TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

G. Nausėda: Vilniaus meras turės spręsti finansines problemas

2015 03 16 10:16
Gitanas Nausėda Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Naujieji Vilniaus ir Kauno merai turės spręsti skirtingas užduotis - sostinės meru tapęs Remigijus Šimašius turės sutvarkyti miesto finansinę padėtį, tuo metu Kauno meru tapęs Visvaldas Matijošaitis turės didinti miesto patrauklumą ir pritraukti daugiau investicijų, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis teigia, kad visose savivaldybėse primiausiai reikia spręsti neskaidrių finansų problemą.

„Aš manau, kad uždavinius šitų miestų (Vilniaus ir Kauno - BNS) spręs skirtingus. Vilniuje, be abejo, pirmiausia reikia labai gerai įvertinti finansinę miesto situaciją, nes ji kelia tikrai didelę grėsmę jau ne paties miesto finansams, bet tam tikru mastu ir šalies finansiniam stabilumui. Antras dalykas, energetikoje dar nepadaryta daug namų darbų ir vilniečiai turi teisę reikalauti kur kas žemesnių šilumos kainų negu dabar. Buvo žadėta, kad jos mažės apčiuopiamai, bet buvusiam merui esant, jos taip ir nesumažėjo apčiuopiamai. Tikėkimės, kad naujam merui pavyks šį tikslą pasiekti“, - teigė SEB banko prezidento patarėjas.

Nepavyks atsiriboti

Pasak jo, pagrindinis naujojo Kauno mero uždavinys bus pritraukti daugiau investicijų į miestą.

„Vilnius yra savotiškas įcentriškas katilas, kuris ir taip traukia investicijas ir, tiesą sakant, net ir blogesnis nei vidutiniškai meras, ko gero, negalėtų šito proceso apsukti atgal. Tuo tarpu Kaune situacija reikalauja aktyvių veiksmų ir pirmiausiai merui ir jo komandai būtina parodyti Kauno patrauklumą ir įdomumą, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, kad jis nebūtų iš anksto nurašomas miestas numeris du ar net dažnai numeris trys po Klaipėdos. Šitą situaciją būtina taisyti, nes priešingu atveju Kaunas liks panašios būklės, kokioje yra dabar. Nėra ta būklė labai bloga, nes žinome, kad Kauną pamažu atranda turistai, bet to nepakanka, Kaunui reikia verslo investicijų, norint pagyvinti miesto veidą ir tai turi būti investicijos ne tik į Kauno laisvąją ekonominę zoną, bet ir į Kauno miestą apskritai“, - kalbėjo G.Nausėda.

Anot jo, šiuo atveju yra gerai, kad Kauno meru tapo verslo atstovas.

„Šituo aspektu, tiesą sakant, tai yra, ko gero, palanku. Na, bet pagyvensime, pamatysime. Teoriškai tai yra pakanku, bet ne visada taip būna, kad verslininkas meras pasiekia panašių rezultatų, kaip prieš tai savo versle, nes visgi yra tam tikra specifika. Bet manau, kad pono Matijošaičio žinios apie verslo pasaulį, apie tai, kas svarbu investuotojams, yra tikrai neblogos ir tikėkimės, kad jis jas tinkamai išnaudos miesto labui“, - BNS sakė G.Nausėda.

Vis dėlto ekonomistas abejojo, ar Kauno meru tapusiam V.Matijošaičiui pavyks visiškai atsiriboti nuo savo verslo įmonių grupėje „Vičiūnai“.

„Visi puikiai suvokiame, kad įmanomas formalus pasitraukimas, bet neįmanoma atsikratyti turto ir viską paleisti vėjais. Vienaip ar kitaip toli nuo verslo pasitraukti neįmanoma, galima tik formaliai atsisakyti tam tikrų regalijų verslo valdymo hierarchijoje, bet tai yra tik dalis tiesos“, - svarstė G.Nausėda ir pridūrė, kad sprendžiant miesto problemas, verslininkui gali tekti nusišalinti nuo dalies sprendimų priėmimo.

SEB banko ekonomistas teigė, kad Vilniuje R.Šimašiui ir valdančiajai koalicijai pavyks glaudžiau bendradarbiauti, įgyvendinant svarbius projektus - šilumos ūkio pertvarką, nacionalinio stadiono statybą, Sporto rūmų išpirkimą ir Kongresų centro įrengimą.

„Labai norisi tikėti, nes ponas Šimašius ėjo su šitais šūkiais į rinkimus ir tai buvo, ko gero, vienas iš tų skirtumų, kuriuos jis ypatingai pabrėžė, lygindamas save su buvusiu meru. Tikiuosi, kad šia prasme bus šiek tiek efektyvesnis bendradarbiavimas su Vyriausybe ir su centrinėmis valdžios institucijomis (...), nes minėtų projektų sėkmė priklausys nuo to, ne kaip viena savivaldybė kažkokius stebuklus išdarinės, bet kaip seksis dirbti kartu ranka rankon su Vyriausybe“, - sakė G.Nausėda.

Nerijus Mačiulis/Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

N. Mačiulis: didžiausia problema – neskaidrūs finansai

Pirmą kartą Lietuvoje tiesiogiai išrinkus merus, reikėtų galvoti apie jų galių didinimą, kad jie geriau atstovautų savo rinkėjams, sako „Swedbank“ analitikas. Anot Nerijaus Mačiulio, visos Lietuvos savivaldybėms reikėtų spręsti neskaidrių finansų problemą.

„Nepaisant to, kad rinkome merą tiesioginiuose rinkimuose, mero įgaliojimai išlieka pakankamai riboti, tai nereikėtų sureikšminti vieno asmens, kuris stovi už miesto vairo. Svarbiausius įgaliojimus turi savivaldybės taryba, o ne meras. Aš manau, jog norint, kad rinkėjų valia tiesioginė išreikšta renkant merą turėtų didesnį svorį ir galėtų duoti greitesnių rezultatų, tam reikia didesnių įgaliojimų merui. Čia būtina peržiūrėti savivaldybių įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie suteiktų daug daugiau galios priimant svarbius sprendimus“, - kalbėjo N.Mačiulis.

Jo teigimu, kol kas anksti vertinti, ar išrinkus naują vietos valdžią, bus greitų pokyčių didžiųjų miestų valdyme. N.Mačiulio nuomone, viena pagrindinių problemų, kamuojančių ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos savivaldybes, yra neskaidrūs finansai, todėl būtina sutvarkyti jų valdomų įmonių finansus.

„Daugelį problemų galima išspręsti greičiau nei per ketverius metus. Viena pagrindinių problemų Vilniaus savivaldybėje yra susijusi su Vilniaus finansų skaidrumu. Daugelis finansinių srautų nebuvo gerai matomi dėl daugybės neaiškių koncesinių sutarčių, taip pat dėl daugelio savivaldybės valdomų įmonių, veikiančių nuostolingai, kurios ne visada tiesiogiai matydavosi viešai prieinamuose savivaldybės finansiniuose duomenyse. Čia yra daug galimybių padaryti savivaldybės finansus skaidresnius ir parodyti, kur yra tikros problemos, kuriose srityse daugiausiai švaistoma lėšų, dėl ko atsirado didelė skola, o sekantis didelis žingsnis yra eliminuoti tas problemas“, - kalbėjo „Swedbank“ analitikas.

N.Mačiulio žodžiais, visos savivaldybės turėtų būti įpareigotos apskritai savo finansus ir įmones valdyti skaidriau, nes jos yra didžiausias lėšų švaistymo šaltinis, sukuriantis savivaldybių skolas.

„Vilniaus savivaldybė yra didžiausia ir svarbiausia, bet čia visos Lietuvos problema. Savivaldybės įmonės neturi prievolės teikti ataskaitas ir savivaldybės tuo piktnaudžiauja - steigia nuostolingai veikiančias įmones, kurios yra finansuojamos iš savivaldybės biudžetų. Kai kuriais atvejais subsidijavimas reikalingas, o kai kuriais tai - lėšų švaistymas“, - teigė N.Mačiulis.

Sekmadienį 40-yje Lietuvos savivaldybių vyko merų rinkimų antrasis turas. 19 merų buvo išrinkti jau pirmajame ture, o antrajame ture Vilniuje nugalėjo liberalas Remigijus Šimašius, įveikęs iki šiol meru dirbusį Artūrą Zuoką. Kaune mero postą iškovojo verslininkas Visvaldas Matijošaitis, įveikęs nuo 2007 metų Kaunui vadovavusį konservatorių Andrių Kupčinską.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"