TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Galime tapti "pilkąja" zona

2007 11 23 0:00

Lietuvos užsienio politikos analitikų nuomone, jei Rusija pasitrauks iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES) ir sieks atkurti savo karinę įtaką posovietinėje erdvėje, Baltijos šalys gali virsti demilitarizuota "pilkąja" zona.

Užsienio politikos ekspertai neabejoja, kad Rusija įvykdys grasinimą nuo gruodžio 12 dienos pasitraukti iš ĮGES. Kai rankos bus atrištos, ji galės dislokuoti daugiau karinės technikos Pietų Kaukaze, o paskui "tikriausiai ne savo rankomis" bandys išprovokuoti Tbilisį įsivelti į karinį konfliktą, kuris prieš NATO šalių vadovų susitikimą, vyksiantį kitų metų balandį Rumunijoje, galutinai diskredituotų Gruzijos perspektyvą tapti Aljanso nare.

Ekspertai, pageidavę neskelbti jų pavardžių, taip pat mano, kad Rusija adekvačiai įvertintų Moldovos prezidento Vladimiro Voronino siekį "bet kokia kaina" likti valdžioje, todėl už ištikimybę Maskvos nustatytam kursui garantuotų jam Padnestrės balsus ir išvestų savo pajėgas.

Tuo pat metu Rusija, dirbtinai eskaluodama Irano ir nepriklausomybės siekiančio Kosovo problemas, skatindama euroatlantinių partnerių susipriešinimą šiais ir vis aktualesniais energetikos bei ekonomikos klausimais, galėtų pasiūlyti Vakarams savo grįžimo į ĮGES planą - mainais į leidimą pačiai sudaryti sutarties sąlygas. Viena tokių sąlygų galėtų būti "labai žemų karinės technikos lubų nustatymas Baltijos šalims". Tokiu atveju karinės galios pusiausvyra šiame NATO ir Rusijos pasienio regione būtų vienareikšmiškai ne NATO, taigi ir ne Baltijos šalių naudai.

URM artimų analitikų nuomone, Vakarų valstybės vis dar turi tam tikrą šaltojo karo kompleksą, todėl apsidžiaugtų Rusijai persigalvojus. Tikruosius Maskvos norus ir ketinimus, kurie išryškės ateinantį pusmetį, anot analitikų, trukdo įžvelgti puikiai veikiantys Rusijos viešieji ryšiai. Jiems atsispiria ir ne visos Vakarų valstybės.

Dar vasarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad jo šalis nuo gruodžio 12-osios gali nebesilaikyti sutarties, kuri riboja, kiek pajėgų Rusija gali turėti jos europinėje dalyje - kitaip sakant, kiek tankų ir kareivių gali dislokuoti Baltijos valstybių pašonėje. Parlamentas jau patvirtino tokį sprendimą, apie jį oficialiai informuota ir NATO.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"