TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

F. Thom: „Matome barbarybės stiprėjimą“

2016 09 10 6:00
Francoise Thom. Asmeninio albumo nuotrauka

Minint 15-ąsias teroro išpuolių JAV metines, Sorbonos universiteto profesorė Francoise Thom konstatuoja, kad veiksmai po Rugsėjo 11-osios ženklina iracionalių sprendimų Vakarų politikoje pradžią. JAV atsitraukė nuo Europos ir įstrigo keliuose kariniuose konfliktuose, o tuo pasinaudojusi Rusija bando įtvirtinti savo hegemoniją Senojo žemyno rytuose.

Žinoma prancūzų istorikė sovietologė F. Thom interviu „Lietuvos žinioms“ sakė, kad po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių pasaulyje daugėja barbarybės. Vakaruose ji įgyja skirtingas formas, viena jų – radikalus islamizmas. Nematau civilizacijų konflikto, matau augančią barbarybę ir tam nusileidžiančią civilizaciją“, – pažymėjo ji.

Milžiniškos galimybės V. Putinui

Sekmadienį minėsime 15-ąsias Rugsėjo 11-osios metines. Kaip iš laiko perspektyvos galima įvertinti tai, kas įvyko?

– Tai labai svarbus įvykis, žymintis iracionalių veiksmų pradžią Vakarų politikoje. Pastaruoju metu matyti, kad šis procesas plečiasi tiek Rusijoje, tiek Vakaruose. Teroro išpuoliai tam daro labai stiprų poveikį. Mano nuomone, tai pagrindinė terorizmo pasekmė.

Teroro išpuoliai visada sulaukia neproporcingo atsako. Prisiminkime kad ir Rusijos caro reformatoriaus nužudymą, tai dešimtmečiams sustabdė reformas šalyje, o galiausiai privedė prie bolševizmo. Manau, kad ir Rugsėjo 11-oji lėmė sudėtingas pasekmes.

Iracionalūs veiksmai nesiremia politiniais skaičiavimais ar protingumo dedamąja. Idėja, kad su terorizmu reikia kovoti karo priemonėmis, yra neracionali. Su terorizmu reikia kovoti policijos, žvalgybos metodais. Karo su terorizmu idėja neturi prasmės. Juk terorizmas – abstrakcija.

– Kaip pasikeitė pasaulinė sankloda po 2001-ųjų įvykių?

– Esminis pokytis tas, kad Rugsėjo 11-oji atitraukė JAV nuo Europos. Beveik neliko Amerikos dėmesio Senajam žemynui. JAV įstrigo konfliktuose, kurių negalėjo laimėti: laikinai laimėdavo, o paskui paaiškėdavo, kad karinės pergalės neturėjo ilgalaikio efekto.

Rezultatas – Amerikoje sustiprėjusi iracionalumo tendencija. Tai labai pavojinga Europai. Tokios pačios iracionalumo tendencijos egzistuoja ir Europoje dėl islamo grėsmės. Visas šis procesas prasidėjo po Rugsėjo 11-osios, ir jis nieko gera nežada.

– Teroro atakos JAV žymi tam tikrą pokytį tarptautinės politikos sistemoje, pirmiausia, perfrazuojant Samuelį Huntingtoną, nuokrypį į civilizacijų konfliktą. Ar Rugsėjo 11-oji tapo grėsmingiausia krikščioniškosios ir musulmoniškosios civilizacijų sankirta?

– Man nelabai patinka toks pasakymas, nes manau, kad tai veikiau civilizacijų konfliktas su barbarybe. Matome barbarybės didėjimą. Taip pat mūsų šalyse, Vakaruose, barbarybė įgyja skirtingas formas. Islamizmas – tik viena jų. Tačiau reikia pabrėžti, kad kai kurie islamistai būtent Vakaruose įgijo išsilavinimą, t. y. civilizacija silpsta mūsų visuomenių viduje. Nematau civilizacijų konflikto, matau augančią barbarybę ir tam nusileidžiančią civilizaciją.

– Koks Rusijos vaidmuo pasauliniuose procesuose po Rugsėjo 11-osios?

– Manau, kad Rusijai, jos prezidentui Vladimirui Putinui šie įvykiai buvo didžiulė sėkmė. V. Putinui itin pasisekė tuo požiūriu, kad JAV dėmesys nukrypo nuo Vidurio Europos ir Europos apskritai, ši šalis įklimpo konfliktuose. V. Putinui tai suteikė milžiniškų galimybių. Dėl to jis siekia įtvirtinti Rusijos hegemoniją Europoje.

Ar jam pavyks tai padaryti? Net jei jo rankose labai geros kortos, reikia atsiminti, kad Rusija yra gerokai nusilpusi. Man situacija primena paskutinius Sovietų Sąjungos metus. Leonido Brežnevo laikais SSRS žengė per visą pasaulį, o paskui staiga viskas sprogo, nes būta vidinio nusilpimo. Dabar situacija šiek tiek panaši. Užsienio politikoje V. Putinas demonstruoja didžiulius laimėjimus, tačiau vidiniai sunkumai išliko. Tam tikru atžvilgiu jie net grėsmingesni nei SSRS sistemoje.

Invazija į Iraką buvo klaida

– Jungtinės Valstijos ir jų vadovaujama koalicija surengė palyginti staigų smūgį tiems, kurie atsakingi už atakas Amerikoje, – nuvertė talibų režimą Afganistane. Ar atsakas buvo tinkamas?

– Pasikartosiu: manau, kad su terorizmu reikia kovoti kitokiais metodais – žvalgybiniais, kaip tai daroma, pavyzdžiui, Izraelyje. Veltis į karus yra ne itin moralu. Mano nuomone, reikėjo sunaikinti Afganistane buvusį teroristų lizdą. Tačiau nesu tikra, kad tam buvo reikalinga tokia didelė karinė operacija.

– Po Rugsėjo 11-osios JAV ir jas palaikančios valstybės leidosi į kovą su grėsmę galbūt keliančiomis valstybėmis. Konkretus pavyzdys – Irakas. Tačiau po sąjungininkų invazijos paaiškėjo, kad masinio naikinimo ginklų ten nebuvo, o šalis tapo nesibaigiančio smurto, teroro išpuolių vieta, „Islamo valstybės“ citadele. Ar Vakarai su JAV priešakyje nenuėjo per toli, prevenciškai kovodami su potencialiomis grėsmėmis?

– Tai buvo visiškai neracionalu. Ypač turint omenyje tai, kad buvo būtina atsižvelgti į šio regiono ypatybes, istoriją. Jeigu Vakarai būtų apie tai susimąstę, jie nebūtų ten įžengę. Tačiau Vakarų užsienio politika kartais yra pernelyg lengvabūdiška.

Buvęs Irako vadovas Saddamas Husseinas iš esmės grasino savo piliečiams ir galbūt kaimynėms šalimis. Tačiau Vakarams tai nebuvo prioritetas.

– Misija Afganistane, talkinimas sąjungininkams operacijose Irake buvo papildoma priežastis priimti Lietuvą ir kitas mūsų regiono šalis į NATO. Ar žengėme teisingu keliu?

– Kai jau sprendimas buvo priimtas, reikėjo daryti viską, kad tai nesibaigtų katastrofa. Manau, kad geriau būtų buvę nepriimti tokių sprendimų. Tačiau juos priėmus reikėjo stengtis, kad viskas būtų geriau.

– Kai kas mano, kad būtent įvykiai po Rugsėjo 11-osios

iš dalies sukūrė sąlygas situacijai, su kuria susiduriame šiandien: „Islamo valstybės“ įsigalėjimu, pabėgėlių krize.

– Nesutinku. Manau, kad Artimųjų Rytų regiono problemos nėra sukurtos Vakarų. Jei nebūtų anksčiau minėtų įvykių, greičiausiai šios problemos būtų pasireiškusios kitomis formomis. Pavyzdžiui, sunitų ir šiitų priešprieša egzistavo, tai buvo sena regioninė problema. Todėl negalima sakyti, kaip skelbia Rusijos propaganda, kad visas problemas ten sukūrė Vakarai.

Lygiai taip pat galima teigti, kad SSRS, Kominterno propaganda nuo 1920-ųjų buvo antivakarietiška. SSRS sistemingai diegė neapykantą Vakarams, jos civilizacijai. Tai yra problemų, su kuriomis dabar susiduriame, pagrindas. Jos gerokai senesnės nei Amerikos įsiveržimas į Iraką. Čia SSRS tenka didžiulė atsakomybė, nors apie tai nekalbama. Būtent SSRS sistemingai skatino neapykantą Vakarams, o Rusija tai tęsia.

Būtina mokyti Europos kultūros

– Vakarų pasaulį pastaraisiais metais sukrėtė ne vienas radikalių islamistų teroro išpuolis. Ar tam yra priešnuodžių?

– Mano nuomone, pirmiausia su tuo kovoti turi specialiosios tarnybos. Būtinas glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas, ypač tarp Europos valstybių. Be to, reikia šiek tiek reformuoti mūsų švietimo sistemą. Būtina mokyti Europos kultūros ir mažiau rūpintis multikultūralizmu.

– Susidaro įspūdis, kad Europa nebuvo pasirengusi naujiems terorizmo iššūkiams. Kodėl?

– Niekas tam nėra pasirengęs. Sunku numanyti, kad koks nors islamistas, išsinuomojęs sunkvežimį, traiškys žmones. Kaip galima su tuo kovoti, jei žmogus veikia vienas? Tai labai sudėtinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"