TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

G.Landsbergis tikisi sukelti naujų vėjų

2014 01 11 6:00
G.Landsbergis Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Prieš kelias savaites Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariu ir šios partijos kandidatu į Europos Parlamentą (EP) tapęs konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio anūkas Gabrielius Landsbergis tvirtina, jog į politiką pasuko supratęs, kad nebegalima delsti ir reikia imtis jam rūpimų darbų.

G.Landsbergis kritikuoja dabartinę valdžią dėl nutilusių kalbų apie ekonomikos modernizavimą, dėmesio trūkumo inovacijoms ir kitiems svarbiems klausimams. Tačiau trauktis iš darbo Vyriausybės kanceliarijoje jis neskuba – esą užsienio politikos klausimais, su kuriais dirba, užtikrinamas tęstinumas.

Pagrindiniai interesai

- Lietuvos politinėje padangėje atsiradote netikėtai, apie jūsų partinę veiklą, pažiūras nieko nebuvo žinoma. Kada įstojote į TS-LKD partiją? Ar aktyviai dalyvavote jos veikloje?

- Į partiją įstojau neseniai – prieš kelias savaites. Tačiau šalia partijos, politinės veiklos buvau seniai, kai grįžau iš Belgijos 2010 metais. Tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus kvietimu palikau darbą ambasadoje ir pradėjau dirbti Ministro pirmininko tarnyboje.

- Ar tiesa, kad į partiją buvote priimtas, kai net nebuvote Lietuvoje?

- Ne, tai netiesa.

- Dauguma jaunųjų politikų karjerą pradeda nuo mažesnių užmojų: pirmiausia siekia savivaldybių tarybų narių, vėliau – parlamentarų mandatų. Kodėl iš karto nusitaikėte į EP?

- Norėčiau pabrėžti, kad neatmetu galimybės dalyvauti ir kituose rinkimuose. Politinė veikla tuo ir įdomi, kad yra įvairūs etapai, iššūkiai, kuriuos galima priimti ir įveikti. Pirmas mano jėgų pareikalausiantis iššūkis – EP. Vėliau žiūrėsime, kaip pasisuks istorija, ką parodys laikas. Viskas priklausys nuo žmonių pasitikėjimo, kurį sąžiningai ir nuoširdžiai sieksiu užsitarnauti.

- Tačiau kodėl į politiką sukate būtent dabar ir kodėl iškart norite dalyvauti rinkimuose?

- Partijos kolegos jau seniai kalbino prisidėti prie politinės veiklos ir dalyvauti vienuose ar kituose rinkimuose. Ko gero, dabar pajutau, kad atėjo laikas, kai nebegalima delsti, ir kad metas imtis darbų, pradėti šnekėti apie tai, kas man atrodo aktualu. Dalyvavimas EP rinkimuose suteikia gerą pagrindą viešai diskusijai.

- Kas jums yra aktualu?

- Įvardiju keletą dalykų, kurie labai susiję ir su ankstesnės Vyriausybės darbais. Manau, tam tikri pradėti darbai turėtų būti tęsiami, pavyzdžiui, valstybės modernizavimas, energetinės Lietuvos nepriklausomybės siekis. Neturėtų būti apsiribojama tik kasdiene, buitine problematika.

Kontrastas, išryškėjęs per keletą pastarųjų metų, labiausiai skatina imtis aktyvesnės veiklos. Asmeniškai labiausiai pasigendu svarstymų apie ekonomikos modernizavimą, dėmesio inovacijoms. Pamiršti ir su naujomis grėsmėmis susiję dalykai. Jaučiamas informacinių grėsmių, kurios kyla iš mūsų artimų kaimynų, suaktyvėjimas, tačiau mūsų atsako negirdėti.

Garsios pavardės šešėlis

- Jums pranešus apie sprendimą kandidatuoti į EP, iš karto pasipylė komentarai apie „klaninę politiką“, nepotizmą, protegavimą. Kaip vertinate tokias nuomones?

- Daugelis pasigirdusių komentarų yra klaidinantys ir netikslūs. Kita vertus – skaudūs. Jau esu minėjęs, kad turint tokią pavardę ji lydi visą gyvenimą. Ar tai būtų buvę kokie nors sprendimai dėl karjeros, ar net reikalai universitete, visada atsirasdavo blogos valios žmonių, kurie nepraleisdavo progos pasakyti, kad visa tai yra tik dėl pavardės. Tačiau esu išmokytas ir išmokęs, kad tik savo darbu turiu ir galiu įrodyti, ko esu vertas. Tai ir ketinu padaryti.

- Ar suprantate, kodėl sulaukėte piktokų replikų net iš partijos kolegų?

- Sunku pasakyti. Įsivaizduoju, kad kai kuriems kolegoms tai buvo netikėta. Nors, kaip minėjau, diskusijos dėl mano prisidėjimo prie aktyvios politinės veiklos vyko jau senokai, jos nebuvo plačios. Galbūt kai kurie kolegos nustebo, gal jie tikėjosi platesnės diskusijos. Kad ir kaip būtų, sulaukiau gerokai daugiau pozityvių atsiliepimų, labai daug pasveikinimų ir paskatinimo.

Tikisi būti išrinktas

- Burtai lėmė, kad pirminis TS-LKD kandidatų į EP sąrašas bus pradėtas jūsų pavarde. Kokioje rinkimų sąrašo vietoje tikitės atsidurti po reitingavimo?

- Tai spekuliatyvus klausimas. Kokių nors konkrečių vilčių neturiu. Nemanau, kad mano atveju tai yra svarbiausias klausimas. Matysime, ką nuspręs partijos kolegos. Aukštų vietų nelaukiu. Tačiau viskas yra rinkėjų rankose. Be abejo, noras, nusiteikimas yra, entuziasmo netrūksta. Pažiūrėsime, kaip bus.

- Girdėti nuomonių, kad partijai kaip kandidatas esate reikalingas tik dėl garsios pavardės.

- Su tokia nuomone sutikti nenorėčiau. Pagrindinis dalykas, kodėl einu į politinę veiklą, yra tai, kad galėsiu prisidėti ir prie partijos veiklos, ir galų gale Lietuvai pateikti idėjų, kuriomis gyvenu. Turiu nemažai patirties politikoje. Pradėjau dirbti su prezidentu Valdu Adamkumi. Paskui dirbau diplomatinėje atstovybėje Belgijoje, dabar – Vyriausybėje.

- Ar tikitės, kad jūsų senelio politinis svoris padės jums pelnyti tiek partijos narių, tiek rinkėjų palankumą?

- Gali būti visaip. Kaip ir sakote, matyti, kad yra įvairiausių vertinimų. Svarbiausias dalykas ir mano pagrindinis tikslas – kad politikai imtųsi spręsti pačias aktualiausias valstybei problemas. Kad galėtumėme kalbėti apie idėjas, o ne apie patį faktą: iškeltas – neiškeltas, pavardė – ne pavardė. Kai diskusija pasisuks ta kryptimi, bus geriau matyti.

- Ar nemanote, kad patekote į itin sudėtingą situaciją: jeigu nebūsite išrinktas į EP, visi kalbės, kad žmonės nemėgsta jūsų senelio, o jei būsite išrinktas – jog jis parūpino šiltą vietą?

- Visų kitaip manančiųjų neįtikinsiu, ir nesiruošiu to daryti. Pasikartosiu, kad noriu kalbėti apie idėjas, įpūsti naujo vėjo į mūsų partijos rinkimų kampaniją. Tikiuosi, jog pavyks pristatyti savo idėjas kaip naujam veidui, ir viliuosi, kad tam tikra mūsų partijos rinkėjų dalis mane matys būtent taip.

Nenustebtų, jei pasektų ir kiti

- Kokios įtakos jūsų apsisprendimui eiti į politiką, dalyvauti rinkimuose turėjo TS-LKD lyderis A.Kubilius ir jūsų senelis V.Landsbergis?

- Partijos pirmininkas A.Kubilius mane gana aktyviai ragino prisidėti prie partinės veiklos jau tada, kai grįžau iš Briuselio. Visada jaučiau, kad iš dalies esu prisilietęs prie to vienais ar kitais savo darbais, interesais, diskusijomis su dabar jau partijos kolegomis. Pavyzdžiui, vienas mano darbo Vyriausybėje etapų buvo susijęs su regionų politika ir tautinėmis mažumomis. Tai buvo didelės politinės reikšmės klausimas, dabartinei Vyriausybei jis nėra toks aktualus. Ankstesnis ministrų kabinetas į tai žvelgė politizuotai gerąja to žodžio prasme, visai partijos vadovybei tai buvo aktualu, tuo nuolat domėtasi. Man teko būti to smaigalyje – nuolatinėse politinėse diskusijose, debatuose, sprendimų paieškose. Galų gale teko daug kartų keliauti po Vilniaus regioną, lankyti mokyklas, susitikti tiek su lenkiškai, tiek su lietuviškai kalbančiomis bendruomenėmis. Tai tarsi politinio bendravimo pavyzdys, kuris visada buvo.

Šiek tiek kitoks senelio kampas. Žiūrint per šią prizmę, visą laiką buvau arti politikos. Šeimoje, aplinkoje daug kas klausė: „Kada tu apsispręsi?“ Iš tikrųjų nė viena šeimos šventė ar susibėgimas neapsieidavo be politinės diskusijos, vieno ar kito svarbaus klausimo aptarimo. Tas raginimas nebuvo tiesioginis „imk, eik, daryk ką nors“, bet nuolat kalbant, regis, supranti, kad tai tavo kelias, turėsi pasiimti „terbą“ ir juo eiti.

- Esate kilęs iš didelės šeimos. Gal joje yra daugiau linkstančiųjų į politiką?

- Šeima iš tiesų didelė: turiu brolį ir tris seseris. Nenustebčiau, jei paklausti jie atsakytų panašiai kaip aš – kad visą gyvenimą buvo šalia politikos. Tokia jau esame šeima, negalėjome nuo to nutolti.

Kokių nors apsisprendimo žodžių iš brolių ir seserų dar lyg ir negirdėjau, bet nenustebčiau, jei išgirsčiau. Kitas dalykas, kuo ir pats džiaugčiausi, - kad mano pavyzdys paskatintų artimuosius ir apskritai jaunus žmones prisidėti ir būti tais, kurie keičia ir daro, o ne tais, kurie tik skundžiasi arba stebi.

- Teigiate, kad esate nusivylęs, jog ši Vyriausybė skiria mažai dėmesio konservatoriams rūpėjusioms problemoms, esą ankstesnio ministrų kabineto geri ir reikalingi darbai sustojo. Kodėl tuomet vis dar dirbate Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėju?

- Su tuo susiję keletas aspektų. Vienas jų tas, kad vidaus reikalų problemoms, dėl kurių man labai skauda, užsienio politika neturi daug įtakos. Tai reiškia, kad užsienio politikoje tęstinumas yra labiausiai užtikrinamas. Teko dirbti kartu su dabartiniu užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. A.Kubiliaus Vyriausybėje mūsų kabinetai buvo šalia. Tiek tada su juo diskutuodavome aktualiais klausimais, tiek dabar tęstinumas yra palyginti užtikrintas. Savo darbo srityje jaučiuosi gana komfortiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"