TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Galvasopė dėl merų rinkimų išgydyta

2014 06 27 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daugelį metų netilusios diskusijos ir politikų ginčai dėl tiesioginių merų rinkimų pasiekė finišą. Galutinis sprendimas, ar jau kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose merus rinksime tiesiogiai, dabar yra valstybės vadovės rankose.

Vakar Seimas priėmė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, įteisinančias tiesioginius merų rinkimus. Socialdemokratų siūlymą palaikė ne tik valdančiųjų partijų, bet ir dalis opozicijos atstovų.

Naujovės šalininkai džiaugėsi, kad Seimas ryžosi priimti šį sprendimą, kuris esą prisidės ir prie demokratijos plėtros, ir didesnio rinkėjų aktyvumo savivaldos rinkimuose. Skeptikai tebėra įsitikinę, kad tiesiogiai išrinktiems merams trūks ne tik galių veikti savarankiškai, bet ir politinio palaikymo, todėl politinės krizės savivaldybėse taps neišvengiamos.

Kai kurie opozicijos atstovai žadėjo kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir prašyti, kad ji nepasirašytų šio esą antikonstitucinio įstatymo.

Į merus - ne tik partiniai

Pagal priimtas pataisas merai bus renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, analogiškai kaip Seimo nariai. Išrinktu bus laikomas tas kandidatas į savivaldybės tarybos narius ar merus, kuris per pirmą balsavimą gaus daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų ir juose dalyvaus ne mažiau kaip 40 proc. į apygardos rinkėjų sąrašą įtrauktų rinkėjų. Priešingu atveju po dviejų savaičių bus rengiamas antrasis turas, kuriame varžytųsi du kandidatai, gavę daugiausia balsų pirmajame ture. Per pakartotinį balsavimą išrinktu bus laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.

Kandidatai galės patys save iškelti arba būti iškelti partijų ar rinkimų komitetų.

Taip pat priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kuriomis numatyta mero ir savivaldybės tarybos nario pašalinimo iš pareigų nesibaigus kadencijai procedūra, kuri panaši į Seimo nariui taikomą apkaltos procesą. Pagrindas pradėti mero ar tarybos nario atstatydinimo procedūrą būtų priesaikos sulaužymas arba įgaliojimų nevykdymas. Ne mažiau kaip trečdaliui tarybos narių inicijavus tokią procedūrą, būtų sudaroma tarybos narių komisija. Jeigu komisija pateiktų išvadą, kad yra pagrindas taikyti procedūrą, ir savivaldybės taryba šiai išvadai pritartų, būtų kreipiamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Jam pateikus išvadą, kad tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką arba nevykdė įgaliojimų, savivaldybės taryba trijų penktadalių balsų dauguma galėtų nutraukti jo įgaliojimus.

Istorinis laimėjimas

„Kelis dešimtmečius žmonėms buvo žadami tiesioginiai merų rinkimai, tačiau šis klausimas nejudėjo iš mirties taško. Todėl Seimo priimtas sprendimas gali būti vadinamas istoriniu laimėjimu, atveriančiu naujas galimybes demokratijos plėtrai - merai bus renkami tiesioginiuose rinkimuose, o ne pagal partijų užkulisinius susitarimus“, - pažymėjo vienas pataisų iniciatorių teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Anot pataisų rengėjų, merams, išrinktiems tiesiogiai, bus suteikta kur kas daugiau teisių, nei turi dabartiniai merai. „Merų kompetencijai bus perduota dalis šiuo metu tarybos atliekamų funkcijų: skirti ir atleisti savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus mokymo įstaigas, vadovus, priimti sprendimus dėl žemės paskirties keitimo, skelbti gyventojų apklausas, skirstyti savivaldybę į seniūnaitijas“, - aiškino socialdemokratas Albinas Mitrulevičius.

„Tvarkietis" Andrius Mazuronis priminė pastarosios visuomenės apklausos duomenis. Jie esą atskleidė, jog daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų (76 proc.) pritaria, kad šalyje reikia įteisinti galimybę merus rinkti tiesiogiai. Nepalaikančių šios idėjos - tik 8 proc. piliečių. „Šie skaičiai rodo, kad 20 metų didžioji dalis šalies gyventojų buvo apgaudinėjami, kai daugumos politinių partijų ir vyriausybių programose buvo įrašytas siekis įteisinti tiesioginius merų rinkimus, bet traukinys tik dabar pajudėjo“, - teigė parlamentaras.

Galios - simbolinės

Opozicijos atstovai, smarkiai kritikavę socialdemokratų pasiūlytas pataisas, balsavo skirtingai. Už sistemos keitimą balsavęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma džiaugėsi, jog opozicijai pavyko pasiekti, kad meras būtų renkamas dviejuose turuose. „Gaila, kad nesusitelkėme tiesioginių mero rinkimų įteisinti Konstitucijos pataisa, tuomet būtume galėję numatyti rimtesnius merų įgaliojimus, nes dabar jie bus tik simboliniai. Dalis rinkėjų nusivils tokiais savivaldybių vadovais. Bet svarbiausia, kad žengtas žingsnis kryptimi, kurios rinkėjai pageidauja“, - pažymėjo jis.

Tuo metu jo frakcijos kolegė Rasa Juknevičienė kritiškai vertino pataisas, kurios esą turės daugiau neigiamų pasekmių. „Šiandien mūsų politinei sistemai siūlomas tik apgaulingas, sotumo jausmą sukeliantis saldumynas!” - pareiškė ji.

Nemaža dalis opozicijai priklausančių politikų nerimauja, kad savivaldybėse prasidės nuolatiniai konfliktai, kai tiesiogiai išrinkti merai neturės politinio tarybos narių palaikymo. Esą ir merų įgaliojimai per silpni, kad jie galėtų veikti savarankiškai ir spręsti vietos žmonių problemas. „Išeis taip, kad karalius liks nuogas! Galios, kurios skiriamos merui ir tarybai, - visiškai neproporcingos“, - teigė liberalas Kęstutis Glaveckas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Stasys Šedbaras pažymėjo, kad Konstitucijoje yra aiškiai apibrėžta, kaip į savivaldybių tarybas renkami nariai. „Negali taip būti, kad vieni jų būtų renkami daugiamandatėje, kiti - vienmandatėje rinkimų apygardoje. Gerbiamieji kolegos, kuris iš jūsų eis į Konstitucinį Teismą, kai iškils toks klausimas? Kaip tuomet atrodysime prieš gyventojus?“ - klausė jis.

Didmiesčių favoritai

Vilniaus meras Artūras Zuokas džiaugėsi, kad Seimas pagaliau ryžosi ištesėti jau daugiau nei dešimtmetį skirtingų politinių partijų dalytus pažadus dėl tiesioginių merų rinkimų. „Nors tai nėra konstitucinė pataisa, tiesioginiai merų rinkimai suteiks merams stabilumą ir laisvumą. Jie mažiau priklausys nuo kitų politikų, politinių partijų vadovų, interesų grupių. Tai yra labai svarbu, nes merai galės priimti ryžtingesnius bei drąsesnius sprendimus“, - LŽ tvirtino jis.

A. Zuokas nesiryžo prognozuoti, ar pasikeitusi rinkimų tvarka padės jam darsyk atsisėsti į sostinės mero kėdę. "Dėl ketvirtosios mero kadencijos - ar dalyvausiu rinkimuose, nesu apsisprendęs“, - teigė jis.

Sostinės mero regalijų žada siekti parlamentarai konservatorius Mantas Adomėnas ir liberalas Remigijus Šimašius. Pasak politologų, šansų į Vilniaus mero kėdę atsisėsti turi ir europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis. „Tokios galimybės aš neatmetu, nes prezidento rinkimai parodė, kad turiu didelį rinkėjų palaikymą“, - LŽ prisipažino V. Tomaševskis.

Stiprias pozicijas Kaune turintys konservatoriai savo lyderiu 2015 metais vyksiančiuose savivaldos rinkimuose išsirinko dabartinį laikinosios sostinės merą Andrių Kupčinską, socialdemokratus į savivaldos rinkimus ves parlamentarė Orinta Leiputė. Tikėtina, kad abiejų politikų kandidatūros bus keliamos ir į merus. Liberalų sąjūdis (LS) į Kauno merus greičiausiai kels eksmero Rimanto Mikaičio kandidatūrą, tarp galimų kandidatų į laikinosios sostinės vadovus minimas ir verslininkas, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis.

Tikėtina, kad Klaipėdos vadovo postą sieks išlaikyti dabartinis uostamiesčio meras liberalas Vytautas Grubliauskas. Kandidate į uostamiesčio merus TS-LKD išrinko parlamentarę Agnę Bilotaitę. Seimo nario mandatą į Klaipėdos mero kėdę išmainyti neatsisakytų ir parlamentaras Naglis Puteikis. „Tokia pagunda yra, bet nebūtinai tik Klaipėdoje”, - LŽ tikino jis.

Lengviau bus tik provincijos merams

Politologė Jūratė Novagrockienė pažymėjo, kad žmonės jau seniai pageidavo merus rinkti tiesiogiai, nes tai esą skatina aktyvesnį visuomenės įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesą. „Tiesioginiai merų rinkimai demokratijos principą įtvirtina geriau nei dabartinis balsavimas pagal sąrašus, kai rinkėjai mažiau dalyvauja priimant sprendimus, nors ir galimas kandidatų reitingavimas“, - LŽ teigė ji.

Tačiau J. Novagrockienė mano, kad tiesioginiai merų rinkimai daugiausia pasiteisins provincijoje - rajonuose, mažuose miesteliuose. „Ten ir patiems merams bus lengviau suvaldyti savivaldybių tarybas, kurios nėra tokios didelės kaip didžiųjų miestų, kur tiesiogiai išrinktiems merams nebus lengva. Šie gali tapti politinių žaidimų, įvairių grupuočių susitarimo aukomis. Merams reikės gerokai daugiau dirbti nei dabar, kai jie turi aiškią politinę paramą“, - pabrėžė politologė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"