TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

FM dosnumo proveržis išrinktiesiems

2012 04 13 6:04

Finansų ministerijai (FM) pavaldžių biudžetinių įstaigų valdininkai savo atlyginimais netrukus gali pralenkti Seimo narius, ministrus ir net premjerą, uždirbantį 11 tūkst. litų. 

Dviejų viešųjų įstaigų - Audito ir apskaitos tarnybos (AAT) bei Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto (ATVI), po pertvarkos tapsiančių biudžetinėmis, specialistams siūloma mokėti net keturis kartus didesnius atlyginimus, nei šiuo metu gauna kultūros, švietimo, sveikatos ir socialinės sričių darbuotojai. Tokį tarnybinių atlyginimų koeficientus reguliuojantį nutarimo projektą Vyriausybei pateikė FM. 

Tačiau dokumentas sulaukė neigiamo net trijų suinteresuotų ministerijų vertinimo. Pasak jų, tokio dydžio atlyginimai, kokius ketinama mokėti auditoriams, apskaitininkams bei turto vertintojams, pažeistų lygiateisiškumo ir teisingumo principus, diskriminuotų kitus darbuotojus. Kartu nepritariama FM ketinimams pertvarkytų įstaigų darbuotojus priskirti ne valstybės tarnautojų, o dirbančiųjų pagal darbo sutartį kategorijai. Taip siekiama išvengti valstybės tarnyboje privalomo konkurso.

Skirtumai dideli

Jei Vyriausybė pritartų FM parengtam projektui, minimalus minėtų įstaigų vadovų atlyginimas siektų 5 tūkst. litų, maksimalus - 5773 litus. Struktūrinio padalinio vadovams būtų mokamas 3655-4621 lito atlygis. Taip pat šių įstaigų darbuotojams numatyta galimybė gauti dar iki 45 proc. didesnius atlyginimus. Taigi, kaip teigia Teisingumo ministerija, iš esmės nutarimo projektu siūlomų koeficientų maksimali riba yra didesnė net 45 procentais. 

Turint galvoje, kad įstatymai leidžia mokėti ir 70 proc. algos dydžio personalinį priedą, iš viso FM biudžetinių įstaigų vadovai galėtų pretenduoti į 14 tūkst. litų darbo užmokestį. Primename, kad paprastas Seimo narys šiuo metu gauna 6,9 tūkst. litų, ministras - 9 tūkst. litų, premjeras - 11 tūkst. litų, Konstitucinio Teismo pirmininkas - 9,4 tūkst. litų mėnesinį darbo užmokestį.

Tuo tarpu kai kurių pedagoginių įstaigų vadovų uždarbis siekia 1,4 tūkst. litų, sveikatos - 1 tūkst. litų, socialinės srities - 980 litų. Paprasti tokių įstaigų darbuotojai uždirba maždaug po 800 litų. Vidaus reikalų ministerijos nuomone, FM priklausančių pertvarkytų viešųjų įstaigų darbuotojų kompetencija ir kvalifikacija tikrai nėra išskirtinė, kad jiems būtų mokami tokio dydžio atlyginimai.

Akivaizdūs prioritetai

Seimo Audito komiteto nario "tvarkiečio" Andriaus Mazuronio nuomone, nuolat didėjančios valdiškų įstaigų išlaidos kelia abejonių ir leidžia teigti, kad valdžios sektoriuje krizė jau baigėsi. Todėl esą taip sunku rasti lėšų pensijoms atkurti, neįgaliųjų reikalams, vaikų maitinimui mokyklose bei kitoms socialinėms reikmėms. "Tik valdininkų gerovė didėja neįtikimai sparčiai", - LŽ sakė parlamentaras.

Pasak A.Mazuronio, kai milijoninės sumos leidžiamos iš šalies samdomiems auditoriams ir kitokiems ekspertams, kyla pagrįstas klausimas, kam apskritai reikalingi tokį atlygį gaunantys etatiniai darbuotojai.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pirmojo pavaduotojo Juozo Oleko teigimu, auditoriams ir turto vertintojams siūlomi atlyginimai akivaizdžiai rodo Vyriausybės prioritetus. "Štai kaip valstybėje vertinami sveikatos priežiūros specialistai ir kultūros puoselėtojai, - LŽ sakė parlamentaras. - Tačiau jei Finansų ministerija gali rasti lėšų savų įstaigų darbuotojams, gal jų galima rasti ir sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir meno darbuotojams?"

Prarastų specialistus

Finansų ministrės patarėjos Rasos Jakilaitienės teigimu, pertvarkant AAT ir ATVI į biudžetines įstaigas svarbu išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus. Nekeisdama jų darbo apmokėjimo tvarkos valstybė šių specialistų negalėtų "įpirkti" ir prarastų. "Kiekvienas turbūt sutiks, kad specialistai, kurie vykdys privačių auditorių priežiūros funkciją, turi būti ekonomiškai saugūs, kad galėtų nepriklausomai ir sąžiningai atlikti pareigas", - LŽ tvirtino R.Jakilaitienė.

Pasak jos, Darbo kodeksas numato, kad keičiant juridinę formą, o ne patį veiklos pobūdį, turi būti užtikrinamos darbuotojų teisės. "Tai reiškia, kad auditorių viešąją priežiūrą ir turto vertintojų valstybinę priežiūrą atliksiančių specialistų gaunamas atlygis neturėtų būti mažinamas. Siūlomu tvarkos pakeitimu ir bandoma išspręsti šią problemą. Kalbama apie nedidelį asmenų skaičių - 30-36 darbuotojus", - pabrėžė patarėja. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"