TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Filantropija – kaip bėgimas nuo tuštumos ir beprasmybės

2014 11 28 9:00
Diskusijos apie filantropiją dalyviai: Alvydas Žabolis (kairėje), Jūratė Kazickaitė ir Egidijus Aleksandravičius. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

"Nuo nuobodulio ir beprasmybės negali išgelbėti jokie pinigai", - per diskusiją apie filantropiją ir labdarą kalbėjo istorikas, prof. Egidijus Aleksandravičius. O finansininko Alvydo Žabolio nuomone, ateina laikas, kai kapitalo sukaupęs žmogus supranta, kad pinigų jėga išsenka. Tada jis ieško kitokios patirties. Tai gali būti filantropija.

Per debatus ir diskusiją buvo keliamas ne vienas klausimas. Ar Lietuva turi filantropijos kultūrą ir ko reikia, kad ji klestėtų? Ar filantropija - būtinas brandžios visuomenės elementas? Kas šiandien Lietuvoje yra filantropija - marketingo priemonė, reklaminis triukas ar nuoširdus noras prisidėti, kuriant visuomenės gerovę? Apie tai svarstė ir mintimis dalijosi žinoma išeivė Jūratė Kazickaitė – "Kazicko fondo" vadovė; istorikas, publicistas, VDU Istorijos katedros profesorius, VDU universiteto Išeivijos instituto direktorius, prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, "Žabolis ir Partneriai" vadovas Alvydas Žabolis, pokalbį vedė Linas Sabaliauskas, advokatų kontoros "Triniti" vadovaujantysis partneris.

Artūras Junkus (kairėje) buvo vienas iš debatų dalyvių.

Dvi pozicijos

Prieš diskusiją vyko debatai, kurių dalyviams buvo pasiūlyta argumentuoti priešingas nuomones tema, ar tikroji filantropija yra tada, kai ji tyli ir anonimiška. Šį teiginį palaikė Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinis sekretorius Eitvydas Bingelis. Jam oponavo ir už filantropijos viešimą pasisakė ryšių su visuomene specialistas Artūras Jonkus. Pirmasis akcentavo vertybinius dalykus, kuriems nereikia reklamos ir viešumo. "Apie gerus darbus kalbėti ir juos daryti yra du skirtingi dalykai", - teigė E. Bingelis. Antrasis debatų dalyvis tvirtino, kad gerus darbus reikia viešinti. "Jei norime tik paaukoti žmogui, galime tai daryti tyliai. Tačiau jei siekiame išspręsti vieną ar kitą didelę, sisteminę problemą, negalime to padaryti vieni, nebendraudami su kitomis organizacijomis ir nepritraukdami lėšų", - sakė A. Jonkus.

Kas svarbiausia?

"Paremti pinigais yra vienas dalykas, širdimi - kitas. Gailestingumas yra labai svarbi filantropijos dalis", - per diskusiją tikino A. Žabolis. J. Kazickaitės nuomone, reikia žiūrėti iš gaunančiojo, sunkiai gyvenančio žmogaus perspektyvos. Nesvarbu, kokie motyvai duodančiojo. Jai pritarė E. Aleksandravičius. "Svarbiausias yra pats dovanos davimas. Koks motyvas ir viešai ar neviešai - antriniai dalykai. Geriau duoti ir nesislėpti, negu visai neduoti", - teigė jis. Kodėl aukojantieji nenori viešumo? E. Aleksandravičiaus teigimu, todėl, kad už gėrį gali būti atlyginta blogiu. "Tam tikras pagiežos lygis, susiformavęs po 1990 metų, ir posovietinis biurokratijos elgesys gali sukurti problemų, - tvirtino istorikas. - O dar yra konkurentų. Todėl buvimas remiančiuoju tyloje nebūtinai susijęs su vien moralinėmis nuostatomis. Nors visada sakysiu: jei galima ką nors daryti tyliai, reikia stengtis daryti. Tačiau tyla nuo visko neišgelbėja."

"Viskas prasideda nuo šeimos", - sakė Juratė Kazickaitė.

Asmenybės brandos klausimas

E. Aleksandravičiaus praplėtė temą, kalbėdamas, kad paaukoti penki litai yra gerokai mažiau, negu dalyvavimas savanoriškoje veikloje. Toks žmogus aukoja savo laiką ir talentą. Jis dalyvauja visuomeninėje veikloje dėl bendro gėrio. Istorikas mano, kad Lietuvoje nėra tyrimų, kokio dydžio yra socialinis kapitalas.

Pasak A. Žabolio, aukojimas yra asmenybės brandos klausimas. Galima užsidirbti ir sukaupti daug kapitalo. Tačiau ateina laikas, kai žmogus supranta, kad pinigų jėga išsenka. "Ir tai nėra idealizmas. Atsiranda tuštuma. Tada kapitalas mėginamas paversti į kitokias patirtis, santykius, į tai, ko negalima nusipirkti už pinigus, - teigė A. Žabolis. - Manau, kad Lietuvos visuomenė eis tuo keliu." Pasak E. Aleksadravičiaus, žmonės lėtai supranta, kad baisiausia, kas laukia, - tai nuobodulys ir beprasmybė. Nuo šito negali išgelbėti jokie pinigai.

Diskusija domėjosi nemažas būrys žmonių.

Džiaugsmas, kai darai gera

"Kai pagalvoju apie trisdešimtuosius metus... Mano gimtuosiuose Telšiuose kokių penkiasdešimt draugijų veikė ir net simfoninis orkestras grojo. Ir geriausias Žemaitijos muziejus buvo sukurtas, susimetus pinigus. Mat jie nežinojo, kad kada nors bus tokia Kultūros ministerija, europiniai pinigai", - kalbėjo istorikas. Todėl, E. Aleksandravičiaus nuomone, siekis būti pranašesniu, nenoras duoti kitiems nėra tautiniai bruožai. Tai greičiau posovietinio individo deformacijos ilgalaikės pasekmės.

Vakaro vedėjas L. Sabaliauskas diskusijos dalyvių klausė: ko reikia, kad Lietuvoje filantropijos kultūra pakiltų į aukštesnį lygį ir klestėtų? "Aš tikiu stebuklais", - sakė E. Aleksandravičius. Istorikas kalbėjo apie moralinio atbudimo stebuklą, kurio neįmanoma paaiškinti. Vis dėlto, jo nuomone, labdaros negali būti be meilės ir jautrumo žmogui, o jautrumas sunkiai įmanomas, kai vyrauja patyčių kultūra. "O ateitis, apie kurią drįstame svajoti, yra empatijos imperija", - sakė E. Aleksandravičius. Jis pacitavo filantropą George'ą Sorosą, sakiusį: "Klaida galvoti, kad didžiausi kapitalai generuojami tokių, kaip aš. Ne. Jie generuojami masinių smulkių aukotojų."

A. Žabolio nuomone, filantropijos tradicijas į Lietuvą galėtų atvežti mūsų parvažiuojantys emigrantai. "Kiekvienas žmogus turėtų prisidėti. Bet kaip įkalbėti, įtikinti? Viskas prasideda nuo šeimos, - mano J. Kazickaitė. - Aplinkiniai klausinėja apie mūsų šeimą. Mes nuo mažens žinojome, kad gyvenimo tikslas yra padėti kitiems. Dėl to esame šiame pasaulyje. Tik ne visi žmonės supranta, koks džiaugsmas, kai padarai ką nors gero."

Diskusiją surengė organizacija „GLL | Globalios Lietuvos Lyderiai“ ir advokatų kontora "Triniti".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"