TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Galimybių metais iššūkių nepritrūksime

2015 01 08 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pasiekti laimėjimai leidžia didžiuotis, o laukiantys iššūkiai skatina susitelkti. Pirmojoje šių metų spaudos konferencijoje prezidentė Dalia Grybauskaitė apžvelgė pernai nuveiktus darbus ir nubrėžė pagrindines būsimos veiklos kryptis.

Tarptautinės politikos aktualijos, ekonomikos bei socialiniai reikalai, tiesioginiai merų rinkimai, valdančiosios koalicijos vidinės rietenos, personalijų klausimai. Šias ir kitas temas šalies vadovė palietė per ne visą pusvalandį trukusią vakarykščią spaudos konferenciją. Pasak D. Grybauskaitės, 2014 metai Lietuvai buvo labai svarbūs. Pirmiausia, buvo pasiektas beveik 25 metus siektas tikslas: gruodį pradėjus veikti suskystintų dujų terminalui, tapome energetiškai savarankiški. “Lietuvai taip pat teko iššūkis stiprinti savo saugumą – tiek karinį, tiek socialinį, tiek informacinį”, - pabrėžė prezidentė. 2015-uosius ji pavadino galimybių metais, kai reikės įveikti taip pat nemažai iššūkių.

Šį pusmetį D. Grybauskaitės laukia kelionės į Čilę, Mongoliją bei kelias Europos valstybes. Savo veiklos klaidų prezidentė prisipažino nematanti. “Visada visus sprendimus darau grįsdama tuo metu man prieinama informacija. Stengiuosi, kad jie būtų tokie, kad man nereikėtų gailėtis”, - aiškino ji.

Euro nauda

Paklausta, ar tinkamu laiku Lietuva tapo euro zonos nare, nes šios valiutos vertė smunka, šalies vadovė sakė, kad tai padaryti galima buvo jau prieš septynerius metus. „Manau, kad Lietuva turėjo įstoti anksčiau - 2007-aisiais. Tuomet būtume sutaupę daug daugiau pinigų, mūsų skolinimasis būtų buvęs pigesnis ir ekonomikos krizė, kurią išgyvenome 2009-2011 metais, būtų buvusi daug mažesnė”, - teigė ji. Kartu sakė mananti, kad dabartinis euro kurso mažėjimas Lietuvai yra net naudingas, nes didėja eksporto apimtis, šalies produkcija yra konkurencingesnė trečiosiose šalyse. Pasak šalies vadovės, euras suteiks Lietuvai galimybę skolintis pigiau bei pritraukti naujų investicijų. „Lietuva visada laikėsi pragmatiškai atsakingos fiskalinės politikos. Euras mums yra tik priemonė, kaip tą politiką ir toliau tęsti. Euro zona Lietuvai reiškia pripažinimą, patikimumą tarptautinėje erdvėje”, - pabrėžė prezidentė. Valstybės vadovės nuomone, kalbos, kad šalies ūkio augimas šiais metais bus lėtesnis, nei prognozuoja Lietuvos bankas, kol kas yra nepagrįstos. Tačiau prezidentė neatmetė galimybės, kad augimui sulėtėjus gali būti peržiūrėtos biudžeto išlaidos. D. Grybauskaitė sakė pritarianti minimalios mėnesio algos didinimui nuo liepos. “Minimalios algos pakėlimas nuo 300 iki 325 eurų yra įmanomas, manau, kad ekonomikai būtų naudinga“, - sakė šalies vadovė.

Į klausimą dėl galimybės atšaukti ES įvestas sankcijas Rusijai, D. Grybauskaitė atsakė, kad nemato tam pagrindo. Pasak jos, kol Rusija vykdo agresiją, remia teroristus Rytų Ukrainoje, “dialogas praktiškai nėra įmanomas“. Tačiau šalies vadovė patikino, kad „ES naudoja tik tikslines sankcijas, kurios nėra nukreiptos prieš Rusijos tautą ir Rusijos žmones“.

Linkėjo tęsti darbus

Jokių strateginių reformų iš socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės prezidentė vakar prisipažino nesitikinti, nes nematanti rimtesnių siūlymų, galinčių tapti tų reformų pagrindu. Ji linkėjo kabinetui stabiliai dirbti ateinančius dvejus metus, tęsti pradėtus energetinio saugumo projektus ir skaidriai, efektyviai mėginti panaudoti europines lėšas numatytiems projektams.

Valdančiosios koalicijos vidines rietenas prezidentė siejo su artėjančiais savivaldos bei būsimais Seimo rinkimais ir siūlė nekreipti į jas per daug dėmesio. Kartu pažymėjo, kad kai kurie “pasišpilkavimai” turi “labai objektyvų pagrindą”. “Kai kurių partijų buvę lyderiai turi problemų su teisėsauga, ir galbūt tai aštrina jų retoriką”, - teigė šalies vadovė. Ji prognozavo, kad ši koalicija nesubyrės ir dirbs iki kadencijos pabaigos.

D. Grybauskaitė vakar pranešė, kad keisis Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros vadovai (baigiasi šių kadencijos). Jos teigimu, nei VSD vadovas Gediminas Grina, nei generalinis prokuroras Darius Valys „iki galo nepateisino lūkesčių, kurie buvo siejami su jų darbu“. „Atsinaujinimas šiose dviejose struktūrose būtų sveikintinas“, - pabrėžė prezidentė. Ar ketina keisti taip pat kadenciją šiemet baigiančią valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę, D. Grybauskaitė sakė dar neapsisprendusi.

Klaidų neišvengta

Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, antrą kadenciją prezidentė su žiniasklaida bendrauja laisviau ir šilčiau, o vakarykštę spaudos konferenciją vertino kaip vieną geresnių šalies vadovės kalbų. Kita vertus, politologas atkreipė dėmesį, kad D. Grybauskaitės kalboje vyravę trys stiliai disonavo vienas su kitu. “Apie 2014 metus ji kalbėjo kaip apžvalgininkė, apie 2015-aisiais laukiančius iššūkius – kaip premjeras, o apie užsienio politiką, nacionalinį saugumą ir atsakinėdama į klausimus - kaip valstybės vadovė”, - LŽ sakė politologas. Jo teigimu, politikai, kitaip nei apžvalgininkai, turi kalbėti ne apie tai, kas buvo, o apie tikslus ir vertybes. Pašnekovo nuomone, įžanginė D. Grybauskaitės kalba buvo “gana eklektiška, enciklopediška ir kiek chaotiška”. Koją tam pakišo noras išvardyti per daug prioritetų ir apžvelgti kuo platesnį temų ratą. “Kalbant apie perspektyvą geriausia rinktis dvi ar tris aiškias temas”, - įsitikinęs pašnekovas. Tačiau prezidentės atsakymai į klausimus, anot jo, “buvo kompetentingi, tikslūs ir konkretūs”. Prezidentė nuosaikiai kritikavo dabartinę Vyriausybę ir parlamentinę daugumą, tačiau “baigė optimistine gaida”, linkėdama dirbti iki kadencijos pabaigos. “Antra svarbi žinia dėl personalijų skyrimo. Prezidentė nevyniojo žodžių į vatą ir pasakė, kad į postus bus skiriami kiti asmenys. Toks aiškumas ir konkretumas naudingas visiems”, - teigė A. Krupavičius. Pasak jo, nepripažindama padarytų klaidų D. Grybauskaitė “liko ištikima sau”. Politologo nuomone, į šalies vadovės klaidų sąrašą galima būtų įrašyti konfliktus su Seimo pirmininke, Valstybės gynimo tarybos ignoravimą, retoriką Rusijos atžvilgiu. “O juk D. Valys ir G. Grina, jos paskirti pareigūnai, taip pat su pareigomis nelabai susitvarkė”, - pažymėjo pašnekovas.

2015 m. Lietuvos laukiantys iššūkiai

Ekonomikos srityje reikės siekti nuoseklaus bendrojo vidaus produkto augimo. Tai leis toliau didinti MMA, darbo užmokestį, kompensuoti pensijas. Nedarbo socialinio draudimo išmoka šiais metais turėtų padidėti iki 300 eurų, ligos pašalpos bus padidintos iki 80 proc., mažiausi biudžetinių darbuotojų atlyginimai nuo kovo mėnesio bus padidinti 5 proc., o nuo liepos - iki 325 eurų padidinti MMA.

Energetikos srityje Lietuva turės laiku užbaigti elektros jungčių su Švedija ("NordBalt") ir Lenkija ("LitPol Link") statybas. Tai dar labiau sustiprins šalies energetinį saugumą.

Mokslo pasaulyje svarbu skatinti inovacijas - suartinti mokslą ir verslą.

Kova su korupcija ir šešėline ekonomika išlieka rimtu iššūkiu. Vengimas mokėti mokesčius turi būti užkardytas.

Gynybos srityje ir toliau bus svarbus Lietuvos kariuomenės stiprinimas. Bus atnaujinta Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, didinamas karių skaičius. Kariuomenė bus aprūpinta modernia ginkluote ir technika. Taip pat bus sudarytos sąlygos NATO partnerių pajėgų buvimui Lietuvoje, bendroms pratyboms. Šiais metais bus kuriama bendra kibernetinio saugumo sistema, didinamas informacinės erdvės saugumas.

Užsienio politika bus neatsiejama nuo ekonominės diplomatijos - Lietuvos įsitvirtinimu naujose rinkose, investicijų pritraukimu. Regioninio saugumo didinimas yra siejamas su Baltijos jūros regiono saugumu, tolesne parama Ukrainai, dėmesiu Rytų partnerystės klausimams. Tarptautinio saugumo klausimai šiemet bus susiję su antraisiais Lietuvos kadencijos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje metais. Pavasarį turėtų prasidėti Lietuvos derybos dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"