TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Galadusio byla: nusavinimas pagal pasieniečius

2008 06 03 0:00
Niekaip negalėdami atgauti pasienyje esančių žemių, žmonės praranda pasitikėjimą ne tik kai kuriomis institucijomis, bet ir pačia valstybe.
LŽ archyvo nuotrauka

Niekaip negalėdami atgauti pasienyje esančių žemių, žmonės praranda pasitikėjimą ne tik kai kuriomis institucijomis, bet ir pačia valstybe.

Patvirtino seną projektą

Nepaisydama žemės savininkų argumentų, kad dabar, kai mūsų šalis yra Europos Sąjungos (ES) ir Šengeno erdvės narė, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena - ES vidinė siena, toadėl jos apsaugai nebereikia didžiulių žemės plotų, Vyriausybė gegužės viduryje patvirtino 2001-aisiais priimto nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo" pakeitimą, kuris buvo parengtas prieš trejus metus.

Vadovaujantis juo Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) sienos apsaugos poreikiams Lazdijų rajone atriekiama daugiau kaip 149 hektarai žemės, iš jų 56,8 hektaro - prie vaizdingo Galadusio ežero, nors pasienyje jau seniai nebeliko nei spygliuotų vielų, nei užkardų.

Šio nutarimo protokoliniu pavedimu Vidaus reikalų, Žemės ūkio ir Finansų ministerijos bei Alytaus apskrities viršininko administracija įpareigojamos iki kitų metų gegužės 1 dienos parengti specialųjį planą, patikslinti Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos apsaugai skirtus plotus bei jų ribas.

Įžvelgia vilkinimą

Žmonės, šiek kiek daugiau nei prieš metus pradėję aktyviai judinti žemės grąžinimo reikalus pasienio zonoje, susidūrė su, savininkų nuomone, korumpuotų valdininkų ir politikų po biurokratinėmis užtvaromis paslėptais privačiais interesais į vaizdingą žemės lopinėlį paežerėje. "Dabar neabejojame, kad su mumis VSAT atstovai susitikdavo tik norėdami vilkinti laiką, nė neketindami atsižvelgti į teisėtus mūsų interesus", - tvirtino niekaip negalintys susigrąžinti žemės lazdijiškiai.

Vasario mėnesį per pirmą susitikimą su žemės savininkais VSAT darbo grupės, skirtos įvertinti Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų poreikį, vadovas pulkininkas Valentinas Novikovas dzūkams tvirtino, jog VSAT nebereikia 149 hektarų Lazdijų rajone (užtenka dviejų elingų, kad reikalui esant būtų galima atstatyti sieną tokią, kokia ji buvo, ir prakirstos 5 metrų pločio juostos prie valstybės ženklo, kad pagal tarpvalstybinį susitarimą būtų matyti kitos valstybės sienos ženklai, bei tokio pat pločio juostos pakrantėje). Tada pulkininkas nė kiek nedvejodamas patikino žemės savininkus, jog tai, ką jis pasakė, bus įgyvendina.

Tačiau suinteresuotoms institucijoms pradėjus aiškintis, kiek žemės reikia VSAT ir kiek galima grąžinti savininkams, reikalai įstrigo. Balandžio pradžioje buvo surengtas pasitarimas ir per jį nuspręsta

nebekurti tarpžinybinės komisijos, o siūlyti Vyriausybei tvirtinti jau parengtą projektą, pagal kurį VSAT priklausytų didžiuliai žemės plotai. Tai sukėlė naują žemės savininkų nepasitenkinimą. Vėl pasipylė raštai atsakingiems asmenims ir institucijoms.

Tada vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila pavedė pulkininkui V.Novikovui vėl pasišnekėti su žmonėmis ir surasti kompromisą, kad pagaliau pajudėtų įstrigęs reikalas. Susitikimas įvyko Alytaus apskrities viršininko administracijoje. Savininkams buvo atkakliai siūloma sutikti, jog būtų patvirtintas jau parengtas nutarimo pakeitimo projektas, o paskui protokoliniu pavedimu imti jį taisyti, kad atitiktų žmonių interesus ir pasikeitusią šių dienų situaciją.

Anot V.Novikovo, tai pats greičiausias ir pigiausias būdas atgauti žemę. Tačiau savininkai jau nebetikėjo VSAT geranoriškumu. Jie pulkininkui V.Novikovui ir Alytaus apskrities viršininkui Eugenijui Palavinskui įteikė raštus, kuriuose kategoriškai atsisakė sutikti su parengto nutarimo projekto pakeitimo patvirtinimu. Žmonės tokio nutarimo patvirtinimą pavadino antra nacionalizacija, vykdoma jau nepriklausomoje Lietuvoje.

"Esame įsitikinę, jog Vyriausybei priėmus tokį nutarimą mes neatgausime savo žemės. Jau dabar matome, kad kažkam matuojami sklypai", - piktinosi savininkai.

Ministras nuvylė

Eidami į antrą susitikimą su pulkininku V.Novikovu ir Alytaus apskrities viršininku žmonės dar puoselėjo viltį, kad ministras R.Čiupaila atsižvelgs į jų siekius susigrąžinti žemę ir inicijuos naujo projekto rengimą. Juo labiau kad ir pulkininkas V.Novikovas akcentavo, jog ministras nori rasti kompromisą su žemės savininkais, ir pritaria vasario mėnesį vykusio susitikimo su gyventojais protokolui, kad VSAT nebereikia dabar jau nutarimu patvirtinų žemės plotų.

"Atsiuntė pulkininką tartis su mumis, ieškoti kompromiso, tačiau priimant nutarimą nebuvo net atsižvelgta į mūsų prašymus. Kam išvis reikėjo tų pasitarimų, jei jau iš anksto buvo nusprendę, ką darys? Jų geranoriškumas - tik akių dūmimas", - piktinosi dzūkai.

Dar prieš pastarąjį susitikimą su žemės savininkais pulkininkas V.Novikovas teigė, jog bus pasielgta taip, kaip pageidaus žmonės, tačiau jų prašymai ir vėl buvo tik išklausyti, priimant nutarimą į juos neatsižvelgta.

Žada spėti

"Duoda metus, kad atliktume visus reikalingus pakeitimus. Remdamiesi praktika apskaičiavome, jog norint sutvarkyti visą 9 kilometrų ruožo dokumentaciją pagal įsigaliojusius naujus reikalavimus gali prireikti iki 75 tūkst. litų. Tiek pinigų mes turime. VSAT paliksime tik 5 metrų proskynas prie valstybės ženklų ir 5 metrus nuo vandens linijos, nes norint savininkų naudai atsisakyti tų 5 metrų žemės prie vandens, reikėtų pakeisti labai daug įstatymų, o tai vėl ilgai užtruktų", - kalbėjo V.Novikovas.

Anot pulkininko, nutarimo priėmimas - pats greičiausias ir geriausias būdas žmonėms atgauti žemę. "Juk jei būtų reikėję iš naujo rengti visus planus ir projektus, atlikti geodezinius matavimus ne tik Lenkijos, bet ir Baltarusijos pasienyje, tada neaišku, iš kur Lietuva būtų paėmusi tiek pinigų", - aiškino V.Novikovas.

Žmonės netiki

"Nesidžiaugiame šiuo Vyriausybės nutarimu, nes jis negarantuoja, kad tikrai atgausime savo nuosavybę. Dokumentacija bus sutvarkyta ir visi reikalingi geodeziniai darbai atlikti, VSAT nebereikės tų 149 hektarų žemės, bet ar sugrąžins ją mums, teisėtiems savininkams, kyla daug abejonių. Praėjusių metų rugpjūtį Vyriausybė priėmė nutarimo "Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje" pakeitimą, kuriuo numatyta parengti žemės reformos žemėtvarkos projektus pasienio zonoje. Jie derinami su VSAT. Gali atsitikti taip, jog tada, kai jau bus galima susigrąžinti, nebebus ko. Ne vienas mūsų esame girdėję, kad žemės sklypai prie Galadusio išdalyti ne tik Lazdijuose, bet ir visoje Lietuvoje žinomiems žmonėms. Manome, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo patvirtintas prieš trejus metus parengtas pakeitimas - oficialiai įteisinti išparceliuotą žemę ir, vėl prisidengus įstatymais, negrąžinti jos savininkams. Kalbama, kad kai kurie projektai jau pristatyti VSAT derinti", - nenorėjo tikėti valstybės geranoriškumu žmonės, niekaip negalintys atgauti nuosavybės.

"Galėjome nieko nedaryti, žemė - ne mūsų reikalas. Tačiau stojome į priekines eiles ir garbingai išspręsime šį klausimą. Tikimės, kad žmonės bus patenkinti. Tačiau primenu, jog VSAT už tai, kad žemę kas nors matuojasi ir tvarkosi, neatsako", - teigė pulkininkas V.Novikovas.

Žemės savininkai su nerimu laukia ateinančių metų pavasario, kai oficialiai lyg ir nebeliks kliūčių atkurti nuosavybę pasienyje, nes iki šiol jie buvo maitinami tik pažadais.

Stebės situaciją

"Suprasdamas problemos aktualumą, sudėtingumą ir bendravertybinę esmę, siūlyčiau sudaryti tarpžinybinę komisiją jai pozityviai išspręsti", - metų pradžioje į partijos kolegą ir ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą kreipėsi Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas, atstovaujantis lazdijiškiams. Jo balsas nuėjo į tyrus. Valdžia nusprendė, kad viską galima sutvarkyti ir be jokių komisijų. "Turiu vilties, jog viskas turėtų būti sureguliuota. Džiaugiuosi, kad pavyko šiek tiek apmaldyti pasieniečių apetitą. Ir nors mano siūlyta komisija nebuvo sudaryta, dabar svarbiausia - atidžiai sekti, kad nebūtų užgrobtos žmonių žemės. Akivaizdu, jog pasieniečių reikalavimai buvo visiškai neargumentuoti, galima sakyti, "chaltūra", - vakar LŽ tvirtino J.Karosas. - Tikiuosi, per tuos metus, kurie skirti problemai iki galo sureguliuoti, valstybė "nenumuilins" reikalo. Žmonės neturi paleisti iš rankų šio reikalo, nepaleisiu ir aš."

Taisyklių nėra

"Manome, kad pasienio juostos turėtų būti nustatomos pagal Teritorijų planavimo įstatymą parengtus ir patvirtintus pasienio juostų specialiuosius planus. Jie turi būti parengti vadovaujantis pasienio juostų specialiųjų planų rengimo taisyklėmis. Taisyklių, reglamentuojančių pasienio juostų specialiųjų planų rengimo tvarką, nėra. Manome, jų parengimas yra Vidaus reikalų ministerijos kompetencija", - rašoma Aplinkos ministerijos sekretorės Jūratės Juozaitienės rašte, kuris buvo pateiktas Vyriausybės posėdžiui.

"Informuojame, jog per suinteresuotų institucijų pasitarimą, vykusį šių metų balandžio 2 dieną, priimtas sprendimas, kad netikslinga sudaryti naujų tarpžinybinių darbo grupių valstybės sienos apsaugai reikalingų žemės plotų riboms nustatyti ir nuosavybės teisėms atkurti prie Lietuvos ir Lenkijos sienos", - tvirtino ministras R.Čiupaila.

Iš tiesų, kam tos grupės ar planų rengimo tvarka? Kuo daugiau painiavos, tuo paprasčiau maustyti gražiausių paežerių savininkus, kurie su ilgesiu žvelgia į kitą Galadusio krantą - ten Lenkijos valstybė neatskyrusi savo žmonių nuo ežero jokiomis apsauginėmis juostomis. Pati G.Kirkilo Vyriausybė kuria dviejų greičių Europą - atsilikusią šiapus ir tikrąją anapus Galadusio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"