TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Futbolas žiemą. Arabai gali ir tai

2011 01 06 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Didžiausia sporto švente vadinami pasaulio futbolo čempionatai kas ketverius metus prikausto milijonų dėmesį visoje planetoje. Aistruoliai iš anksto planuoja vasaros atostogas taip, kad ištisą mėnesį galėtų mėgautis aukščiausio lygio futbolu. Tačiau įpročius gali tekti keisti - svarstoma idėja 2022-ųjų pirmenybes Azijoje rengti metų pradžioje, kai Europa sukaustyta sniego ir šalčio gniaužtų.

Košė užvirė, kai praėjusį gruodį Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) 2022-ųjų planetos pirmenybes patikėjo rengti nedidelei, bet labai turtingai valstybei - Katarui. Ir tik po to pradėta svarstyti, kaip išvengti šio regiono šalims būdingų alinančių vasaros kaitrų.

Įtikinamos pastangos

Per FIFA balsavimą Kataras nukonkuravo JAV, Pietų Korėją, Japoniją, Australiją ir tapo pirmąja Arabų pasaulio ir vidurio rytų valstybe, kuri rengs pasaulio čempionatą.

Katare yra tik 1,7 mln. gyventojų, tačiau iš naftos pardavimo turtus besikraunanti valstybė yra viena turtingiausių pasaulyje. Amerikiečių ekspertai apskaičiavo, kad čempionato sąmata sieks 65 mlrd. JAV dolerių (beveik 170 mlrd. litų), o statistiniam katariečiui tai netiesiogiai kainuos 41 tūkst. JAV dolerių (beveik 107 tūkst. litų). Vis dėlto tai neturėtų kelti sunkumų valstybei, kurios 50 proc. bendrojo vidaus produkto sudaro naftos ir dujų pramonė, o nuo 2000-ųjų biudžetas net aštuonerius metus iš eilės buvo perteklinis. Kataro atstovų pateikti naujų stadionų projektai - tikri technologijų ir architektūros stebuklai.

Siekdami teisės organizuoti čempionatą, katariečiai nėrėsi iš kailio. Kataro valdžia pažadėjo nusileisti griežtiems įstatymams ir turnyro metu leisti prekiauti alkoholiu, be to, ji sutiko atnaujinti pašlijusius santykius su Izraeliu. Jie net pakvietė turistus iš valstybės, kurią vengia oficialiai pripažinti.

Pasirenkant Katarą, suveikė ir balsavusiųjų FIFA vykdomojo komiteto narių žmogiškasis faktorius. Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius LŽ atskleidė įdomų faktą: "Iškalbinga Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) prezidento Michelio Platini papasakota istorija iš Kataro prezentacijos renginių. Kai trečioji Kataro Emyro Šeicho Hamado bin Khalifos Al Thani žmona, kalbėdama apie savo šalies pasiryžimą surengti čempionatą, pažvelgė kiekvienam į akis ir paklausė: "Ką jūs turite prieš arabus?", daugeliui vyrų pasidarė labai nejauku..."

Regionų politika

Vis dėlto būtų per drąsu Katarą laikyti futbolo šalimi. Šioje Persijos įlankos saloje futbolas dėl populiarumo grumiasi su kriketu, tenisu ir automobilių sportu. Kataro futbolo rinktinė niekada nebuvo patekusi į planetos pirmenybes, FIFA reitinge ji užima tik 113 vietą (Lietuva - 55), o didžiausias laimėjimas Azijos čempionatuose - 2000-ųjų ketvirtfinalis. Daug pasako ir tai, kad nuo 1993 metų Kataro rinktinės netreniravo joks vietinis futbolo specialistas.

Nuo šiol milžiniškos jėgos ir lėšos bus skiriamos futbolo lygiui dar labiau pakelti. Tačiau išsikovoti pozicijas bus sudėtinga. Todėl FIFA sprendimas suteikti teisę organizuoti neeilinį renginį paaiškinamas šios organizacijos vykdoma futbolo plėtros politika - taip siekiama stiprinti šio sporto infrastruktūrą regione. Antraip kiti pasaulio čempionatai tikriausiai nebūtų patikėti rengti "rizikos zonose" - 2010 m. PAR, 2014 m. Brazilijoje, 2018 m. Rusijoje, o tokios galingos ir išsivysčiusios šalys kaip Anglija, Ispanija, Japonija, JAV ar Pietų Korėja nebūtų likusios nuošalyje.

Kova su kaitra

Naivu tikėtis, kad FIFA nežinojo apie alinančius Kataro karščius. Ilgąja vasara vadinamas periodas nuo gegužės iki lapkričio Katare tampa tikru išbandymu. Metinė kritulių norma čia - vos 100 mm, o vidutinė birželio ir liepos temperatūra - 42 laipsniai Celsijaus.

Katare leidžiamame žurnale "Qatar Today" sporto medikai baiminosi, kad tokios oro sąlygos pavojingos - futbolininkai neišvengiamai darys daugiau klaidų, o jėgoms atgauti po rungtynių prireiks bene dvigubai daugiau laiko nei įprastomis sąlygomis.

Todėl teikdami savo kandidatūrą Kataro atstovai ištraukė įspūdingą kozirį. Jie pažadėjo pastatyti bent penkis stadionus, kuriuose veiks moderni saulės energija varoma aušinimo ir kondicionavimo sistema, oro temperatūrą atvėsinsianti iki 20 laipsnių. Tokius galingus kondicionierius žadėta naudoti ir specialiose aistruolių zonose, treniruočių aikštėse, metro stotyse.

Idėja sukiršino

Minėti ketinimai ir norai atrodė gražūs lyg arabiškoje pasakoje. Tačiau katariečiai staiga pritilo. Galbūt prieita prie nuomonės, kad šiuos projektus įgyvendinti fiziškai bus per sudėtinga, tačiau po balsavimo praėjus vos porai savaičių FIFA prezidentas Seppas Blatteris lyg tarp kitko pateikė idėją, kuri padalijo futbolo pasaulį į dvi dalis. S.Blatteris užsiminė apie galimybę pirmą kartą istorijoje pasaulio čempionatą organizuoti žiemą.

Jam antrino FIFA vykdomojo komiteto narys, legendinis Vokietijos futbolininkas Franzas Beckenbaueris: "Kataras nusipelno teisės rengti pirmenybes sausį arba vasarį vien dėl to, kad tuomet oro temperatūra nukrinta iki futbolui komfortiškos 25 laipsnių temperatūros. Būtų sutaupyta daug pinigų, kuriuos tektų mesti arenų kondicionavimui."

Didžiųjų Europos futbolo lygų ir klubų vadovai pasišiaušę. Jie kategoriškai nesutinka ardyti per daugelį metų nusistovėjusios sistemos, stabdyti nacionalinių čempionatų ir prarasti dalies pelno.

"Sausį mano komandai būna pats varžybų įkarštis. Nenorėčiau tokiu metu stabdyti sezono. Tad 2022-ieji bus tinkamas metas panaudoti naująsias technologijas", - nukirto "Barcelonos" klubo prezidentas Sandro Rosellas.

"Čempionatas ilgas. Per jį reikia spėti pailsėti. Jei nori atgauti jėgas, tenka nuveikti šį tą daugiau, nei vien tūnoti viešbutyje. Niekas nenorės per tokią kaitrą kelti kojos į lauką", - aiškino Anglijos rinktinę treniruojantis italas Fabio Capello.

Politiniai žaidimai?

Žiūrovams karščiai rūpi mažiausiai. Jie yra vartotojai, laukiantys aukščiausio lygio futbolo. Jiems nesvarbu, kokiomis sąlygomis bus žaidžiama. Tačiau futbolininkus mažiausiai vilioja galimybė gainioti kamuolį spiginant nepakeliamam karščiui.

"Labiausiai džiaugiuosi, kad 2022-aisiais jau būsiu baigęs karjerą, - rėžė 27-erių Vokietijos rinktinės žaidėjas Philippas Lahmas. - 2009 metų birželį su Vokietijos rinktine žaidėme Dubajuje. Nors buvo vakaras, temperatūra siekė 40 laipsnių, buvo didelis oro drėgnumas. Tikra beprotybė žaisti tokiomis sąlygomis."

S.Blatterio žiemos idėją dar turėtų patvirtinti FIFA vykdomojo komiteto narių balsavimas.

"Toks sprendimas reikštų, kad bus keičiamas visas sezono tvarkaraštis. Tai nepriimtina daugeliui šalių. Vertinu tai labai neigiamai", - sakė LFF prezidentas L.Varanavičius. Jis pastebėjo, kad šie svarstymai yra rinkiminės FIFA prezidento kampanijos dalis - šių metų pabaigoje baigiasi 74-erių S.Blatterio kadencija.

"Manau, kad po naujų rinkimų visi pamirš politiką, prisimins problemas ir nuspręs negriauti jau veikiančios sistemos", - vylėsi LFF vadovas.

Kąsnis kaimynams

Pastarąjį kartą per pasaulio čempionatą didžiuliai karščiai tvyrojo 1994-aisiais JAV. Prieš 16 metų niekas nesvaičiojo apie saulės energija sukamus galingus kondicionierius, gaivinančius tūkstantines minias. 1994-aisiais dauguma rungtynių JAV vyko dieną, kai temperatūra pakildavo iki 34-36 laipsnių. Teisėjai sąmoningai kelis kartus stabdydavo rungtynes, leisdami žaidėjams atsigaivinti. Šiuos nepatogumus amerikiečiai kompensavo kitoje srityje. Kiekvienas čempionato rungtynes vidutiniškai stebėjo 69 tūkst. žiūrovų - šio lankomumo rekordo iki šiol nepavyko pagerinti ir neaišku, ar kada pavyks. 2022-aisiais tikrai nepavyks. 1,7 mln. gyventojų turinčiai valstybei erdvių stadionų gausos nereikia, todėl Kataro paraiškoje tėra vos du stadionai, kuriuose telpa per 50 tūkst. žiūrovų. Pasaulio čempionatui tai - akivaizdžiai per mažai. Todėl ir šis faktas kelia pagrįstų abejonių dėl Kataro galimybių organizuoti tokio masto varžybas vien futbolo populiarinimo sąskaita.

Tačiau S.Blatteris ir iš šios keblios situacijos rastų išeitį. Jis pateikė dar vieną idėją - kelerias rungtynes galėtų surengti Kataro kaimynai - Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija. Jei ir ši idėja būtų patvirtinta, tai būtų precedento neturintis atvejis, kai pasaulio čempionato rengėja išrinkta valstybė gardžiu pyragu dalytųsi su kaimynais.

"2022 metai dar labai toli. Todėl manau, kad FIFA suklydo jau dabar išrinkdama čempionato rengėją, - įsitikinęs L.Varanavičius. - Bet jei pasaulyje niekas neapsivers aukštyn kojomis, neabejoju, kad Kataras įvykdys visus įsipareigojimus ir sukels revoliuciją, rodydamas, kaip futbolas turi būti pateikiamas žiūrovui."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"