TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gaisrai snaudžiančios valdžios nekaitina

2012 04 28 7:12

Pirmieji savanoriškai susibūrę ugniagesiai neatlygintinai jau gesina gaisrus, bet valdžiai tai kol kas nerūpi. Kol įstatymu neapibrėžtas nei jų statusas, nei būtinos garantijos, visą riziką šie vyrai priversti prisiimti sau.

Pirmą kartą savanoriai ugniagesiai į gaisrą kovo pabaigoje išvyko iš Šakių rajono Barzdų miestelio. Tąkart, kai vos už poros kilometrų nuo Barzdų esančiame Buktiškių kaime užsiliepsnojo ūkinis pastatas, pirmieji padėti degančios sodybos šeimininkams puolė kaimynai ir specialiu automobiliu atskubėję savanoriai ugniagesiai Edmundas Grajauskas ir Egidijus Jucius. Jie beįsišėlstančią ugnį gesino tol, kol atvyko profesionalios ugniagesių komandos.

Ugniagesių savanorių dėka liepsnos buvo sutramdytos greitai ir nepersimetė į gretimus pastatus. "Užtikrinu, kad savanoriai labai gerai dirbo", - tvirtino Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Virginijus Rekešius. Tačiau tai tik pirma visame krašte savanoriškai susibūrusių vyrų komanda, iki šiol nėra parengti jų veiklą reglamentuoti turintys įstatymai.  

Saugo ir save, ir kaimyną

Prie E.Grajausko ir E.Juciaus, dar neseniai dirbusių nuo kovo panaikintoje Barzdų ugniagesių komandoje, prisidėjo dar keletas bendraminčių, ir dabar kaimo savanorių ugniagesių būryje - penki vyrai. Kaip LŽ teigė ūkininkas Stasys Švabauskas, juos visus vienija viena idėja - pagelbėti nelaimės ištiktiems žmonėms.

"Manau, kad tokiuose kaimuose kaip mūsų turi būti koks nors ugniagesių punktas, kad ir savanorių. Svarbiausia, kad žinotume, jog gaisro atveju bus kam atskubėti į pagalbą, ir ne plikomis rankomis. Juk ne tik kaimyno pastatas gali užsiliepsnoti, taip gali atsitikti ir manajam. Tad pirmiausia galvoju apie save, o prireikus - ir kaimyno namą gesinsiu", - dėstė S.Švabauskas, rodydamas į jo kieme tarp įvairios žemės ūkio technikos stovintį raudoną ugniagesių automobilį.

Barzdų seniūnas Remigijus Naujokaitis pabrėžė, kad ūkininko kieme saugoti tokią mašiną daug patikimiau. Čia iš jos niekas nieko nepavogs, degalų neišsiurbs. Šį automobilį suremontavo patys vyrai, atsarginėms dalims nupirkę analogišką seną mašiną.

Netoli nuo S.Švabausko namų, buvusiame priešgaisrinės komandos pastate, saugoma ir visa ugniagesiams reikalinga amunicija - šalmai, drabužiai, įranga. Raktus nuo pastato spynos turi visi penki barzdiškiai, kad atsitikus nelaimei nereikėtų ilgai ieškoti žmogaus, galinčio atrakinti duris.  

Techniką "paveldėjo"

Barzdų seniūnas R.Naujokaitis LŽ pasakojo, kad kai metų pradžioje buvo naikinamos priešgaisrinės gelbėjimo komandos, vietos vyrai pasirūpino, jog visa esama techninė bazė nebūtų sunaikinta. Šakių rajone veikusios priešgaisrinės komandos buvo pavaldžios seniūnams, todėl ir technika atiteko seniūnijoms. Jų vadovams beliko pasirūpinti, kad šio turto niekas neišgrobstytų.

"Kai buvo išformuojama Barzdų ugniagesių gelbėtojų komanda, bendruomenėje pasitarėme, kad seniūnijai likti be ugniagesių - labai rizikinga. Juk artimiausios komandos beliko Pilviškiuose ir Griškabūdyje. Pilviškiečiai labai užimti, jie nuolat važinėja po gana didelę teritoriją, o pasikliauti vien budinčiais Griškabūdyje negalėjome. Kol susirengs atvažiuoti, medinis namas ir supleškės. Tad sutarėme, kad reikia ne tik techniką išlaikyti, bet ir ieškoti jaunesnių vyrų, kurie galėtų savanoriauti", - aiškino R.Naujokaitis.

Nėra įstatymų

Nors apie savanorių ugniagesių veiklos atgaivinimą kalbama jau ne pirmus metus, jų statusas teisiškai iki šiol neapibrėžtas. Todėl vykdami į gaisrą visą riziką jie prisiima sau. Be to, savanoriams tenka pasirūpinti tuo, kad darbdavys esant reikalui išleistų iš darbo. Juolab kad tarp penkių Barzdų savanorių ne visi ūkininkai, dirbantys pagal savo sudarytą darbo grafiką. Yra dirbančių ir Vilkaviškyje, ir vilkikų vairuotojų, važinėjančių į užsienį.

"Tikiuosi, kad man išsiprašyti iš darbo nebus sudėtinga, nes darbdavys pritaria minčiai, jog atsitikus nelaimei reikia padėti žmonėms", - vylėsi S.Švabauskas. Tačiau, anot jo, tuo turėtų pasirūpinti ir valstybė. "Man žinoma Švedijos patirtis. Ten savanoriams ugniagesiams mokama po tūkstantį kronų kas mėnesį vien už tai, kad jie būtų pasirengę bet kuriuo momentu pagelbėti žmonėms. Jiems sudarytos tokios sąlygos, kad nelaimės atveju nebereikėtų apeliuoti į darbdavio malonę", - pabrėžė barzdiškis. Vyras norėtų, kad būtų bent pasirūpinta savanorių ugniagesių sveikatos ir gyvybės draudimu.

Šakių PGT viršininko V.Rekešiaus nuomone, būtina apibrėžti savanoriaujančių žmonių statusą bei galimybę veikti teisėtai - vairuoti specialiais švyturėliais paženklintą gaisrinį automobilį. V.Rekešius neslėpė, kad, jo manymu, neteisinga motyvuoti savanorius vien savanoriškumo principu. Jiems turėtų būti numatyta bent šiokia tokia kompensacija už laiką, kai dirbama bendruomenės labui.

Tam pritaria ir Lietuvos ugniagesių profesinės sąjungos vadovas Saulius Džiautas. Pasak jo, neužtenka atlyginti už sugaištą laiką tik savanoriui, reikia nepamiršti ir jo tiesioginio darbdavio. Nuo šių sąlygų tiesiogiai priklausys, ar savanorių ugniagesių veikla bus sėkminga.

"Tai, kad žmonės patys buriasi ir rūpinasi savo turto saugumu - labai gerai. Tačiau reikia, kad įstatymai eitų koja kojon su permainomis. Nesu girdėjęs, kad dar kur nors Lietuvoje būtų susibūrę savanoriai ugniagesiai, pasirengę gesinti gaisrus. Kurti tokias savanorių komandas, kokios veikia Vokietijoje, kitose valstybėse, mūsų krašte labiau panašu į utopiją. Bent šiuo metu. Ateityje jos tikrai susikurs, tačiau tam reikia atitinkamų sąlygų", - kalbėjo S.Džiautas. Be to, po keleto metų dėl jaunimo emigravimo gali iškilti kita problema - kaimo vietovėse nebeliks kam savanoriauti.  

Žada pagalbą

Barzdų seniūnas R.Naujokaitis LŽ pasidžiaugė, kad kol kas gaisrinio automobilio degalų bakas yra pilnas, o mašina negenda. Tad didelių problemų nekyla. Tačiau kaip bus ateityje - neaišku. "Neprarandu vilties, kad savivaldybė neužkraus visos atsakomybės ant seniūnijų pečių. Gal padės atsarginių dalių gauti, gal degalų įsigyti, o gal net ir kokią nors priemoką sukrapštys tiems savanoriams, kurie pagelbės nelaimės ištiktiems žmonėms. Tikiuosi, rajono valdžia nelauks, kol įsigalios dar tik kuriami įstatymai", - kalbėjo seniūnas.

Šakių rajono meras Juozas Bertašius žada paramą savanoriams ugniagesiams. Mero įsitikinimu, jau vien tai, kad išsaugotas panaikintų ugniagesių komandų materialus turtas, rodo rajono valdžios nusiteikimą. "Ieškosime ir finansavimo", - tvirtino jis.

Šakių PGT viršininkas V.Rekešius tikino, kad ir jis neatsisakys pagelbėti savanoriams. Vis dėlto didžiausia ir naudingiausia pagalba būtų kuo skubiau priimti atitinkamų įstatymų pakeitimus. "Juose būtina numatyti viską: kas ir kaip parūpins eksploatacines medžiagas ir net degalus automobiliams. Žmonės iš savo kišenės už tai juk nemokės", - įsitikinęs V.Rekešius.

Seimas "atsibus" tik rudenį

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis pripažino, kad įstatymų pakeitimai būtini. Kol jų nėra, tikėtis, kad masiškai ims kurtis savanorių ugniagesių komandos, nerealu. Anot jo, šiuo metu kaip tik rengiama teisinė bazė. Iki liepos mėnesio PAGD ir Vidaus reikalų ministerija privalo pateikti Vyriausybei įstatymų pataisų projektus, kurie apibrėžtų savanorių ugniagesių statusą, numatytų jų socialines garantijas, kompensacijų galimybes. Vėliau Vyriausybės siūlymus turės palaiminti Seimas.

"Jau yra priimtas Savanoriškos veiklos įstatymas, kuris leidžia padengti tam tikras savanorių išlaidas. Esame kalbėję su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais, kad kitų įstatymų pakeitimai bus priimami neatidėliojant. Tikimės, kad Seimas rudens sesijoje tai padarys", - sakė V.Kurkulis.

Pasak PAGD direktoriaus pavaduotojo, buvo bandymų savanorių ugniagesių veiklą gaivinti nekeičiant teisės aktų, tačiau greitai įsitikinta, kad tai neįmanoma. Mat gaisrus gesinti skubančių savanorių ugniagesių negalima lyginti su tais savanoriais, kurie dirba su vaikais ar seneliais. Savanorių ugniagesių veikla yra labai specifinė, operatyvi. V.Kurkulio teigimu, atlikti preliminarūs skaičiavimai rodo, kad parama savanoriams ugniagesiams valstybei brangiai nekainuotų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"