TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Galvokite, ką kalbate. Jūsų klausosi

2011 05 16 0:00
Lietuvos žurnalistų ("vanagų") telefono pokalbių klausymąsi sankcionavęs Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis, kuris prisipažino Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai, kad VSD prašymus tenkindavo nesigilindamas į juos, nekvaršindamas galvos dėl motyvų.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Lietuvoje savų piliečių šnipinėjimas, žmonių telefono pokalbių klausymasis įgavo neregėtą mastą. Vėl virstame policine totalitarine valstybe. Dėl Konstitucijos laužymo, žmogaus teisių trypimo, atgijusių stalinizmo šmėklų siautėjimo protestuoja, kaip sovietiniais laikais, tik pavieniai žmogaus teisių gynėjai, o Seimas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė tyli.

Mūsų krašto politikai, valdžios moterys ir vyrai viešai kalbėdami dažnai mėgsta pabrėžti, kad gyvename teisinėje demokratinėje valstybėje. Jeigu gyvename demokratinėje valstybėje, tada visa valdžia turėtų priklausyti tautai, kuri tą valdžią vykdo per savo išrinktus atstovus - Seimą, savivaldybių tarybas. Ta valdžia pagal Konstituciją ir turėtų tarnauti žmonėms.

Jei gyvename teisinėje valstybėje, kiekvienam jos pareigūnui derėtų gerbti šalies Konstituciją, įstatymus. Prieš įstatymus turėtų būti visi lygūs. Už Konstitucijos, įstatymų ignoravimą visi, kad ir kokias pareigas eitų, privalėtų būti traukiami atsakomybėn ir šalinami iš visų postų.

Tačiau per 20 nepriklausomybės metų mes nesukūrėme nei demokratinės, nei teisinės valstybės. Teisine demokratine valstybe negalima vadinti tokios šalies, kurioje visiškai ignoruojamos žmonių teisės ir jų teisėti interesai, kurioje neteisėtai persekiojami tūkstančiai piliečių, kurioje kiekvieną dieną ignoruojamas nekaltumo prezumpcijos principas, kurioje rinkta valdžia negina savo piliečių.

Teisine demokratine valstybe negalima vadinti šalies, kurią valdo vien pinigai ir korupciniai klanai bei "nepriklausomi" prokurorai ir "pakabinti" kai kurie teisėjai. Tokią valstybę galima pavadinti tik totaline žandarine, perėmusia vos ne pačias juodžiausias stalinizmo idėjas. Visiškai nedaug trūksta, kad "nepriklausomi" Generalinės prokuratūros prokurorai pradėtų teikti Seimui įstatymų pataisas dėl konclagerių ir tremties vietų steigimo - tam tinka Kauno IX fortas, o gal ir Dimitravas.

Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta: žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; asmens susirašinėjimas, pokalbiai, telefono, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiamas; informacija apie privatų asmenų gyvenimą gali būti renkama tik MOTYVUOTU teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Nurodyta, jog įstatymai ir teismas saugo, kad niekas negalėtų neteisėtai kištis į asmenų gyvenimą, kėsintis į jų garbę ir orumą.

2011 metų balandžio 18-ąją Europos Parlamento (EP) komisija paskelbė ataskaitą, kaip Europos Sąjungos (ES) valstybės vykdo EP direktyvą užtikrinant žmonių teisių apsaugą, privatų gyvenimą, renkant apie tai duomenis. Komisijos ataskaitoje sakoma, kad Lietuvos pareigūnai 2008 metais 85 315 kartų kreipėsi į komunikacijos priemonių operatorius ir prašė suteikti slaptos informacijos apie privačių asmenų naudojimąsi komunikaciniais tinklais, iš jų net 84 550 kartų - dėl slaptos informacijos apie mobilųjį ryšį. Naujausiais gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje nebeliko nė 3 mln. gyventojų.

Ataskaitoje nurodoma:

Vokietija (82 mln. gyventojų) dėl tokios informacijos kreipėsi 12 684 kartus;

Ispanija (46,6 mln. gyventojų) - 53 578 kartus;

Graikija (11,2 mln. gyventojų) - 584 kartus;

Suomija (5,2 mln. gyventojų) - 4008 kartus;

Austrija (8,3 mln. gyventojų) - 3093 kartus;

Estija (1,3 mln. gyventojų) - 4490 kartų;

Latvija (2,2 mln. gyventojų) - 16 892 kartus.

Statistika siaubinga - mūsų valstybė daro didžiulę gėdą visai ES. Ji patvirtina, kad Lietuvoje organizuotas totalus gyventojų sekimas, kuris gali prilygti tik diktatorinio režimo valstybėms.

ES atlikto tyrimo duomenimis, pagal gyventojų skaičių mūsų valstybėje veikiančios specialiosios tarnybos rinko slaptus duomenis apie savo piliečių privatų gyvenimą maždaug 150 kartų daugiau nei Vokietijoje, 40 kartų daugiau nei Suomijoje, 15 kartų daugiau nei Ispanijoje, apie 400 kartų daugiau nei Graikijoje, 15 kartų daugiau nei Estijoje, maždaug 5 kartus daugiau nei Latvijoje (Latvijos specialiosios tarnybos tikriausiai semiasi patirties iš mūsų totalitarizmo), apie 50 kartų daugiau nei Austrijoje...

ES direktyva Nr. 2006/24/EC nurodo - tokia slapta informacija gali būti gaunama įstatymų nustatyta tvarka tik tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Kaip nustatoma iki šiol galiojusiame šalies Operatyvinės veiklos įstatyme, tokių duomenų slaptą kontrolę, techninių priemonių naudojimą sankcionuodavo apygardos teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų skyrių pirmininkai pagal generalinio prokuroro arba jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo, arba apygardų vyriausiųjų prokurorų ar jų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų duomenis. Įstatyme nurodyta, kad operatyviniam tyrimui reikiamą konkrečią informaciją apie buvusius telekomunikacijos įvykius operatyvinės veiklos subjektai turi teisę gauti tik esant motyvuotai apylinkės teisėjo nutarčiai.

Tai reiškia, kad 2008 metais aukšti prokuratūros pareigūnai, vadovaujami tuomečio generalinio prokuroro Algimanto Valantino, per 85 tūkst. kartų dėl slapto duomenų rinkimo apie privatų piliečių gyvenimą kreipėsi į aukštus teisėjus ir, tenkindami specialiųjų tarnybų pageidavimus, prašė sankcionuoti tokius veiksmus arba tiek pat kartų patys operatyvinių subjektų vadovai kreipėsi į teisėjus, kad šie priimtų nutartis.

2008 metais Lietuvoje buvo užregistruota 3518 sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Iš jų ištirti 2406, arba 4,5 proc. visų nusikaltimų. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma sunkių ir labai sunkių nusikaltimų buvo akivaizdūs, tad jiems ištirti visiškai nereikėjo kokios nors slaptos informacijos, - tai akivaizdūs nužudymai, išžaginimai, kūno sužalojimai...

Kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu dar daugiau kaip 80 tūkst. kartų buvo renkama slapta informacija? Nežinoma, kam ji panaudota, kokių pasiekta rezultatų. Akivaizdu tik viena - tai buvo daroma šiurkščiai pažeidžiant Konstituciją ir įstatymus. Žinoma, kad prokurorai ar specialiųjų tarnybų vadovai, kreipdamiesi į teismą, motyvuodavo, jog tokia informacija reikalinga, nes jie turintys žinių apie rengiamą nusikaltimą. Akivaizdu ir tai, kad šią "informaciją" specialiosios tarnybos, norėdamos pateisinti visuotinį sekimą, sukurdavo pačios, nes galbūt rengiamų ir ištirtų tokių nusikaltimų skaičius iki šiol išlieka beveik stabilus - jis nedidėja.

Išvada gali būti viena: mūsų specialiosios tarnybos kartu su prokuratūra, padedant kai kuriems saugumo "pakabintiems" teisėjams, organizavo valstybėje totalų sekimą - slapta informacija renkama apie beveik visus politikus, verslininkus, žurnalistus, teisėsaugos darbuotojus.

Visos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad nuo 2008 metų Lietuvos teisėsaugos institucijose niekas nepasikeitė, totalinis sekimas dar labiau plečiasi.

Akivaizdu, kad mūsų valstybė jau nusirito į totalinio piliečių persekiojimo stalinistinę bedugnę. Drįstu teigti, jog Stalinas ir Berija savo šalininkams mūsų valstybėje turėtų ko pavydėti - jie negalėjo totaliai sekti ir persekioti vos ne kiekvieno žmogaus, nes tais laikais nebuvo nei interneto, nei mobiliojo ryšio, o ir laidinius telefonus turėjo tik labai maža dalis gyventojų.

Kodėl mūsų valstybė taip nusirito?

Mūsų rinkta valstybės valdžia, ignoruodama Konstituciją, visiškai negina savo šalies piliečių. Nepaisoma jų skundų dėl neteisėto persekiojimo baudžiamąja tvarka, dėl nuolatinio teisių ir teisėtų interesų pažeidinėjimo. Valdžia tokiems savo rinkėjams visada atsako, kad jie neturi teisės kištis į teisėsaugos institucijų darbą.

Ar ne todėl mūsų valstybė pirmauja ES pagal skundų Strasbūrui, Ženevai ar Briuseliui skaičių - tautiečiai, praradę viltį atrasti teisybę savo krašte, ten ir kreipiasi, o neretai visai išeina iš gyvenimo. Ar ne todėl daugiau kaip pusė milijono mūsų piliečių jau emigravo ir toliau emigruoja į kitas šalis - valstybė negina ne tik jų ekonominių interesų, bet ir konstitucinių laisvių bei teisių, jie gimtajame krašte jaučiasi nesaugūs.

Per 20 nepriklausomybės metų mūsų renkama valdžia savo įstatymais ir visišku abejingumu tautai sukūrė tokias teisines institucijas, kurios tapo valstybe valstybėje, tiksliau - viršesnės už ją. Kai kurie teisinių institucijų vadovai su panieka žiūri į tautos atstovybę, žmonių išrinktą Seimą. Tik mūsų valstybėje įmanomi tokie dalykai, kai gali būti viešai įžeidinėjamas aukščiausias šalies valdžios organas, - Seimas net 2 metus negalėjo išsireikalauti iš Valstybės saugumo departamento (VSD) slaptų pažymų. Nuo visuomenės ir dabar slepiamos tos 12 pažymų, atskleidžiančių politinę korupciją.

Tik mūsų valstybėje vaikas, keletą metų "globojamas" specialiųjų tarnybų, gali būti padaromas teroristu ir persekiojamas baudžiamąja tvarka, o Velykų išvakarėse suimamas net 3 mėnesiams.

Tik mūsų valstybėje gali būti sekami garsūs žurnalistai, tik mūsų valstybėje galimos politinės, ir ne vien, žmogžudystės.

Tik mūsų valstybėje KGB (FSB) gali šeimininkauti kaip savo namuose.

Tik mūsų valstybėje gali būti persekiojama vien už savo įsitikinimus, viešai pareikštas mintis ar pilietinę poziciją.

Tik mūsų valstybėje teisėsaugos institucijų vadovams netaikoma jokia atsakomybė už visišką Konstitucijos ir įstatymų ignoravimą.

Patogus gyvenimas Seime

Klystu teigdamas, kad tokie dalykai įmanomi tik mūsų valstybėje. Visa tai vyksta valstybėse, valdomose diktatorių. Man galima priekaištauti, jog esu neteisus, nes Seimas turi visas įstatymų galias ir organus, kurie privalo užtikrinti, kad Konstituciją ir įstatymus gerbtų visos teisėsaugos institucijos.

Taip, sutinku, Seime egzistuoja Nacionalinio saugumo ir gynybos, Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetai, Antikorupcinės ir Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos. Rašau "egzistuoja", nes visi šie "organai" tinkamai neatlieka savo pareigų ir jokios teisėsaugos institucijų parlamentinės kontrolės faktiškai nėra. Priešingai, kartais atrodo, kad Generalinė prokuratūra kontroliuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, jo pirmininką Stasį Šedbarą, VSD - Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą bei jo pirmininką Arvydą Anušauską. O konformizmo, patogaus gyvenimo viršūnė - Seimo Žmogaus teisių komitetas ir jo pirmininkas Arminas Lydeka. Gal jis gina Afrikos žmonių teises, bet tikrai ne Lietuvos.

Visai neseniai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas savo parlamentiniu tyrimu nustatė, kad mūsų valstybėje buvo sudarytos visos sąlygos veikti galimiems teroristų kalėjimams, kad mūsų valstybėje Amerikos CŽV pareigūnai jautėsi kaip savo virtuvėje. Ar nors vienam VSD pareigūnui "nulėkė galva", ar bent kas nors buvo patrauktas atsakomybėn?

Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo išvadose dėl Drąsiaus Kedžio skundų tyrimų iš esmės konstatavo, kad tragedija Kaune įvyko dėl generalinio prokuroro A.Valantino kaltės - jis visiškai nereagavo į asmeniškai gautus daugkartinius D.Kedžio skundus dėl pedofilų prievartaujamos dukrelės, nekreipė jokio dėmesio į raštu ir žodžiu gautus Laimutės Stankūnaitės ir Violetos Naruševičienės prašymus apsaugoti jas nuo galimo susidorojimo, nesikreipė į Seimą su prašymu leisti teisėją Joną Furmanavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nors tai būtų įpareigoję prokurorus išsiaiškinti - kaltas teisėjas ar ne. A.Valantinas nepradėjo ikiteisminio tyrimo ir dėl teisėjo J.Furmanavičiaus galimo šmeižimo, nors jis teigė, kad yra nepagrįstai kaltinamas sunkiu nusikaltimu. S.Šedbaro vadovaujamas komitetas visa tai konstatavo, bet nepasiūlė nei A.Valantinui, nei kam nors kitam taikyti jokios atsakomybės.

Aš kreipiausi į generalinį prokurorą ir paprašiau buvusį generalinį prokurorą A.Valantiną patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes valstybei ir visuomenei dėl jo kaltės padaryta didžiulė žala. Generalinės prokuratūros prokuroras Aidas Mažeika priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Vienas jo motyvų rodo, kokia panieka savo kolegoms teisėjams susiformavo Generalinėje prokuratūroje. A.Mažeika motyvavo: "Teisėjo šmeižimas sunkaus nusikaltimo padarymu neturi visuomeninės reikšmės."

Abejoju, ar Seime ką nors veikia Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija. Jeigu šis Seimo parlamentinės kontrolės organas tinkamai atliktų savo pareigas valstybei ir visuomenei, gintų jos interesus, mes niekada neturėtume virš valstybės dar kažin kokios atskiros valstybės - specialiųjų tarnybų ir prokuratūros diktatūros.

Ar gali mūsų rinkti parlamentarai atsakyti savo tautai, savo rinkėjams, kodėl nuo visuomenės slepiama statistika dėl slaptų duomenų apie privatų piliečių gyvenimą rinkimą, apie slaptą pašto siuntų, dokumentų kontrolę, techninių priemonių naudojimą specialiąja tvarka ir tai, kad informacija gaunama iš telekomunikacijos priemonių operatorių bei paslaugų teikėjų, apie totalinį įvairių pokalbių klausymąsi.

Manau, jie patys neturi tokių duomenų arba neturi noro turėti, priešingu atveju nebūtų ką tik - 2011 05 12 - priėmę antikonstitucinių Operatyvinės veiklos įstatymo pataisų, numatančių, kad esant reikalui, ignoruojant šalies Konstituciją, pokalbių gali būti klausomasi ir be teismo sankcijų, kad visa tai galės organizuoti vos ne visi prokurorai.

Tikriausiai šios pataisos, dar labiau stiprinančios stalinizmą, nebūtų buvusios priimtos, jei Seimo nariai būtų susipažinę nors su EP komisijos aktu bei išvadomis. Tikiuosi, prezidentė vetuos tokias antikonstitucines ir antidemokratines Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas.

Stalinizmo idėjų smagračiai griauna mūsų valstybės pamatus, žmonių likimus, gyvenimus. Tačiau vis dar tikiu mūsų teisinės valstybės ateitimi. Tikiu, kad dauguma prokurorų, teisėjų, specialiųjų tarnybų pareigūnų yra dori ir garbingi savo tautos vaikai.

Noriu tikėti, jog mūsų rinkta valdžia pagaliau atsibus iš letargo miego ir pradės suprasti, kad ji privalo tarnauti tik savo žmonėms. Suvoks, kad savo paskirtus teisėsaugos institucijų vadovus pati privalo kontroliuoti ir reikalauti atsakomybės. Visa tai supratusi ji turėtų plačiai atverti teisinės valstybės langus ir per tiek metų susikaupusį balastą išmesti lauk.

Man kelia nerimą viena mintis: KAM VISA TAI NAUDINGA, KOKIOS JĖGOS MUS TRAUKIA Į STALINIZMO BEDUGNĖ?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"