkęs kategoriškai laikytis kurios nors vienos versijos. "Gal jo dingimo priežastis netikėčiausia ir niekas apie ją net nepagalvoja", - tada svarstė vyras.

Tačiau abejonių dėl nelaimingo atsitikimo tėvui jau tada kilo. Anot jo, ne visas ežeras buvo užšalęs, bet jei žmogus įlūžo, ant ledo turėjo likti kokių nors žymių, o jų nebuvo.

Netekties slegiamas veisiejiškis nenori patikėti ir tuo, kad povandeninės srovės sūnaus kūną galėjo nunešti apie tris kilometrus nuo tos vietos, kur jis buvo pastebėtas paskutinį kartą. "Su nelaimingo atsitikimo versija būtų lengviau susitaikyti, jei kūnas būtų išplaukęs kur nors arčiau. Įvairių minčių kelia ir vieta, kurioje rado Antaną, prie jos lengviausia privažiuoti automobiliu", - teigė A.Prapiestis.

Klastingas ežeras

Pasak Veisiejų kaimiškosios seniūnijos seniūno Zenono Sabaliausko, radus dvyliktoko kūną bendruomenę prislėgė liūdesys. Tačiau visi tikisi, kad pagaliau bus atskleista Antano dingimo mįslė. "Mūsų ežeras klastingas. Abiturientas, jei tai patvirtins ekspertai, bus ne pirmoji jo auka. Norisi tikėti, kad A.Prapiesčio žūtis - nelaimingas atsitikimas, kurį lėmė per didelis svaigalų vartojimas šventinę naktį, o ne piktavalių žmonių rankų darbas. Labai svarbu, kad kuo greičiau būtų atsakyta į šį klausimą. Bendruomenė vėl jaustųsi saugi, žinotų, kad tarp mūsų nėra žudikų", - kalbėjo seniūnas.

Veisiejų vidurinės mokyklos direktorė Angelė Mizerienė LŽ pasakojo, kad ežerui atidavus dvyliktoko kūną mokyklą tarsi iš naujo sukaustė praradimo skausmas. Čia tvyro rimtis, ramybė ir liūdesys. A.Mizerienės teigimu, dauguma mokinių netiki nelaimingo atsitikimo versija, jie įsitikinę, kad Antanas negalėjo pats nueiti taip toli nuo šventinio šurmulio, bendramokslis tapo smurto auka. "Tačiau tai tik spėjimai", - pabrėžė pedagogė.

Dingimo nepastebėjo

Rusonių kaimo gyventojams Linai ir Antanui Prapiesčiams nuo šiol Naujieji metai neteiks didelio džiaugsmo, nes primins jauniausiojo sūnaus netektį.

Anot abituriento klasės auklėtojos Dalės Goberienės, Antanas buvo ne tik geras moksleivis, bet ir labai gerbė savo tėvus. Vaikinas stengėsi, kad dėl jo elgesio tėvams niekas nepriekaištautų ir nesiskųstų. "Jeigu Antanas kur nors užtrukdavo, visada pranešdavo. Mes su žmona visada žinodavome, kur mūsų sūnus", - apie sūnaus pareigingumą kalbėjo tėvas.

"Sužinojusi, kad Naujųjų metų naktį dingo Antanas, pirmiausia pamaniau, kad jis užsisėdėjo pas draugus. Tačiau kiek vėliau susigriebiau, kad tas vaikas tikrai nekankintų tėvų nežinia", - prisiminė D.Goberienė.

Naujųjų metų sutikimas su draugais buvo antras kartas A.Prapiesčio gyvenime, kai jis liko nakvoti pas klasės draugą Edgarą Pranskevičių. Rytą Antaną namo turėjo parvežti brolis Linas.

Kas nutiko tą naktį, kada ir kaip pradingo A.Prapiestis? Kol kas į šiuos klausimus neatsakyta. Žinoma tik tiek, kad iki vidurnakčio Antanas šventė klasės draugo namuose. Po vidurnakčio jis mobiliuoju telefonu išsiuntė tėvams sveikinimo žinutę. Vėliau dalis kompanijos išėjo pasilinksminti į centrinę miesto aikštę prie eglutės. Palikęs abu mobiliuosius telefonus ir piniginę, ant sportinių marškinėlių užsimetęs striukę paskui draugus išskubėjo ir Antanas.

"Draugas ir dvi merginos grįžo atgal, o jis, pasakęs, kad grįš vėliau, pasiliko. Tą naktį aikštėje Antaną matė daug kas, ten buvo ir abu vyresnieji mūsų sūnūs, kurie dėl didžiulio šurmulio brolio nepastebėjo. Kada jis pradingo, vėliau niekas negalėjo pasakyti. Aišku tik tiek, kad į tuos namus, kuriuose šventė, Antanas neparėjo", - pasakojo žuvusio vaikino tėvas.

Paaiškėjus, kad Antanas dingo, kažkas prisiminė jį matęs su dviem merginomis stovintį ant tilto, vos už šimto metrų nuo namo, į kurį turėjo grįžti. Tėvai nesistebi, kad tos merginos taip ir neatsiliepė, mat sutikti Naujųjų metų į Veisiejus buvo suvažiavę daug jaunuolių iš Lazdijų, Druskininkų, Alytaus.

Mokyklos siela

Tuščias suolas, neištarti žodžiai, neatsakyti klausimai ir nežinios pripildyta tyla. Antano klasės draugai iki pat trečiadienio popietės nenorėjo susitaikyti su mintimi, kad jo jau nėra. Jie, kaip ir Antano tėvai, tikėjo - gal įvyks stebuklas.

"Tokių mokinių, koks buvo A.Prapiestis, vienetai. Jis ne tik labai gerai mokėsi, bet ir turėjo nuostabią bendravimo dovaną", - pasakojo A.Mizerienė. Vaikinas buvo nuolatinis rajono istorijos, matematikos, fizikos olimpiadų dalyvis, jam puikiai sekėsi ir humanitariniai mokslai. "Lietuvių kalbos egzamino bandomąjį darbą Antanas parašė geriausiai. Per pamokas dažnai cituodavau jo rašinius. Malonu būdavo skaityti lengvu, aiškiu stiliumi parašytus darbus", - pasakojo klasės vadovė, Antanui dėsčiusi lietuvių kalbą.

Be Antano neapsieidavo nė vienas mokyklos renginys - vaikinas pats kurdavo jų scenarijus. Paskutinis dvyliktoko vestas renginys - naujametis mokyklos žiburėlis. Mokytojai žavėjosi Antano rimtu požiūriu į gyvenimą, pagarba vyresniems žmonėms, subtiliu ir kartu taikliu humoro jausmu, o draugai jį mėgo už nuoširdumą ir paprastumą. "Jis kiekvienai situacijai rasdavo tinkamą žodį - kartais kandų, kartais linksmą, bet visada pataikydavo į dešimtuką", - kalbėjo apie iškeliavusį į nebūtį mokinį mokytojai.

Antano netektis labai paveikė visos mokyklos bendruomenės gyvenimą. Klasės draugams ir mokytojams prireikė kolektyvinių ir individualių psichologo konsultacijų. "Pirmomis savaitėmis vos prakalbus apie Antano dingimą auklėtiniai sakydavo, kad net neužsiminčiau apie tai", - pasakojo patirtus išgyvenimus D.Goberienė. Anot draugų, Antanas neturėjo priešų.

Antano nebėra, bet jo ištarti posakiai ir toliau skamba klasės draugų lūpose. Anot D.Goberienės, vienas jų itin atspindi brandžią Antano asmenybę: "Turtingas ne tas, kuris daug pinigų turi, bet tas, kuriam užtenka, kiek turi."

Puoselėjo planus

Nors abiturientų išleistuvės bus tik vasarą, Antanas pirmasis auklėtojai dar rudenį pasiūlė sulaužyti ilgametes išleistuvių šventimo tradicijas. "Apgailestaudamas, kad jau gal paskutinį kartą su klase važiuoja į teatrą, Antanas pasiūlė išleistuves švęsti be įprastinių pasišokimų ir padainavimų, o vietoj baliaus geriau nuvažiuoti prie jūros ar į teatrą", - prisiminė auklėtoja.

Vaikino svajonė buvo studijos Karo akademijoje. Pasak pedagogų, Antanas ne tik svajojo apie kariškio gyvenimą, bet ir stropiai bei visapusiškai jam ruošėsi. Moksleivių ir mokinių atmintyje išliko vaizdas, kai per pirmąsias laisvas pamokas Antanas su draugu skubėdavo į sporto salę, kur iki prakaito žaisdavo krepšinį. Penktų, šeštų klasių mokiniai negalėdavo atitraukti sužavėjimo kupinų žvilgsnių, kai jis per pertrauką įbėgdavo į sporto salę ir "pakibęs" ant skersinio vienu ypu padarydavo 15 prisitraukimų. Klasės draugai net juokaudavo, kad Antanas vienas gali daugiau prisitraukimų padaryti negu jie visi kartu sudėjus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"