Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Galvų pjūtis: kas laukia vadovų

 
2016 11 12 6:00
Per pastaruosius ketverius metus keitėsi svarbiausių valstybės įmonių ir ministerijoms pavaldžių įstaigų vadovai.
Per pastaruosius ketverius metus keitėsi svarbiausių valstybės įmonių ir ministerijoms pavaldžių įstaigų vadovai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Iš šiltų postų išmėtomi svetimi ir priimami savi. Taip iki šiol elgdavosi visi, kas paimdavo valdžios vadžias. Pirmiausia būdavo keičiami didžiausių valstybės įmonių, ministerijoms pavaldžių įtakingiausių įstaigų vadovai, pradedant nuo tų, kurie dirbdavo energetikos ir susisiekimo srityse. Regis, šįsyk kliba dešimties aukštas pareigas einančių asmenų kėdės.

To priminimas iš didžiausiai naujojo Seimo frakcijai vadovausiančio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio lūpų nuskambėjo dar praėjusią savaitę. Jis pareiškė: „Tikrai bus žmonių, kurie į valdišką darbą pateko dėl priklausymo vienai ar kitai partijai ir kuriems dabar teks ieškotis kito darbo.“ Konkrečių pavardžių „valstiečių“ vedlys neminėjo.

Per pastaruosius ketverius metus keitėsi svarbiausių valstybės įmonių ir ministerijoms pavaldžių įstaigų vadovai. Išimtis – AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriems dešimtmetį vadovauja Stasys Dailydka.

Kairiųjų ir dešiniųjų praktika

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, atėję į valdžią 2008-ųjų gruodį, beveik per metus į strateginių valstybės įmonių, įstaigų vadovų kėdes susodino saviškius ir atleido kairiųjų statytinius, nors ne visada tai vyko sklandžiai. Seimo rinkimus 2012 metais laimėję ir koaliciją subūrę socialdemokratai elgėsi panašiai.

Visuotinai sutariama, kad gardžiausias kąsnis – Energetikos ir Susisiekimo ministerijoms pavaldžių valstybės įmonių vadovų postai. Antai valdžioje atsidūrę konservatoriai pirmiausia siekė perimti energetikos sektorių: savo žmogų skyrė vadovauti „Leo LT“, vėliau šią bendrovę panaikino.

Susisiekimo ministerijos kontroliuojamos įmonės taip pat iškart sulaukė pokyčių. Dukart keitėsi Lietuvos pašto vadovas, buvo pakeisti Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų direktoriai. Į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo kėdę sėdo tuomečio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio bendražygis liberalas Eugenijus Gentvilas. Į valdžią grįžus kairiesiems, jau 2013 metais šis postas buvo patikėtas Arvydui Vaitkui.

Tuomečiai valdantieji per ketverius metus pakeitė beveik visų svarbiausių energetikos įmonių vadovus. Nebeliko kelioms energetikos įmonėms vadovavusio Andriaus Kubiliaus bendramokslio Rimanto Vaitkaus, kuris keičiantis valdžiai ėjo Visagino atominės elektrinės direktoriaus pareigas. Pokyčių patyrė ir Susisiekimo ministerijos kuruojamos įmonės, įstaigos ir bendrovės.

Tiesa, postą išsaugojo Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė, šiai bendrovei vadovaujanti nuo 2010 metų, ir AB „Lietuvos geležinkeliams“ nuo 2006-ųjų vadovaujantis S. Dailydka. Valdžių kaita nepajudino VĮ „Oro navigacija“ vadovo Algimanto Raščiaus, šį postą užėmusio prieš 15 metų.

Sunkiai nuspėjami

Ko galima po rinkimų tikėtis iš konservatorių ir socialdemokratų, tarsi ir aišku, o štai LVŽS prie Vyriausybės vairo stos pirmą kartą.

Vitalis Nakrošis: "Socialdemokratai, kaip koalicijos partneriai, sieks "valstiečius" sulaikyti nuo sau nepriimtinų sprendimų." /Alinos Ožič nuotrauka
Vitalis Nakrošis: "Socialdemokratai, kaip koalicijos partneriai, sieks "valstiečius" sulaikyti nuo sau nepriimtinų sprendimų." /Alinos Ožič nuotrauka

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Vitalio Nakrošio teigimu, partijai lojalių asmenų skyrimas į postus – visų pirma noras valstybinėmis pareigomis atsilyginti kolegoms ar talkininkams už darbą. „Pagaliau tai ir noras kontroliuoti viešosios politikos įgyvendinimą, viešuosius finansus, žmogiškųjų išteklių valdymą, viešuosius pirkimus. Tai lėmė, kad konservatoriai iš vadovaujamų pareigų stengdavosi atleisti asmenis, kurie buvo kitų partijų atstovai. Socialdemokratai buvo linkę labiau įdarbinti savo partijos atstovus“, – lygino viešosios politikos ekspertas.

Taigi atleidimas iš vadovaujamų pareigų ir priėmimas į atitinkamus postus iki šiol daugeliu atvejų būdavo paremta ne nuopelnais, o politiniais kriterijais. „Bus įdomu stebėti, kaip LVŽS spręs šiuos klausimus, nes dirbs dviejų partijų koalicija. Socialdemokratai, kaip koalicijos partneriai, sieks „valstiečius“ sulaikyti nuo sau nepriimtinų sprendimų, o LVŽS, įgyvendindama programą, gali susidurti su sunkumais“, – spėjo V. Nakrošis.

Nusitaikė į strategines įmones

Jau aišku, kad Susisiekimo ir Energetikos ministerijoms vadovaus LVŽS deleguoti atstovai. Į pastarosios ministerijos vadovus numatytas Virgilijus Poderys, anksčiau vadovavęs elektros perdavimo AB „Litgrid“, vėliau – ją valdančiai valstybinei energetikos įmonių grupei UAB „EPSO-G“.

Tačiau „valstiečiai“ Energetikos ministeriją yra numatę sujungti su Ūkio ministerija, o šios vadovo postas numatytas socialdemokratų kandidatui. Taigi nors minėtas sujungimas neįvyktų greitai – tam gali prireikti iki vienų metų, energetikos politika vėliau atsidurtų kairiųjų įtakos zonoje.

LVŽS „Darnios Lietuvos“ programoje energetikos sektoriui skiria daug dėmesio. Čia kalbama apie energetikos sistemos modernizavimą, valstybės valdomų energetikos įmonių pelno siekius, kurie turėtų būti siejami su paslaugų kainų vartotojams mažinimu, „mažosios energetikos“ plėtrą. Manoma, kad šiems tikslams LVŽS prireiks ir lojalių šių bendrovių vadovų.

Kalbant apie „Lietuvos geležinkelius“, LVŽS turi ambicijų pertvarkyti šią bendrovę. „Valstiečių“ programoje skelbiama, kad ketinama peržiūrėti šios įmonės valdymo struktūrą.

Lietuvos pašto taip pat laukia permainos. „Bendrovę vertinsime ne vien kaip komercinę įmonę, bet ir kaip socialinių paslaugų teikėją. Šią įmonę sieksime išlaikyti valstybės rankose, plėsti jos paslaugų spektrą, o esant galimybei – išnaudoti jos turimą paslaugų infrastruktūrą įgyvendinti tokias iniciatyvas kaip Regionų plėtros banko steigimas“, – rašoma LVŽS programoje. Beje, Lietuvos pašto vadovybė kol kas susilaiko nuo komentarų apie tokius siūlymus.

Dalijasi pagal pelningumą

Verslo konsultantas, buvęs premjeras Aleksandras Abišala įsitikinęs, kad „galvų kapojimas“ perimant valdžią, deja, rodo, jog politikai iki šiol pirmiausia rūpinosi savo gerove, o ne tuo, kas svarbu valstybei. „Matome, kad postais dalijamasi pagal tai, kokio dydžio pinigai „vaikšto“. Tai akivaizdus įrodymas, kad siekiama ne ką nors naudinga padaryti, ne kompetencijos, bet dairomasi ten, kur pinigai. Nesakau, kad jie būtinai vagiami, bet, manau, taip galima daryti didžiausią įtaką politiniam laukui“, – svarstė jis.

Aleksandras Abišala: „Pritarčiau, jeigu būtų kalbama apie kompetenciją, o ne apie partinę liniją. Tęsiama ta pati bloga praktika.“ /Alinos Ožič nuotrauka
Aleksandras Abišala: „Pritarčiau, jeigu būtų kalbama apie kompetenciją, o ne apie partinę liniją. Tęsiama ta pati bloga praktika.“ /Alinos Ožič nuotrauka

Čia pat A. Abišala pridūrė, kad vis dėlto pagrindinis klausimas – ne vadovų rotacija, o problema, kai aukščiausia valdžia tiesiogiai „stumdo“ tuos, kurie vadovauja įstaigoms, įmonėms. Jis kritiškai vertino ir R. Karbauskio pareiškimus, kad kuriai nors partijai priklausantiems ar simpatizuojantiems vadovams gali tekti ieškotis naujo darbo. „Pritarčiau jam, jeigu būtų kalbama apie kompetenciją, o ne apie partinę liniją. Taigi tęsiama ta pati bloga praktika“, – kalbėjo A. Abišala.

Kad ir kaip būtų, aukštose kėdėse dešimtmečius sėdintys direktoriai – reiškinys, būdingas daugumai iš valstybės iždo mintančių įstaigų, o permainos šią sritį pasiekia lėtai. Ūkio ministerijos duomenimis, daugiau nei pusė valstybės įmonių vadovų skirti prieš daugiau kaip 10 ir daugiau metų, ketvirtadalis – prieš 20 ir daugiau metų. Lietuvoje yra 163 valstybės valdomos įmonės. Pasitraukiantys valdantieji buvo suplanavę valstybės įmonių ir biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų sistemą, bet nespėta priimti galutinio sprendimo.

LVŽS savo programoje įsipareigojo įtvirtinti privalomą valstybės įstaigų vadovų rotaciją. Be kita ko, joje užsimenama, kad tokia praktika bus taikoma ir sveikatos apsaugos srityje. Taip pat R. Karbauskis ne kartą yra pareiškęs, kad išskirtinį dėmesį skirs kultūros sričiai. Seime jis planuoja įsteigti atskirą Kultūros komitetą ir pats gali jam vadovauti.

„Valstiečiai“ skelbia, kad į kultūros ministrus bus siūloma Liana Ruokytė-Jonsson. Taigi neatmestina, kad permainos palies ir kultūrininkus. Mat didžiųjų šalies muziejų direktorių nepertraukiamo darbo stažo vidurkis yra apie 15 metų.

Antai Romualdas Budrys Lietuvos dailės muziejui vadovauja 37 metus. Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė šias pareigas eina 27 metus. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Osvaldas Daugelis direktoriauja 24 metus. Birutė Kulnytė yra Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė irgi nuo 1992 metų. Manoma, kad LVŽS dėmesio sulauks ir kai kurių teatrų vadovybė. Tarkime, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas, daug metų laimintis konkursus šioms pareigoms eiti, teatrui vadovauja nuo 2002-ųjų.

Ne visi mokėjo „šienauti“

Jau aišku, kad naujoji Vyriausybė ir būsimas žemės ūkio ministras spręs, kas turėtų vadovauti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Iš šios įstaigos vadovo pareigų, nepasibaigus kadencijai, po vadinamojo koldūnų skandalo buvo atleistas Jonas Milius.

„Valstiečių“ susidomėjimo gali sulaukti ir kitos Žemės ūkio ministerijai pavaldžios įstaigos. Pavyzdžiui, dėl skandalų pastaruosius keletą metų skambėjusi Nacionalinė žemės tarnyba ir jos vadovybė, taip pat Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, dabar dirbanti be vadovo.

Tiesa, ne visi įmonių ar svarbių institucijų „valymai“ būna sėkmingi. Geriausias to pavyzdys – Lietuvos darbo biržos direktoriaus atleidimas. Vidas Šlekaitis, kurį atleido tuometis socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius Rimantas Jonas Dagys, per teismą grįžo į darbą, be to, gavo piniginę kompensaciją. Kairieji tąsyk šaipėsi, esą administracinės patirties neturintys dešinieji nesugeba tinkamai „apsivalyti“.

V. Šlekaitis Darbo biržos vadovo poste išsilaikė iki 2015 metų gruodžio, kai buvo nuspręsta nebepratęsti jo kadencijos. Į darbą panašiu būdu grįžo ir iš pareigų atleistas buvęs Valstybės tarnybos departamento direktorius socialdemokratas Osvaldas Šarmavičius – jis teismuose irgi šventė pergalę. Beje, Vyriausybės atleistas J. Milius jau kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti jį į pareigas.

Valstybės valdomų įmonių vadovai

Bendrovė Vadovas Vadovauja nuo
UAB „Lietuvos energija“ Dalius Misiūnas 2013 07
AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) Liudas Liutkevičius 2015 12
AB „Lietuvos geležinkeliai“ Stasys Dailydka 2006 03
UAB „EPSO-G“ Rolandas Zukas 2015 02
AB „Klaipėdos nafta“ Mantas Bartuška 2014 09
AB „Litgrid“ Daivis Virbickas 2013 11
AB Lietuvos paštas Lina Minderienė 2010 02
AB „Amber Grid“ Saulius Bilys 2013 07
VĮ „Oro navigacija“ Algimantas Raščius 2001
VĮ Registrų centras Kęstutis Sabaliauskas 1997
VĮ Lietuvos oro uostai Gediminas Almantas 2013
VĮ „Regitra“ Darius Prevelis 2011 03
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Arvydas Vaitkus 2013 02
UAB „Litexpo“ Mindaugas Rutkauskas 2013 07

Šaltinis: vkc.turtas.lt, „Lietuvos žinios“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"