TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Galvos skausmas dėl merų prislopintas

2014 06 18 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Beliko vienas žingsnis, kai parlamentarai turės galutinai apsispręsti dėl tiesioginių merų rinkimų. Valdančiųjų ryžtą juos įteisinti klibina tik opozicijos atstovų nuogąstavimai, kad žmonių išrinkti merai neturės galių pateisinti rinkėjų lūkesčius.

Vakar Seimas po svarstymo pritarė socialdemokratų inicijuotoms Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisoms, kuriomis būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, nekeičiant Konstitucijos. Naujos redakcijos įstatymo projektą parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK), į vieną sujungęs kelis valdančiųjų partijų teiktus variantus. Valdantieji viliasi, jog pataisos bus priimtos dar šią Seimo pavasario sesiją, kad jau kitąmet merai būtų renkami tiesiogiai.

Opozicija įsitikinusi, kad tik Konstitucijos pataisos galėtų merams suteikti didesnių galių, leidžiančių spręsti vietos žmonių problemas, o dabartiniai valdančiųjų siūlymai tėra rinkėjams skirta iliuzija.

Visagaliai netaptų

Socialdemokratė Milda Petrauskienė pažymėjo, kad siūlomomis įstatymo pataisomis, be kita ko, siekiama didesnio rinkėjų aktyvumo savivaldos rinkimuose ir demokratijos plėtros. „Tai yra patobulintas dabartinis rinkimų modelis, kuriam pritaria Lietuvos savivaldybių asociacija”, - aiškino ji.

Tiesiogiai išrinktiems merams būtų suteikti didesni nei dabar įgaliojimai, tačiau jie esą netaptų visagaliai. „Tai tie įgaliojimai, kuriuos dabar savivaldybės taryba vykdo pati arba perduoda administracijos direktoriui“, - sakė M. Petrauskienė. Kandidatus į merus galėtų kelti ne tik partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai, taip pat būtų galima savarankiškai iškelti savo kandidatūrą.

VVSK pirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė pripažino, kad tiesiogiai išrinkti merai neturėtų didelių galių, nes to numatyti paprastu įstatymu neįmanoma.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmojo pavaduoto Jurgio Razmos teigimu, iš esmės keisti savivaldos rinkimų tvarką, kai iki jų liko vos daugiau nei pusmetis, yra chaotiška.

Jis įsitikinęs, kad įteisinti tiesioginius merų rinkimus būtų tikslinga keičiant Konstituciją ir numatant savivaldybių vadovams didesnių galių. „Valdantieji galėjo veikti ryžtingiau. Manau, jog ir iš opozicijos būtų gautas pritarimas Konstitucijos pataisai, kad merai taptų vykdomosios valdžios vadovais“, - sakė J. Razma.

Vakar parlamentarai pritarė TS-LKD atstovo siūlymui, kad merai būtų renkami per du turus, o ne per vieną, kaip tai buvo numatyta pradiniame pataisų variante.

Neišvengiamos krizės

Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pažymėjo iš valdančiųjų pasigedęs siūlymų, kaip būtų sprendžiamos politinės krizės, kai meru taptų asmuo, neturintis palaikymo savivaldybės taryboje „Akivaizdu, kad atsiras trintis ir nuolatinės kovos. Jokio produktyvaus darbo, atstovavimo rinkėjams be politinių intrigų nebus”, - pareiškė jis.

Anot E. Masiulio, išspręsti politinę krizę nušalinant merą nuo pareigų būtų itin sudėtinga, nes esą tai padaryti būtų galima tik tuomet, jei jis šiurkščiai sulaužytų priesaiką bei nusižengtų įstatymams, ir tik gavus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą. „Ketveriems metams užprogramuojamas absoliutus neveiklumas, savivaldybės valdžių tarpusavio konfliktas. Ką čia laimės žmonės, kurie tiesiogiai rinko merą, klausėsi jo pažadų ir turėjo labai didelių lūkesčių?“ - svarstė jis. Liberalas taip pat įsitikinęs, kad tiesiogiai išrinkti merai neturėtų pakankamai galių.

Valdantieji pasidės pliusą

Pasak politologo Algio Krupavičiaus, diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų vyksta jau daugiau nei 15 metų, todėl esą pribrendo laikas šiuo klausimu vienaip ar kitaip apsispręsti. Jis pripažino, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra panacėja, tačiau jie padėtų demokratizuoti vietos savivaldą. „Tai sudarytų daugiau galimybių rastis naujiems lyderiams, didintų piliečių pasitikėjimą vietos valdžia”, - pažymėjo A. Krupavičius.

Įteisinus tiesioginius merų rinkimus, pasak politologo, naudos gaus valdančiosios partijos, kurios galės girtis tokiu laimėjimu. „Ko gero, daliai rinkėjų tai bus svarbus argumentas renkantis, už ką balsuoti“, - sakė jis.

Nuogąstavimus, kad tiesiogiai išrinkti merai nepateisins rinkėjų lūkesčių ir ne visada turės politinę atramą tarybose, politologas vertino nevienareikšmiškai. „Vienose savivaldybėse merai pasieks geresnių rezultatų, bet bus ir tokių, kuriose merai keisis, vyks pirmalaikiai rinkimai. Kol ši sistema pradės veikti ir politikai apsipras, bus visokių situacijų", - prognozavo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"