TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

G.Kryževičius: sprendžiant dėl šaltinio atskleidimo reikia vertinti EŽTT praktiką

2013 11 13 11:19
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Priimdami sprendimą dėl informacijos šaltinio atskleidimo, teismai turi įvertinti ir Europos Žmogaus Teisių Teisimo (EŽTT) praktiką šiuo klausimu, sako Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.

"Nežinau detalių, nesu jokiame statuse susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir duomenimis, kurie buvo pateikti. Net nežinau, ar atsižvelgta į EŽTT suformuotą praktiką šios kategorijos bylose. Matysime, kai bus galimybė susipažinti su nutartimis (...). Apeliacinės instancijos teismas turės įvertinti visas aplinkybes ir, žinoma, tai, kiek buvo atsižvelgta į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, nustatytus kriterijus, kuriais remiantis galima priimti vienokius ar kitokius sprendimus", - trečiadienį Seime žurnalistams sakė G.Kryževičius.

Jis sutiko, kad tokiais atvejais, kai teisėsaugos pareigūnai reikalauja atskleisti informacijos šaltinį, pagrindinis saugiklis, turintis įvertinti tokio reikalavimo pagrįstumą, yra teismas.

Teisėjų tarybos pirmininkas teigė negalįs vertinti konkretaus atvejo: "Nežinau, kiek teisėjas vertino reikšmingas aplinkybes, priimdamas sprendimą. Nežinau, kas buvo pateikta".

Anot G.Kryževičiaus, EŽTT praktika Lietuvos teismams yra gerai žinoma.

"Tokie veiksmai galimi, kaip ypatinga išimtis, kai išnaudotos visos galimos priemonės", - apie ją kalbėjo Teisėjų tarybos vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad priimdamas sprendimus dėl procesinių veiksmų, teismas privalo juos aiškiai apibrėžti, kad nenukentėtų su byla nesusiję šaltiniai.

"Kita vertus, turi būti apibrėžta tokių veiksmų apimtis, nes paimant visas laikmenas, kyla pavojus visiems šaltiniams, o to, žinoma, daryti pagal Žmogaus Teisių Teismą praktiką negalima. Turi būti apibrėžta konkretaus šaltinio paieška ir numatytos priemonės, kad jokiu būdu nebūtų procesiniai veiksmai nukreipti į visos informacijos atskleidimą pareigūnams", - tvirtino G.Kryževičius.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismo įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ginamai teisei laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, skleisti informaciją ir idėjas.

Strasbūro teismas yra pabrėžęs, kad teismas tokį įpareigojimą gali priimti tik tada, jei tai daroma siekiant teisėto tikslo ir yra būtina demokratinėje visuomenėje. Vienoje iš bylų Teismas yra pasisakęs, kad "žurnalistų teisė neatskleisti savo šaltinių negali būti laikoma eiline privilegija, kuri būtų suteikiama arba atimama priklausomai nuo šaltinių teisėtumo arba neteisėtumo".

Pasak G.Kryževčiaus, nutartį, nurodančią BNS žurnalistei atskleisti informacijos šaltinį, priėmęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Gedimimas Viederis ne kartą svarstytas Teisėjų taryboje. Mat anksčiau jis teismo salėje paleido per Europolo koordinuotą operaciją Vilniuje sulaikytą Givį Gordeladzę, kuris po to dingo.

"Teisėjų taryboje ne kartą buvo svarstomi klausimai dėl G.Viederio veiksmų vertinimo. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad esu kreipęsis į Konstitucinį Teismą, kad būtų pašalintos tam tikros abejonės, ar teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn už aiškiai aplaidų, netinkamą savo tiesioginių pareigų - teisingumo vykdymo pareigos - įgyvendinimą, kol Konstitucinis Teismas nepriims sprendimo, nutarėme nesvarstyti šio klausimo", - sakė G.Kryževičius.

BNS spalio 31 dieną pranešė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Po šio pranešimo teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos atskleidimo. Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį, Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrimo atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai.

Teisėjo įpareigojimą atskleisti informacijos šaltinio paslaptį šią savaitę ketinama apskųsti Vilniaus apygardos teismui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"