TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

G.Kirkilas: vardų rašymas nelietuviškais rašmenimis latvių nenuvils

2014 04 04 13:50
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimas Lietuvoje nesikirstų su Latvijos interesais, teigia Seimo narys, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Latvija nėra pareiškusi Lietuvai prašymų nesvarstyti galimybės leisti rašyti vardus ir pavardes nelietuviškais lotyniškais rašmenimis, yra buvę tik neformalių pokalbių dėl vietovardžių rašymo, sakė parlamentaras. Latvijoje baiminasi, kad, jeigu Lietuva leistų nelietuviškai rašyti vietovardžius, tautinės mažumos šiuo atžvilgiu darytų spaudimą ir Latvijoje.

Tvarką, kaip rašyti vardus ir pavardes nelietuviškais lotyniškais rašmenimis, pasak G.Kirkilo, priėmus įstatymą Vyriausybė tvirtintų po to, kai ją paruoštų Valstybinė kalbos inspekcija. Dėl to ar būtų siūloma leisti tik lotyniškus rašmenis Q, W ir X, ar ir rašmenis su diakritiniais ženklais, Seimo narys atsakyti negalėjo. „De facto šis siūlymas yra leidimas spręsti problemą. Po pateikimo Seime komisija nustatys savo tvarką“, – komentavo G.Kirkilas.

Siūlomas pakeisti Civilinio kodekso straipsnis numatant, kad „vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip“, anot G.Kirkilo, reiškia, kad dėl vietovardžių rašybos taip pat bus prašoma pasisakyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK). „Jeigu komisija pasakys, kad kitaip vietovardžių rašyti negalima, reiškia – negalima, tuo ir baigsis. Jeigu galima – tai galima. Gal kokios rodyklės ant privačių namų galės būti. Mes tik teikiame iniciatyvą, ir VLKK turi pateikti Seimui visą tvarką, kaip visa tai atrodys realiai“, – sakė parlamentaras.

Šią savaitę socialdemokratai G.Kirkilas ir Irena Šiaulienė užregistravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės jų prašymu galėtų būti rašomos ir nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Projekto autoriai teigia, esą vardus ir pavardes rašyti visais lotyniško pagrindo rašmenimis įprasta visose šalyse, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo, išskyrus Lietuvą ir Latviją.

Taip pat siūlomas Civilinio kodekso straipsnio „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles“ pakeitimas į formuluotę „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuviškais rašmenimis. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip“.

Vardų ir pavardžių rašymo tvarkos pakeitimai, pasak projekto autorių, aktualūs Lietuvai tapus Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, vykstant asmenų migracijai, daugėjant Lietuvos piliečių, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyjančių nelietuviškos formos pavardes, bei tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę. Nelietuviškos formos asmenvardžius perrašant lietuviškais rašmenimis, tokiems asmenims esą atsiranda daug problemų įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius.

„Asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu, todėl, vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant kitos valstybės įteisintus asmens vardo ir pavardės įrašus to asmens dokumentuose, gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui migruojant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais – gali kilti papildomų problemų norint įrodyti asmens tapatybę“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Projektą parengti socialdemokratus paskatino 2014 metų vasarį priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriame išaiškinta, kad, laikantis iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų sausio 31 dienos nutarime dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase.

Priėmus įstatymą reikės parengti įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą – Vardų ir pavardžių rašymo taisykles, kurias tvirtins Vyriausybė. Šios taisyklės reglamentuos vardų ir pavardžių nurašymą ir perrašymą (taip pat būtų aptarti jų darybos dalykai), vardų ir pavardžių keitimą, nustatys, kokios kompetentingos institucijos sudarys ir išduos asmens ar kitus dokumentus.

Taip pat Vyriausybei reikės parengti ir įgyvendinti registrų bei valstybės informacinių sistemų pertvarkos veiksmų planą.

Premjeras Algirdas Butkevičius jau yra pasakęs, jog siūlymui pritaria.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"