TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Futbolininkas pateko į Pilietybės įstatymo spąstus

2006 07 17 0:00
Lietuvos pilietybės siekiantis Moldovoje gyvenantis Igoris Marcunas neketina nuleisti rankų.
Rimos Beinoravičienės nuotrauka

Moldovoje gyvenantis Igoris Marcunas vienintelis iš savo šeimos narių negauna Lietuvos pilietybės. Penkerius metus jos siekiantis vaikinas iš valstybės institucijų sulaukia atsakymo, kad dėl jo būtina keisti Konstituciją.

Moldovoje gyvenančiam 25 metų Igoriui Marcunui jau penkeri metai nepavyksta gauti lietuviško paso. Jaunas vyras niekaip negali suprasti, kodėl jo mamai, 26 metų broliui Dmitrijui ir 21 metų seseriai Anastasijai nekilo problemų suteikiant Lietuvos pilietybę, o jam tai - neįgyvendinama svajonė.

Išsivežė vaiką

"Neketinu nuleisti rankų, juk turiu lietuviškų šaknų", - LŽ sakė šiuo metu Lietuvoje viešintis Marcunas. Jis vėl mina valstybės institucijų slenksčius su savo prašymu.

Vyro močiutė gyveno ir mirė Lietuvoje, mama Jelena Ševliakova gimė Klaipėdoje, čia baigė mokslus. Lietuvą moteris paliko vos baigusi mokslus ir ištekėjusi už moldavo. Svetur moteris išsikėlė gyventi su sutuoktiniu ir dviem mažamečiais sūnumis. Tačiau su Lietuva buvusios Ševliakovos, dabar Marcun, šeima ryšių nenutraukė. Klaipėdoje iki šiol gyvena Jelenos brolis, pas kurį ir svečiuojasi Igoris.

Norint atvykti į Lietuvą, jam reikia gauti vizą. Dėl jos tenka keliauti į Ukrainos sostinę Kijevą, kur įsikūrusi artimiausia diplomatinė Lietuvos atstovybė.

"Gimiau Lietuvoje, tačiau buvau vaikas, kai tėvai išvažiavo gyventi kitur, juk negalėjau daryti įtakos jų sprendimui, - aiškino Marcunas. - Jauniausioji sesuo Anastasija gimė jau Moldovos sostinėje Kišiniove. Lietuvoje ji nesilankė nė karto, bet pilietybę jai Lietuva vis dėlto suteikė".

Ne ta tautybė

Lietuvos valstybės institucijos sutartinai teigia, kad Marcunas neturi pagrindo siekti Lietuvos pilietybės, nes gyvena savo etninėje tėvynėje. Mat šešiolikos metų gaudamas savo pirmąjį pasą Igoris pasirinko tėvo moldavo tautybę. Visų kitų šeimos narių tautybė liko rusų. Tai ir tapo kliūtimi Marcunui gauti lietuvišką pasą.

Prieš metus vyras nusprendė tautybę pasikeisti ir tapti Moldovos rusu, kaip ir jo mama. Tačiau situacija dėl to nepasikeitė.

Profesionalus futbolininkas neslepia, kad Lietuvos pilietybė padėtų jo sportinei karjerai. Jis teigė mielai žaistų futbolą mūsų šalyje arba kurioje nors kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje. "Laikas eina, kiekvieni metai man yra brangūs. Bus gaila, jeigu sportinę karjerą teks baigti taip ir nespėjus įsitvirtinti Lietuvoje", - svarstė Marcunas.

Save laiko lietuviu

Lietuviškai jaunas vyras nekalba - esą taip susiklostė aplinkybės, bet teigė norįs kalbą išmokti.

Jo mama Jelena kalba lietuviškai, šią kalbą išmokti užsimojo ir jauniausioji sesuo Anastasija. Ji, kaip ir vyresnysis brolis, norėtų įsikurti Lietuvoje ir čia siekti aukštojo mokslo diplomo.

Jei susirašinėjimas su Migracijos departamentu baigtųsi jo nenaudai, Igoris sakė tuomet prašysiąs leidimo gyventi mūsų šalyje. Anot Kišiniovo aukštojoje mokykloje programuotojo specialybę ir užsienio kalbas studijuojančio vyro, pasikliauti vien sportine karjera būtų pernelyg optimistiška, tad turėti rimtą profesiją esąs visai pagrįstas tikslas.

Igoris LŽ tikino mylintis Lietuvą, vadino ją savo tikrąja gimtine. Marcunas priklauso Kišiniovo lietuvių bendruomenei, lankosi jos renginiuose, šventėse. Būtent lietuvių bendruomenės dėka jis susipažino su ten viešėjusiais Lietuvos Seimo nariais, kuriems papasakojo apie savo pastangas siekiant pilietybės. "Tuomet jūsų politikai labai stebėjosi, kaip tokie dalykai dar gali dėtis", - pasakojo vyras.

Dėl Lietuvos pilietybės suteikimo Marcunas yra rašęs prašymą ir prezidentui Valdui Adamkui. Prašė ją suteikti išimties tvarka, bet ir čia sulaukė neigiamo atsakymo.

Valstybės vadovas atsisakė nagrinėti jo prašymą. "Visi Lietuvos valdininkai man sako, kad Lietuvos pilietybės galiu tikėtis tik tuo atveju, jeigu Seimas pakeis Konstituciją", - teigė Marcunas.

Viltis - Konstitucinis Teismas

Prezidentūros kanceliarijos Pilietybės grupės vyriausioji specialistė Rasa Leonienė sakė, kad Marcuno prašymas suteikti Lietuvos pilietybę svarstytas 2004-ųjų lapkričio 30-ąją.

Remiantis Pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymu, neigiamo atsakymo motyvas buvo vienareikšmis - Marcunas yra repatriantas. Minėtas įstatymas repatriaciją apibrėžia kaip išvykimą į etninę tėvynę ir apsigyvenimą ten (šiuo atveju - Moldovoje).

Beje, Konstituciniam Teismui (KT) yra įteikti du prašymai išaiškinti Pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo straipsnį, apibrėžiantį repatriacijos sąvoką. Dėl to į KT kreipėsi grupė Seimo narių ir Vyriausiasis administracinis teismas. Gali būti, kad teismo sprendimas duos postūmį keisti Pilietybės įstatymą. Tad nuo KT išaiškinimo priklausys ne tik Marcuno, bet ir daugelio kitų žmonių pilietybės reikalai.

Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Liucija Laurinaitienė LŽ taip pat teigė, kad Marcunui Lietuvos pilietybė nesuteikiama kaip repatriavusiam asmeniui.

Kai KT pateiks savo išaiškinimą, Marcunas galės pakartotinai rašyti prašymą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo.

Pasak Laurinaitienės, visi sprendimai dėl Marcuno priimti su Pilietybės komisijos žinia. Svarstant jo reikalus, buvo surinkta ir papildomos informacijos, bet nieko naujo ji nedavė. "Tikėkimės, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas palengvins problemos sprendimą", - sakė pareigūnė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"