Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

G. Nagulevičius: žemės įsigijimo įstatymas gina ne žemės savininkus, o ūkininkus

 
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Po praėjusių metų gegužės 1 dieną priimto Žemės įsigijimo įstatymo krito ne tik žemės pardavimo sandorių kiekis, bet ir žemės kainos. Taip tvirtina Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius ir priduria, kad dėl to kalti per griežti įstatymo saugikliai, ginantys ne žemės savininkus, o ūkininkus. Savo ruožtu politikai tikina, kad drastiškų pokyčių Lietuvos rinkoje nebuvo, ir saugikliai veikia tinkamai, nors dar gali būti tobulinami.

„Jeigu kažkuriose zonose žemės savininkai susiduria su žemės realizavimo problemomis, tai dažnai būna problema, kad žemė siūloma vietovėse, kurios yra nederlingos. Ten pirkėją apskritai sunku surasti, nepaisant to, ar Lietuvos rinkoje būtų užsieniečiai, ar nebūtų. Jie irgi nenori tose žemėse nieko daryti, nes ta veikla nerentabili“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Registrų centro duomenimis, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. nuosavybės teisę į žemės ūkio paskirties žemę įgijo 216 užsienio valstybių piliečių. Bendras jų įsigytos žemės plotas siekia 753 ha. Dauguma užsienio šalių piliečių žemės ūkio paskirties sklypus įgijo paveldėjimo būdu. Pirkimo sandoriais dirbamą žemę per pastaruosius metus įsigijo 67 kitų valstybių pilietybę turintys fiziniai asmenys. Bendras jų nupirktos žemės plotas sudaro 134 ha.

Seimo narys: tikruosius rezultatus turėsime tik kitais metais

Seimo nario Kazio Starkevičiaus nuomone, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. žemę Lietuvoje įsigijo tik 67 kitų valstybių pilietybę turintys fiziniai asmenys, nes veikia saugikliai. Jis pabrėžia, kad tokiu būdu buvo užkirstas kelias spekuliacijoms, o ne žemę pirkti kitų valstybių piliečiams.

„Svarbiausia – buvo užkirstas kelias galimam spekuliavimui. Mūsų pajamos ir užsienio piliečių, kurie ruošiasi pirkti žemę, pajamos šiandieną nėra lygios. Svarbiausia buvo apsaugoti ūkininkus, kad jie galėtų toliau ūkininkauti, didinti savo plotus, konsoliduoti. Praktiškai šiandieną tai vyksta sklandžiai“, – tikina K. Starkevičius.

Jo teigimu, iš oponentų buvo daug kritikos, kad, priėmus įstatymą, sumažės žemės pirkimas, bet statistika esą rodo, jog nebuvo nei didelių pirkimo, nei kainų kritimo.

„Rinka formuojasi ir kitais metais jau turėsime tikruosius rezultatus, nes dar reikia įvertinti tai, kad praėjusiais metais iki gegužės 1 d. buvo pirkimo bumas, nes daugelis nežinojo, kaip tas įstatymas veiks ir skubėjo pirkti žemę“, – aiškina Seimo narys.

R. Karbauskis: referendumo reikėjo, kad būtų priimtas sprendimas

Vienas iš referendumo dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams iniciatorių R. Karbauskis atkreipia dėmesį, kad užsieniečiai per juridinius asmenis ir iki saugiklių įsipareigojimo pirkdavo, ir iki šiol perka žemę Lietuvoje.

„Tik buvo sustabdytos spekuliacijos žeme. Dabar įmonės, kurios nedirba žemės ūkio paskirties žemės, jos įsigyti negali. Tokiu atveju, išsprendėme pagrindinę problemą – buvo sustabdyta spekuliacija. Šiandien žemę įsigyja tie, kurie žemę dirba“, – pabrėžia R. Karbauskis.

Anot jo, sprendimas buvo teisingas ir savalaikis, nors turėjo būti priimtas anksčiau. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas taip pat prideda, kad kalbėti, kiek nuo 2014 m. gegužės 1 d. užsieniečiai įsigijo žemės, negalima, nes reikėtų atsižvelgti į tai, kiek įmonių, įsigijusių žemės, savininkų buvo užsieniečiai.

„Šios statistikos Lietuvoje neturime. Fizinių asmenų skaičių paminėjote. Viskas paprasta. Bet anksčiau [...] juridiniai asmenys buvo steigiami užsieniečių. Ir dabar taip yra. Tik jie tikriausiai vis dėlto žemę dirba, nes reikalavimai yra labai griežti“, – svarsto R. Karbauskis.

Politiko teigimu, referendumas buvo reikalingas, kad priverstų Seimą padaryti sprendimus, apie kuriuos buvo kalbama daugiau kaip 20 metų. Pasak R. Karbauskio, nepriėmus tokio sprendimo, Lietuvai grėsė pavojus pakliūti į situaciją kurioje, anot LRT Radijo pašnekovo, šiuo metu yra Latvija – daugiau kaip pusė geresnės dirbamos žemės Latvijoje priklauso užsieniečiams.

G. Nagulevičius: galinčių parduoti – 1 mln., galinčių pirkti – 300 tūkst.

Referendumo svarbą mini ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas G. Nagulevičius, kuris pripažįsta, kad kitu atveju nebūtų įsigalioję saugikliai ar kiti apribojimai. Tačiau jis pabrėžia, kad šiuo metu taikomi apribojimai buvo priimti per skubiai ir yra per griežti. G. Nagulevičius pabrėžia, kad dėl tokios tvarkos, priešingai nei tvirtino K. Starkevičius, žemės pardavimo sandorių kiekis ir žemės kainos krito.

„Ginami žemdirbių – žemę dirbančių ūkininkų – interesai. Žemės savininkų interesų, deja, šis įstatymas negina. Šiuo metu savininkams yra kilusi problema parduoti žemę. Ūkininkui pirkti – problemos nėra. Parduoti – yra, nes kaina krito dėl paklausos. Pirkti gali tik apie 300 tūkst. Lietuvoje esančių gyventojų, o turinčių žemę ir galinčių arba norinčių parduoti būtų apie 1 mln. žmonių“, – nurodo Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas.

Jo tvirtinimu, galima iš dalies sutikti, kad sandorių skaičius sumažėjo, nes prieš praėjusių metų gegužės 1 d. buvo kilęs žemės pirkimo bumas.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, teko girdėti, kad Europos Komisija (EK) iniciavo pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą dėl šio įstatymo. Jeigu patys negalime susitvarkyti, tai padės sutvarkyti kolegos“, – akcentuoja G. Naugulevičius.

Saugiklius taiko ir senosios ES šalys

G. Nagulevičiui prieštaraujantis K. Starkevičius tikina, kad EK Lietuvos tikrai nenubaus. Esą tai būtų buvę galima padaryti, jeigu įstatymas būtų priimtas po 2014 m. gegužės 1 d. Jo teigimu, žemės pardavimo saugiklius taiko ir senosios Europos Sąjungos (ES) šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Danija.

„Nieko naujo mes neišradome, tik apsaugojome mūsų ūkininkus nuo spekuliacijų. Visi tai pastebi. Dėl kainų kritimo – galiu pasakyti, kad kai kur kainos net pakilo“, – su G. Naugulevičiaus teiginiais nesutinka K. Starkevičius.

Pasak jo, kai kur kainos šiek tiek nukrito, bet drastiško kritimo nėra. „Vis dėlto rinka veikia, ūkininkai, kurie sukaupė pinigų, konsoliduoja žemę. Yra įspėjami kaimynai, kad žemė parduodama, ir jie perka. Žinoma, perka tos vietovės rinkos kaina“, – dėsto Seimo narys.

Jam antrina ir R. Karbauskis, kurio teigimu, kainos rinkoje šiuo metu yra panašios į kainas, vyravusias iki praėjusių metų gegužės 1 d. Jo nuomone, jeigu kažkuriose Lietuvos vietovėse nenorima pirkti žemės, tam įtakos gali turėti jos derlingumas.

„Jeigu kažkuriose zonose žemės savininkai susiduria su žemės realizavimo problemomis, tai dažnai būna problema, kad žemė siūloma vietovėse, kurios yra nederlingos. Ten pirkėją apskritai sunku surasti, nepaisant to, ar Lietuvos rinkoje būtų užsieniečiai, ar nebūtų. Jie irgi nenori tose žemėse nieko daryti, nes ta veikla nerentabili“, – sako R. Karbauskis.

Vertindamas galiojančius apribojimus, jis pripažįsta, kad jie gali būti tobulinami, nes, pašnekovo nuomone, nėra nė vieno tobulo įstatymo. Savo ruožtu G. Nagulevičius tvirtina, kad pakaktų ribojimo po įsigijimo, kad žemę būtina dirbti, naudoti pagal paskirtį, nes kvalifikaciniai reikalavimai esą per griežti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"