TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Galimybė pasirinkti mirtį skaldo visuomenę

2014 08 14 6:00
Antanas Matulas: „Valstybėje, kuri leidžia tokius dalykus neužtikrindama orios senatvės, tinkamos medicininės priežiūros, eutanazija prilygtų žudymo įteisinimui.” LŽ archyvo nuotrauka

Siūlymas myriop pasmerktam ir nepakeliamą skausmą kenčiančiam žmogui suteikti galimybę sąmoningai nutraukti gyvybę sulaukė nevienareikšmių vertinimų. Vieni eutanaziją vertina kaip būdą palengvinti beviltiškų ligonių kančias, kiti įsitikinę, kad tai prilygsta žudymo įteisinimui.

Eutanaziją įteisinti siekianti socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė aiškina, kad tam tikrais atvejais tai yra vienintelė išeitis nutraukti beviltiško ligonio kančias. Todėl būtina suteikti galimybę ramiai ir oriai pasitraukti iš gyvenimo. Tačiau su tokia nuomone ne visi sutinka. Kardinaliai skiriasi ir politikų, ir medikų požiūris. Šiai idėjai griežtai priešinasi dvasininkai.

Jautrus klausimas

Kaip teigia Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, eutanazijos klausimas labai jautrus. Nors kai kuriose valstybėse šis veiksmas įteisintas, ji nematė mirštančio žmogaus, kuris nenorėtų gyventi. Parlamento vadovė siūlymą įteisinti eutanaziją laiko labai pavojingu, nes gali būti piktnaudžiavimo atvejų, esą pritariantieji sąmoningam gyvybės nutraukimui dažnai nėra visapusiškai įsigilinę į šį klausimą. „Aš laikausi tokios taisyklės gyvenime - kad kiekvienas gimstame ir atsinešame savo likimą. Kokį atsinešame, tokį turime išgyventi“, - įsitikinusi L. Graužinienė.

Rimantė Šalaševičiūtė: "Manau, kad toks įstatymas padėtų išspręsti žmogaus, kuriam sudėtinga gyventi, problemas. Tačiau tai - tik diskusijų pradžia.“ / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė anksčiau yra sakiusi, kad kol kas dėl eutanazijos nedrįsta daryti išvadų, nes tam reikalinga plati diskusija su visuomene. „Turime Belgijos pavyzdį, kur tėvai gali nuspręsti dėl eutanazijos savo vaikui. Tai naujai priimtas įstatymas, sukėlęs daug diskusijų. Todėl manau, kad mes taip pat turime pradėti apie tai diskutuoti. Manau, kad toks įstatymas padėtų išspręsti žmogaus, kuriam sudėtinga gyventi, problemas. Tačiau tai tik diskusijų pradžia“, - yra pažymėjusi R. Šalaševičiūtė.

Amoralus siūlymas

Seimo Sveikatos reikalų vicepirmininkas konservatorius Antanas Matulas įsitikinęs, kad Lietuvoje iš viso negalima svarstyti eutanazijos įteisinimo. „Valstybėje, kuri leidžia tokius dalykus neužtikrindama orios senatvės, tinkamos medicininės priežiūros, deramo skausmo malšinimo, nesugeba aprūpinti medikamentais, eutanazija prilygtų žudymo įteisinimui”, - LŽ sakė parlamentaras. Juolab kad lietuviai, anot jo, ir taip linkę į savižudybes. A. Matulo teigimu, įteisinus šią procedūrą gali nutikti taip, “kad kiekvienas pagyvenęs žmogus, negavęs tinkamos priežiūros ir praradęs kantrybę, dar ir paskatintas kokio anūko, jei yra turtinių dalykų, apsispręs nekentėti, o baigti gyvenimą savo noru”. Jis priminė, kad medicina dabar tiek pažengusi, kad galima sumažinti bet kurios ligos sukeliamas kančias. „O juk žmogus labiausiai ir kenčia dėl skausmo, praranda viltį”, - tikino Seimo narys. Konservatoriaus nuomone, socialdemokratai su šiuo projektu “visiškai susikompromitavo”. “Pirmiausia pasiūlė paliatyviosios slaugos terminą stacionaruose sutrumpinti iki dviejų mėnesių, o dabar dar ir įteisinti eutanaziją. Vargu ar tokia partija neprarado moralinės teisės toliau vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai. Tokie dalykai amoralūs, ciniški, manyčiau, kad partija turėtų įsikišti, neleisti siūlyti tokių projektų”, - teigė A. Matulas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė liberalė Dalia Kuodytė nemano, kad bent jau kol kas Lietuvoje būtų įmanoma įteisinti eutanaziją. “Kiekvienas įstatymas yra tam tikras visuomenės susitarimas. Kol kas galimybių tokiam susitarimui nelabai matau. Nors asmeniškai aš pasisakyčiau už eutanazijos įteisinimą”, - LŽ sakė parlamentarė.

Visuomenė nesubrendusi

Neurologas Jokūbas Fišas neturi vienareikšmės nuomonės dėl eutanazijos. Tik pradėjęs dirbti gydytoju jis buvo kategoriškai prieš tai, manydamas, kad niekas neturi teisės atimti gyvybės ir pan. Tačiau padirbus ilgesnį laiką, susidūrus su daugybe ligonių, jo nuomonė pasikeitė. „Ne visai kardinaliai, bet šiek tiek, kad vis dėlto tas dalykas yra reikalingas. Tuo labiau kad atsirado ir pasaulinė praktika, kai kuriose šalyse pradėta kalbėti apie eutanaziją ir ji net įteisinta“, - pasakojo medikas.

J. Fišo teigimu, slaugant beviltiškus ligonius, kai visiškai aišku, kad jiems niekas nebepadės, medikai laikosi pasyvios pozicijos ir netaiko intensyvaus gydymo. Pavyzdžiui, negydo antibiotikais, neleidžia hormonų, tik maitina, rūpinasi paciento higiena. „Yra kita grupė ligonių, kurie labai kenčia ir kurių kančių neįmanoma niekuo numalšinti. Kol tu nesergi, gera sakyti, kad Dievas davė gyvybę, reikia dėl jos kovoti. Dabar Dievas davė ir narkotikus, jais numalšiname skausmą, bet nyksta kūnas, keičiasi psichika, kai absoliučiai nėra jokios vilties, atsiranda labai ryškus depresinis sindromas. Kai kurie žmonės prašo, kad jiems būtų taikoma eutanazija, - patirtimi dalijosi medikas. – Tokiais atvejais griežtai juridiškai įforminus, kai pacientas, teisininkai, gydytojai ir galbūt dvasininkai pasirašo, kad jam būtų galima taikyti eutanaziją, kažkokiu būdu, tik nelabai aišku - kokiu, ją būtų galima atlikti.“

Tačiau, anot J. Fišo, mūsų šalies visuomenė dar nėra subrendusi eutanazijai, tad spręsti šį klausimą dar per anksti. Ypač turint galvoje visas mūsų sveikatos apsaugos sistemos problemas, tokias kaip paslaugų neprieinamumas, pagalbos kokybės stoka, eilės ir pan.

Santariškių klinikų Urologijos centro vadovo profesoriaus Felikso Jankevičiaus nuomone, įteisinti Lietuvoje eutanazijos nereikia. „Kiekvienas turėtų paklausti sąvęs, ar norėtų, kad jo artimajam būtų atlikta eutanazija? Asmeniškai aš tikrai nenorėčiau. Vis tiek visuomet yra vilties, kad jis pasveiks, gal sumažės skausmai. Antrą klausimą sau keliu tokį – ar savo pacientui galėčiau atlikti eutanaziją? Tikrai negalėčiau. Tuomet ir atsakymas aiškus“, - LŽ sakė žinomas urologas-onkologas. Pasak profesoriaus, ir Europoje eutanaziją yra įteisinusios vos kelios valstybės. „Manau, kad Lietuvoje toks įstatymas būtų net pavojingas. Aš tikrai nepritarčiau“, - sakė F. Jankevičius. Kartu profesorius pripažino, kad dar ne visais atvejais šiuolaikinė medicina sugeba padėti ligoniui nejausti skausmo. „Yra tokių atvejų, kai tiesiog nesugebame to padaryti“, - sakė profesorius.

Sumažintų kančias

„Galiu būti labai nepopuliarus, bet atskirais atvejais aš pasisakyčiau už eutanaziją”, - LŽ tikino Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas. Pasak jo, kai matai kenčiančius žmones, beviltiškus ligonius, kai penki daktarai nemato išeities, o ir pats ligonis turi norą išeiti ir yra viso proto, tuomet tai būtų pateisinamas sprendimas. „Tai jokiu būdu nėra žudymas, tik kančių sumažinimas. Ligoninėje tokių kančių matau dažnai”, - teigė gydytojas. Tačiau, anot R. Rastausko, kiltų klausimas – kas tą eutanaziją Lietuvoje vykdytų? „Bet tai jau kitas klausimas, pirmiausia turi būti atsakyta, ar mes iš viso tam pritariame. Tuomet surasime ir kas vykdys”, - pažymėjo R. Rastauskas.

Gydytojų vadovų sąjungos vicepirmininko Rimvydo Toločkos teigimu, net tose šalyse, kur eutanazija yra įteisinta, jos neatlieka medikai. Ši procedūra patikėta kitiems specialistams. “Nesinorėtų, kad Lietuvoje, kur gydytojams keliama nemažai bylų, ant jų pečių būtų užkrauta ir ši labai skaudi prievolė. Nes niekas nėra apsaugotas nuo to, kad po paciento mirties giminės nesugalvos iškelti bylą ir iš medikų pareikalauti pinigų”, - žiniasklaidai sakė gydytojas. Pasak R. Toločkos, Hipokrato priesaika, kurią duoda kiekvienas medikas, verčia pažadėti, kad pacientui nuodų gydytojas neduos bet kokiu atveju.

Tikėjimas draudžia

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius tvirtino, kad Bažnyčios pozicija dėl eutanazijos yra visiškai aiški. „Žmogus nuo pradėjimo iki natūralios mirties turi teisę į gyvybę, ir Bažnyčia niekada negali pritarti nei žmogžudystei, nei savižudybei, nei eutanazijai. Šiuo klausimu Bažnyčia net nediskutuoja – gyvybė yra šventa teisė, ir niekas negali į ją kėsintis, net pats žmogus į savo gyvybę neturi teisės“, - pažymėjo dvasininkas.

S. Tamkevičiaus teigimu, katalikų tikėjime savižudybė, kaip ir žmogžudystė, yra labai sunki nuodėmė. Pasak jo, šiuo metu yra pakankamai medicininių priemonių, kad žmogus galėtų oriai kentėti ar apskritai nereikėtų kankintis. Todėl eutanazijos šalininkų pateikiami argumentai esą yra nerimti. „Jeigu atsiranda tokių, kurie nori savavališkai pasitraukti iš gyvenimo, tai jų problema. Tačiau nemanau, jog dėl to reikia priimti eutanaziją įteisinantį įstatymą ir reikalauti, kad gydytojai užsiimtų ne gydymu, o praktiškai žmogžudyste. Tai yra visai arti nacių politikos, kai atsikratydavo neparankių žmonių“, - tvirtino arkivyskupas. Kartu jis pabrėžė, jog gydytojo profesija yra per daug garbinga, kad įstatymas medikus įpareigotų užsiimti pacientų numarinimu. Esą normalūs gydytojai niekada nesutiks atlikti eutanazijos.

S. Tamkevičius tvirtino, kad Bažnyčia neabejotinai pareikš oficialų nepritarimą eutanazijos įteisinimui. Jis tikisi, kad parlamentarai „bus tiek protingi, kad tokio nežmoniško įstatymo nepriims“.

Lietuvos musulmonų sunitų muftijus Romas Jakubauskas teigė, kad islamas taip pat griežtai draudžia eutanaziją.

Išeitis beviltiškiems ligoniams

Eutanaziją įteisinantį įstatymo projektą įregistravusi M. A. Pavilionienė siūlo, jog asmuo, kenčiantis nuolatines ir nepakeliamas fizines bei dvasines kančias, kurių neįmanoma palengvinti, galėtų prašyti, kad jo gyvybė būtų sąmoningai nutraukta. Parlamentarė aiškina, kad eutanazija skausmus kenčiantiems ir nepagydoma liga sergantiems pacientams suteiktų galimybę numirti oriai, išvengti kančių.

Eutanazija būtų laikomas sąmoningas, įstatymo reikalavimus atitinkantis terminalinės būklės paciento gyvybės nutraukimas. Sąmoningai nutraukti gyvybę norintis nepagydomai sergantis ir labai kenčiantis asmuo turėtų užpildyti specialų prašymą. Prieš tai gydytojų konsiliumas jo būklę turėtų pripažinti terminaline - medicinos požiūriu beviltiška ir lemiančia blogą gyvenimo prognozę. Atlikti eutanaziją galėtų specialią licenciją turintis gydytojas, jam talkintų konsultuojantis medikas. Kaip atliekama eutanazija, tikrintų speciali komisija.

Taip pat siūloma suteikti veiksniems pilnamečiams asmenims teisę iš anksto nurodyti atlikti jiems eutanaziją, jeigu dėl ligos ar sužalojimo nulemtos nesąmoningos būsenos jie patys nebegalėtų išreikšti savo valios. Priėmus įstatymą, tam reikėtų užpildyti išankstinį nurodymą, kuriame būtų konkretizuota, kokiais atvejais tam žmogui galima atlikti eutanaziją. Toks nurodymas privalėtų būti užpildytas trijų veiksnių pilnamečių asmenų, kurie neturi jokių materialinių interesų ar kitos tiesioginės naudos, susijusios su paciento mirtimi, akivaizdoje.

. . .

Eutanazija legalizuota Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge. Šių metų pradžioje Belgijos parlamentas įteisino sunkia ir mirtina liga sergančių nepilnamečių eutanaziją, be jokio amžiaus apribojimo, remiantis paties vaiko apsisprendimu mirti, psichologui patvirtinus, kad jis yra pajėgus tai nuspręsti, taip pat su tėvų sutikimu. Nyderlanduose eutanazija leidžiama nuo 12 metų.

Teisę sąmoningai nutraukti gyvybę turi ir penkių JAV valstijų – Vermonto, Oregono, Vašingtono, Naujosios Meksikos ir Montanos – gyventojai. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Indijoje, Meksikoje, legali pasyvioji eutanazija, kai nepagydomai sergančiam ligoniui nebetaikomas gydymas, kuris tik pailgintų jo kančias.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"