TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

G.Kerdikošvilis: lietuviai - Baltijos gruzinai

2012 08 20 6:08
Ambasadorius G.Kerdikošvilis LŽ prisipažino turintis svajonę, kad Gruzijos mokyklų istorijos vadovėliuose keli skyriai būtų skiriami Lietuvos istorijai, o Lietuvos mokyklose galėtų būti dėstoma Gruzijos istorija. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka  

Nenustebkite, jei nuvykus į Gruziją taksistas jūsų nepaprašys susimokėti arba nepažįstamas žmogus pavaišins nemokamais pietumis. Gruzijos ambasadoriaus Lietuvoje Georgijaus Kerdikošvilio teigimu, nors į Gruziją atvyksta turistų iš įvairių šalių, lietuvius gruzinai itin brangina.

Devynerius metus Lietuvoje dirbantis Gruzijos ambasadorius G.Kerdikošvilis teigia, kad tik laiko klausimas, kada Gruzija įtvirtins savo suverenitetą Abchazijoje ir Cchinvalio regione. Jis teigia nejaučiantis Lietuvos paramos savo kraštui sumenkėjimo, o mūsų tautų abipusę simpatiją kildina iš jas vienijančių panašumų. Apie Gruzijos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare, šio krašto žmones, jos politiką ir ekonomiką - "Lietuvos žinių" interviu su Gruzijos ambasadoriumi Lietuvoje Georgijumi Kerdikošviliu.

Siekia tapti ES ir NATO nare

-Aukščiausieji Lietuvos valdžios atstovai laikė savo pareiga priminti Europai apie Gruzijos ir kitų regiono šalių problemas. Tačiau pastaruoju metu kai kam mūsų valstybės Rytų politika atrodo ne tokia aktyvi. Ar Gruzija nesijaučia Lietuvos užmiršta?

-Sakyčiau priešingai - Lietuvos Rytų politika tokia aktyvi, kaip dabar turbūt niekada nebuvo. Vienas tai patvirtinančių pavyzdžių yra tai, kad Rytų partnerystė bus tarp svarbiausių Lietuvos prioritetų jūsų valstybei pirmininkaujant ES 2013 metais.

Lietuva buvo ir išlieka Gruzijos draugė bei partnerė, nuolat ginanti Gruzijos nacionalinius interesus tarptautinėje arenoje. Ji pirma įstatymų lygmeniu pripažino Gruzijos teritorijų Rusijos įvykdytos okupacijos faktus. Netrukus po to pripažinimo sulaukėme ir iš kitų šalių. Dar vienas politinio palaikymo Gruzijai pavyzdys - Lietuvos Vyriausybė pripažino okupuotose teritorijose gyvenantiems žmonėms Gruzijos išduodamą neutralų kelionės dokumentą.

-Kaip pastaruoju metu keičiasi Gruzijos žmonių gyvenimas? Kaip jį veikia prezidento Michailo Saakašvilio inicijuotos reformos? 

-Gruzijoje nuo 2004 metų - nuo pat Rožių revoliucijos - ekonomika auga gana sparčiai. Nedidelis ekonomikos nuosmukis buvo užfiksuotas tik 2009 metais. Sėkmingos reformos teigiamai paveikė gruzinų gyvenimą. Gruzijos bendrasis vidaus produktas per pastaruosius devynerius metus išaugo beveik trigubai. Vis dėlto Gruzijoje dar išlieka tam tikras gyventojų sluoksnis, nepajutęs krašto pažangos, todėl socialinės ir ekonominės problemos vis dar tebėra iššūkis valdžiai. Jokių problemų neįmanoma išspręsti vienu kartu, tai yra ilgalaikis procesas, ypač esant tokiai situacijai, kai vos prieš dešimtį metų Gruzijos ekonomikos padėtis buvo išties apgailėtina, o šalis su beveik visiškai išardyta infrastruktūra skendėjo korupcijos liūne.

-Kaip sekasi Gruzijos euroatlantinės integracijos procesai? Ar manote, kad narystės ES ir NATO perspektyva yra reali?

-Gruzijos europinė ir euroatlantinė integracija yra negrįžtamas procesas. Sunku tiksliai pasakyti, kada Gruzija galutinai įsilies į NATO ir ES, bet integracijos procesas vyksta gana sėkmingai. Žinoma, jam dar reikia laiko, bet esame tikri, kad savo tikslą pasieksime. NATO šalys 2008 metais aiškiai pareiškė, kad mūsų šalis taps šio Aljanso nare. Šiemet per Čikagos viršūnių susitikimą Gruzija žengė dar vieną žingsnį NATO link, kai buvo paminėta tarp šalių, siekiančių tapti NATO narėmis. Tarp NATO ir Gruzijos veikia konkretus bendradarbiavimo mechanizmas - NATO ir Gruzijos komisija bei Metinė nacionalinė programa.

Reikšmingą pažangą pasiekėme ir eidami europinės integracijos keliu. Praėjusiais metais buvo liberalizuotas vizų režimas tarp Gruzijos ir ES. Šiemet prasidėjo Gruzijos ir ES dialogas dėl bevizio judėjimo, taip pat oficialios derybos dėl laisvos prekybos.

-Kaip dabar klostosi dvišaliai santykiai su Rusija? Ar politiniai nesutarimai su šia valstybe vis dar persikelia ir į prekybos sritį?

-Dviejų valstybių santykiai yra minimalūs, tarp Rusijos ir Gruzijos nėra diplomatinių ryšių. Rusija paskelbė embargą Gruzijos produkcijai dar prieš prasidedant 2008 metų karui, jis galioja ir šiandien. Žemės ūkio produktai, kurie Rusijoje visada buvo populiarūs - vynas, mineraliniai vandenys, citrusiniai vaisiai - į Rusiją faktiškai nėra eksportuojami. 

Atrodytų, ši blokada Gruzijos ekonomikai turėjo padaryti nuostolių, tačiau įvyko priešingai - embargas paskatino Gruzijos gamintojus ieškoti naujų rinkų ir gaminti konkurencingesnę produkciją. Dabar pasaulinėje rinkoje Gruzija parduoda kokybiškesnius ir brangiau kainuojančius gaminius. Tai mūsų ekonomikai duoda daug daugiau pajamų, nei ji gaudavo anksčiau. Todėl netekusi Rusijos rinkos Gruzija patyrė daugiau naudos negu nuostolių. Dabar, net jei Rusija ir atvertų savo rinką Gruzijos produkcijai, mes į tai reaguotume atsargiai.

-Ar Gruzija vis dar turi vilčių įtvirtinti savo suverenitetą Abchazijoje ir Cchinvalio regione (Pietų Osetijoje)?

-Tarptautinė bendrija remia Gruziją ir smerkia Rusijos įvykdytą jos regionų okupaciją. Nors Rusija ir deda daug pastangų, jos okupuotų Gruzijos teritorijų nepriklausomybę pripažino tik Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas ir Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega bei valstybė nykštukė Nauru. Be to, Rusijos agresija prieš Gruziją nesibaigė vien teritorijų okupacija, šiose žemėse buvo vykdomas ir etninis valymas. Šiandien yra šimtai tūkstančių pabėgėlių, turinčių teisę grįžti į savo gimtąsias vietas. Okupuotos teritorijos faktiškai paverstos Rusijos karinėmis bazėmis, kur vyksta nuolatinė neteisėta militarizacija, ir visa tai mato tarptautinė bendrija. Anksčiau ar vėliau Rusijai teks keisti savo politiką.

Baltijos gruzinai

-Per "Eurovizijos" dainų konkursą Lietuva su Gruzija tradiciškai apsikeičia maksimaliu įvertinimu - dvylika taškų. Tai viena daugelio abipusės simpatijos, kurią viena kitai jaučia mūsų tautos, apraiškų. Kokia tos simpatijos priežastis?

-Deja, šiemet Gruzija į "Eurovizijos" finalą nepateko, tad dvylika taškų nukeliavo tik viena kryptimi - iš Gruzijos į Lietuvą. Minėtas konkursas labai gerai atspindi krašto žmonių nuomonę - ją žiūri didelė gyventojų dalis, jie nepagaili pinigų skambučiams. 

Kodėl tarp mūsų tautų atsirado tokia simpatija? Manau, jos tiesiog yra labai panašios. Panašūs ir jų likimai: abi tautos kovoja už savo išlikimą, abi tautos turi kaimynę, kuri vos ne kiekvieną akimirksnį pasiryžusi jas praryti. Todėl nėra kitos išeities - turime palaikyti vieni kitus, turime stoti vieni šalia kitų. Mūsų laisvė yra tuo pat metu ir jūsų laisvė.

Turiu svajonę - norėčiau, kad Gruzijos mokyklų istorijos vadovėliuose bent keli skyriai būtų skiriami Lietuvos istorijai, ypač Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiui. O Lietuvos mokyklose galėtų būti dėstoma Gruzijos istorija, bent naujausioji jos dalis, XXI amžiaus įvykiai. Taip galėsime vieni kitus dar geriau pažinti.

-Kelias savaites Lietuvos didmiesčiuose buvo nukabinėta plakatų, raginančių keliauti į Gruziją. Kodėl gruzinai nusprendė taip aktyviai reklamuotis būtent mūsų šalyje?

-Į Gruziją atvyksta turistų iš įvairių šalių. Bet lietuvius mūsų žmonės labai brangina. Todėl labai nenustebkite, jei taksi vairuotojas, sužinojęs, kad esate iš Lietuvos, nepaims iš jūsų pinigų. Nenustebkite, ir jei visai nepažįstamas žmogus pakvies jus į restoraną. Tokių atvejų pasitaiko tikrai dažnai - paklauskite pažįstamų, kurie yra keliavę į Gruziją. 

Žinome, kad vyresnės kartos žmonės Gruzijai jaučia nostalgiją, kai kurie ten yra buvę, turi pažįstamų. Bet norime sudominti ir jaunąją lietuvių kartą, kuri mūsų šalyje nėra buvusi ir apie ją nedaug žino. Norime, kad Lietuvos jaunimas atvažiuotų į Gruziją, pamatytų, kokia tai šalis, kokie žmonės, kuo jie gyvena, ir tada jiems pasidarys aišku, kodėl šios dvi tautos taip artimai draugauja.

Mes vieni kitus jaučiame, panašiai mąstome. Dažnai pasakoju tokią istoriją: sovietiniai kareiviai veda suimtus belaisvius. Priėjus prie miško, vienas lietuvių belaisvių pasiryžta bėgti, leidžiasi į kojas. Tuomet jaunas kareivukas nežino, ką daryti, nenori šauti, o generolas visa tai stebi ir sako: "Šauk, šauk, ko lauki? Šauk į tą Baltijos gruziną!" Lietuviai iš tikrųjų yra Baltijos gruzinai. Todėl mes taip gerai vieni kitus suprantame.

Pamatyti žmones

-Ką Jūsų šalyje turėtų pamatyti lietuvis, ketinantis savaitei nuvykti į Gruziją?

-Pirmiausia reikia pamatyti žmones. Jeigu jų neperprasi, nesusipažinsi su jais, nesuprasi ir pačios tautos. Be to, Gruzija labai graži šalis. Pirmiausia reikėtų susipažinti su jos istoriniais paminklais, kurie išlikę iš labai gilios senovės - lankant juos galima suprasti ir Gruzijos istoriją. 

O norint pamatyti visą šalį prireiktų kokio mėnesio. Važiuojant savaitei reikėtų pasirinkti: važiuoti arba į Rytų Gruziją, garsėjančią savo vynu, arba į Vakarų Gruziją, prie Juodosios jūros. Taip pat įdomūs kalnuoti Tušetijos ir Svanetijos regionai. Gruzijos kalnuose visus metus galima slidinėti. O esant Tbilisyje būtinai reikėtų apsilankyti sieros pirtyse. Gruzijoje rasite daugybę muziejų, daug senovės palikimo. Mūsų šalis yra labai įvairiapusė. Kiekvienas ten ras kuo domėtis pagal savo pomėgius.

-Lietuvoje dirbate jau devynerius metus. Kas Jums čia paliko didžiausią įspūdį, kaip atsiminsite mūsų šalį, kai teks grįžti į Gruziją? 

-2008 metais, kai visa Lietuva ėjo į gatves palaikyti Gruzijos, esu pasakęs: jei nebūčiau gruzinas, norėčiau būti lietuvis. Iš čia išvažiuodamas išsivešiu didelę meilę Lietuvai. Didžiausią įspūdį man čia paliko žmonės. Po devynerių Lietuvoje praleistų metų turiu čia ne mažiau draugų nei Gruzijoje. Be to, ir aš, ir mano žmona Inga esame buvę krepšininkai. Todėl tikrai žaviuosi Lietuvos krepšiniu. Lietuvos krepšinis - mano gyvenimo dalis. O Arvydas Sabonis yra gyva legenda ne tik Lietuvoje, bet ir Gruzijoje. 

Be to, Lietuvoje jau spėjau ir susigiminiuoti - kartu su žmona turiu čia krikštavaikių. Todėl aš ir Lietuva - jau nebeatskiriami dalykai. Susitaikykite su tuo - aš esu Lietuvos dalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"