TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gaisrų gesinimas savanorių nevilioja

2016 09 23 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) siekis, kad savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandose dirbančių ugniagesių iki 2020 metų sumažėtų beveik tūkstančiu, o gaisrams gesinti būtų labiau pasitelkiami savanoriai, nesulaukė palaikymo nei tarp merijų vadovų, nei tarp pačių ugniagesių. Pertvarka, turėjusi prasidėti jau prieš keletą metų, iš esmės nevyksta.

Departamentas tikėjosi, kad permainos leis sumažinti nestatutiniams ugniagesiams išlaikyti skirtas lėšas, o sutaupytus pinigus panaudoti jų turimai technikai atnaujinti. Savivaldybių atstovai teigia, jog tokiai pertvarkai nepasirengta – kaimuose savanorių ugniagesių vis dar per mažai.

Pagal PAGD parengtą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos modulį, kaimo ugniagesių komandoje turėtų likti mažiausiai penki darbuotojai: pamainomis budintys keturi ugniagesiai vairuotojai ir dar vienas ugniagesys, kuris keistų kolegas ligos, atostogų bei kitais būtinais atvejais. Ugniagesiai, vairuojantys gaisrinius automobilius, kaimiškose vietovėse pagal iškvietimą skubėtų gesinti gaisro, o savanoriai ugniagesiai važiuotų tiesiai į įvykio vietą arba kartu su komandoje budinčiu ugniagesiu.

PAGD direktorius Remigijus Baniulis „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad savivaldybės nebenori keisti kaimuose dirbančių ugniagesių komandų veiklos principų, nors būtent siūlomos naujovės galėtų sutaupyti lėšų, atseikėjamų nestatutiniams ugniagesiams išlaikyti. Šiuo metu net beveik 95 proc. jų skiriama atlyginimams, tad technikai nieko nelieka. Jos „amžiaus“ vidurkis viršija 30 metų.

Remigijus Baniulis: "Nesiūlome komandų naikinti, tik mažinti jų išlaikymo išlaidas, o sutaupytas lėšas panaudoti technikai, įrangai atnaujinti."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Už gaisrų gesinimą kaimo vietovėse atsakingos savivaldybės. Joms šią funkciją yra delegavusi valstybė. Ji tam skiria ir pinigų – apie 20 mln. eurų per metus. Tačiau lėšų pakanka vien atlyginimams. Nesiūlome naikinti komandų, tik mažinti jų išlaikymo išlaidas, o sutaupytas lėšas panaudoti technikai, įrangai atnaujinti. Dabar, jei kaimo komandos mašina atvažiuoja į gaisro gesinimo vietą nesugedusi, – jau džiaugsmas“, – aiškino R. Baniulis.

Anot jo, tūkstantis darbuotojų – santykinis skaičius, nes jei reforma būtų buvusi pradėta nuo 2009 metų, šiandien apie jokius atleidimus ar etatų mažinimą niekas nė negalvotų. Esą tiek žmonių per septynerius metus jau buvo pasitraukę iš savivaldybėms pavaldžių kaimo ugniagesių komandų, tereikėjo į jų vietą nepriimti naujų darbuotojų.

Tačiau taip neatsitiko. Į laisvas darbo vietas žmonių priimta ir pastaraisiais metais, kai PAGD jau buvo rekomendavęs savivaldybėms to nedaryti ir pamažu pereiti prie naujo modelio – pasitelkti savanorius.

„Kaimuose gyventojų mažėja. Kai kur netrukus nebeliks ką gesinti, todėl ir tarnybos turi keistis, o ne tapti stagnacinėmis struktūromis. Tačiau daugelyje savivaldybių niekas nenori to girdėti. Vien pernai ir šiemet į laisvas darbo vietas buvo priimta apie 260 naujų ugniagesių“, – pasakojo PAGD direktorius. Jis pridūrė, kad savivaldybių priešgaisrinės tarnybos taip pat turi apie 160 neužimtų etatų ir apie 500 darbuotojų, kurie jau yra pensinio arba priešpensinio amžiaus.

Pertvarkos nenori

R. Baniulis neslėpė, kad PAGD negali nurodyti ar įsakyti savivaldybių vadovams sumažinti arba padidinti priešgaisrinėse tarnybose dirbančių ugniagesių skaičių. Galimos tik rekomendacijos, todėl savivaldybės elgiasi savo nuožiūra.

Tai „Lietuvos žinioms“ patvirtino ir Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Anot jo, savivaldybėms iš dalies tas pats, ar budės po vieną, ar po du ugniagesius, svarbiausia, kad nelaimės atveju būtų suteikta pagalba. „Specialistams reikia spręsti, kiek ugniagesių turi budėti. Bet, manyčiau, vienoje pamainoje vis dėlto turėtų dirbti bent du ugniagesiai, nes labai abejoju, ar į nelaimės vietą atskubėjęs savanoris visada sugebės tinkamai pagelbėti vienam ugniagesiui. Užsienio praktika galbūt ir leidžia tikėtis, kad viskas bus gerai, tačiau abejonių lieka“, – kalbėjo P. Žagunis.

Panevėžio rajono meras pabrėžė, jog žmonės dar nėra aktyvūs, neatsiranda daug norinčiųjų būti savanoriais ugniagesiais. Todėl, jo įsitikinimu, bent jau kol kas nereikėtų imtis esminių pertvarkų. P. Žagunio teigimu, tokios nuomonės laikosi ir kitų šalies savivaldybių vadovai.

Nemato būtinybės

Neskubinti pertvarkyti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandų siūlo ir Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos darbo grupės pirmininkas Laimonas Tubis. Jis mano, kad, užuot stūmus pertvarką vienoje priešgaisrinės apsaugos struktūroje, reikėtų pagalvoti apie visos sistemos struktūrinę reformą.

„Savivaldybių komandos, turėdamos beveik tiek pat darbuotojų, atlieka kone tiek pat darbų, kiek ir statutiniai ugniagesiai. Todėl kyla klausimas, kam reikia destabilizuoti tą ugniagesių grandį, kurioje dirba bene daugiausia žmonių ir kurie atlieka bene didžiausią dalį darbų mažiausiomis sąnaudomis“, – dėstė L. Tubis.

Pasak jo, naivu tikėtis, kad dabartinėmis sąlygomis, likus tik vienam budinčiam ugniagesiui, bus paprasčiau ir greičiau reaguojama į nelaimės skambučius, nes visa gaisrų gesinimo technika yra parengta vienu metu su ja dirbti dviem žmonėms. Atskubėjęs vienas ugniagesys fiziškai negalės pagelbėti nelaimės ištiktiems gyventojams.

Be to, nėra jokių garantijų, kad savanoris sugebės atvykti į nelaimės vietą beveik tuo pat metu, kaip ir ugniagesys. Anksčiau atvažiavęs ugniagesys bus priverstas ne iškart gesinti gaisrą, o laukti savanorio.

Turėtų rūpėti žmonės

„Lietuvos žinių“ kalbintas Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Alfredas Povilanskas pabrėžė, kad profsąjungos nepritaria PAGD sumanytai savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandų darbo pertvarkai. „Savanorystės kol kas – tik užuomazgos. Ir savanoriai dažnai yra tie patys komandoje dirbantys ugniagesiai ar ugniagesiai gelbėtojai iš statutinės tarnybos. Labai abejoju, ar žmogus, kuriam nebeliks profesionalaus ugniagesio vietos, toliau norės savanoriauti. Pasikliauti savanoriais kažin ar geriausia išeitis“, – svarstė jis.

Anot A. Povilansko, jeigu savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandos būtų sumažintos, didelė tikimybė, kad kur kas dažniau į gaisrus kaimuose turėtų vykti miestuose įsikūrusios ugniagesių gelbėtojų tarnybos. O jose ugniagesių ir taip trūksta – nuolat laisvi 400–500 etatų.

„Reikėtų nepamiršti ir kaimo komandose dirbančių ugniagesių saugumo, jeigu jiems tektų į nelaimės vietą skubėti po vieną“, – atkreipė dėmesį profsąjungos lyderis. Jis neslėpė, kad diskusijos dėl savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandų ateities tarp ugniagesių yra sukėlusios labai daug sąmyšio. Žmonės nesijaučia socialiai saugūs, juos kamuoja nežinia dėl ateities. Suirzę ir statutiniai ugniagesiai gelbėtojai, nes gali padidėti darbo krūvis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"