TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Filosofas švenčia šimtmetį

2007 02 06 0:00
Konstantiną Kazimierą Raičinskį alytiškiai pažįsta ir kaip eruditą, ir kaip žmogų, į kurį kiekvienas galėjo kreiptis pagalbos.
Asmeninio archyvo nuotrauka

Vasario 5-ąją garbingą 100 metų jubiliejų paminėjo alytiškis Konstantinas Kazimieras Raičinskis - filosofas, fizikas-matematikas, matematinės logikos pradininkas Lietuvoje.

Už mokslinę ir visuomeninę veiklą Raičinskis yra apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, už pedagoginę veiklą - dviem sidabro medaliais.

Raičinskis sukūrė gilią gyvenimo pažinimo filosofinę sistemą, kurios esmę išreiškė trimis žodžiais: IŠMINTIS, PAKANTA, MEILĖ. Nemaža dalis jo mokslinių darbų saugoma Vilniaus universitete, apie 17 tomų jų pasklidę po šalies bibliotekas ir muziejus. Labiausiai žinomas ir skaitytojų susidomėjimo yra sulaukęs trijų tomų filosofinis veikalas "60 metų ieškojimai ir atradimai po Majos skraiste".

Anot Raičinskį pažinojusių žmonių, jubiliatas - "asmenybė, kurios darbų enšteiniškumo masto mums tikriausiai neduota, jų reikšmę gal įvertins tik ateities žmonės". Profesorius (taip iš pagarbos jo erudicijai Raičinskį vadina didžioji dalis pažinojusių žmonių) gimė Užkalnių kaime Kražių apskrityje kumečių šeimoje. Tėvai tikėjosi, kad jis taps kunigu. Tačiau jaunuolis pasirinko studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kur studijavo filosofiją, pedagogiką, psichologiją ir sociologiją.

Baigęs universitetą Raičinskis mokėjo 11 kalbų, vėliau išmoko dar penkias. Senosiomis lotynų ir graikų kalbomis galėjo studijuoti Šventąjį Raštą. Nors po studijų įvertinus diplominį darbą "Matematinis logikos metodas" Raičinskiui buvo suteikta teisė dėstyti aukštojoje mokykloje, jis tik po kelerių metų gavo darbą Karšto apsaugos ministerijoje, Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos bibliotekoje. Čia jis sukūrė originalią knygų klasifikavimo sistemą, stebinusią užsieniečius. Dirbdamas bibliotekoje Raičinskis ir toliau gilino savo žinias studijuodamas VDU Gamtos ir matematikos fakultete. Gabų studentą universiteto vadovybė siuntė į Oksfordo universitetą rašyti daktaro disertaciją apie gamtos mokslų filosofiją ir mokslų klasifikacijos loginius pagrindus, tačiau šiuos planus nutraukė karas.

Tris kartus Raičinskių šeima mėgino pasitraukti į Vakarus, tačiau tėvynės taip ir nepaliko. Po klajonių ir slapstymųsi nuo KGB Raičinskiai apsistojo Alytuje. Iki pensijos profesorius dirbo Alytaus vidurinėse mokyklose ir technikume. Su žmona Matilda profesorius užaugino šešis vaikus.

Alytiškiai žinojo, kad į Raičinskį, kol jis buvo stipresnės sveikatos, pagalbos būdavo galima kreiptis bet kuriuo paros metu. Jis neatstumdavo nei valkatos, nei inteligento. Būdamas puikus psichologas profesorius kiekvienam gyvenimo tiesas padėdavo pažinti pagal jo suvokimo lygį.

Anot Raičinskio sūnaus Tautvydo, keletą pastarųjų metų nebegalintis vaikščioti profesorius tebėra guvus, bendrauja su artimaisiais, tačiau vis dažniau pasineria į savo filosofines vizijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"