TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Garantijos kariams kol kas lieka vien kalbomis

2014 10 03 6:00
Rasa Juknevičienė: "Jei išryškėjo trūkumai, reikia keisti teisės aktus.“ Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Po vakar "Lietuvos žiniose" paskelbto rašinio apie tarptautinėse misijose bei operacijose sužalotų karių socialinių garantijų stoką sulaukta Krašto apsaugos ministerijos (KAM) patikinimų, kad kariai nebus pamiršti.

Ištiesti pagalbos ranką keičiant įstatymus pažadėjo ir politikai. Tačiau Lietuvos kariuomenės veteranai tikina, kad apie papildomų socialinių garantijų būtinybę kariams buvo kalbama ir pirmaisiais po Nepriklausomybės atkūrimo metais, tik įstatymu tos kalbos taip ir netapo.

Trūksta paramos

Kaip rašė LŽ, į tarptautines misijas siunčiamiems ir jose sužalotiems kariams Lietuvoje nesukurta pakankama socialinių garantijų teisinė bazė. Apie tai prabilo Karių teisių gynimo centro atstovai. Šio centro vadovas Laimonas Jakas redakcijai papasakojo vieno misijoje sunkiai sužaloto kario istoriją - 75 proc. darbingumo netekusiam vyrui vietoj elektroninio, visavertį gyvenimą suteikiančio kojos protezo medikai tegalės pasiūlyti tik mechaninį, judėjimo galimybes gerokai apribojantį kojos protezą. Dėl to dar labiau sumažėtų vyro darbingumas, padidėtų grėsmė sveikatai, tačiau tik tokio tipo protezą kompensuoja valstybė. Elektroninį apie 100 tūkst. litų kainuojantį protezą karys turėtų pats pirkti. Mat specialios tvarkos, kaip būtų pasirūpinta tarnyboje sužalotais ir dėl to jos tęsti nebegalinčiais kariais, KAM net nėra parengusi. Anot L. Jako, kariai draudžiami tik tarnybos metu.

Žada pagelbėti

KAM Viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus patarėja Asta Galdikaitė vakar patikslino, kad nuo 2008-ųjų, kai pradėti rinkti statistiniai duomenys, tarptautinėse operacijose buvo sužeisti 25 Lietuvos kariai, įskaitant ir tuos, kurie buvo patyrę kontuziją. Ji patvirtino, kad profesinę karo tarnybą atliekantys kariai valstybės lėšomis draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų (įskaitant ir sužeidimų) tik tarnybos laikotarpį.

Tarnybos metu sužeistiems ar žuvusiems kariams įstatymas numato papildomų kompensacijų, jos skiriasi atsižvelgiant į sužeidimo pobūdį bei darbingumo lygį. Be to, iš KAM skiriamų asignavimų kariams organizuojama sveikatinimo veikla, kurios mastą nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai. Grįžusiems iš tarptautinių operacijų kariams, kaip ir jų šeimos nariams, teikiamos psichologų konsultacijos bei reintegracijos paslaugos.

KAM atstovės teigimu, numatyta sekti kitų valstybių pavyzdžiu ir Lietuvoje nustatyti, kad kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba, iš KAM skirtų valstybės biudžeto lėšų būtų apmokamos užsienio valstybėje suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, lydinčių asmenų patirtos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros bei techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos. „Šiuo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimu bus sudarytos galimybės grąžinti sužeistų karių maksimalų darbingumą, tinkamumą kario tarnybai ir integraciją į visuomenę“, - aiškino A. Galdikaitė.

Prabilo ir politikai

VšĮ Karių teisių gynimo centro vadovas L. Jakas apie tarptautinėse misijose sužalotų karių socialinių garantijų stygių prasitarė parlamentarui Remigijui Šimašiui. „Kol kas negaliu pasakyti, kokius siūlymus teiksiu, nes pirmiausia turiu išanalizuoti situaciją ir išsiaiškinti, kas yra problemos šaknys – teisės aktų trūkumai ar netinkami administraciniai sprendimai“, - kalbėjo R. Šimašius.

Jis teigė nenorintis nei smerkti, nei teisinti buvusių bei esamų Krašto apsaugos sistemos vadovų dėl kariams kylančių problemų ir tikino, kad reikėtų mąstyti, ką daryti, kad daugiau tokių atvejų nebūtų. „Tai mūsų, politikų, taip pat ir KAM vadovų pagrindinis uždavinys“, - sakė R. Šimašius.

Buvusi krašto apsaugos ministrė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Rasa Juknevičienė pritarė, kad Lietuvos valstybė privalo tinkamai pasirūpinti tarptautinėse misijose bei operacijose sužalotais Lietuvos kariais. Anot jos, jai pačiai teko bendrauti su sužalotais kariais. „Kiek žinau, laikraštyje minimu atveju kariu rūpinosi ir jo dalinys, ir partneriai. Tačiau kokia jo situacija dabar, aš nežinau“, - LŽ prisipažino buvusi krašto apsaugos ministrė.

R. Juknevičienė teigė, kad jai einant ministrės pareigas skundų, kad sužaloti kariai nepatenkinti esamomis socialinėmis garantijomis, nebuvo. „Tačiau jei išryškėjo trūkumai, reikia keisti teisės aktus“, - tikino parlamentarė. Taip pat ji pabrėžė, kad Seimo NSGK nariai pasirengę svarstyti visus KAM pasiūlymus, tačiau jų kol kas nėra.

R. Juknevičienė pritarė minčiai, jog į misijas valstybės siunčiami kariai, pasirengę ne tik ginti Tėvynę, bet ir žūti už ją ar būti sužeisti, turi žinoti, kad atsitikus nelaimei valstybė ir kariuomenė turi pakankamai svertų jais pasirūpinti. „Tokiems žmonėms neturi trūkti dėmesio ir paramos: ir materialinės, ir kitokios. Jie - išskirtiniai žmonės, jų yra nedaug“, - LŽ tvirtino R. Juknevičienė.

Sena problema

Apie tai, kad socialinės garantijos tarptautinėse misijose sužeistiems Lietuvos kariams turėtų būti įtvirtintos įstatymu, kalbama nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Kaip LŽ pasakojo karo medikas dimisijos pulkininkas Algimantas Vaitkaitis, 1991-1992 metais buvo parengtas Krašto apsaugos tarnybos socialinių garantijų įstatymo projektas. Jį parengė speciali tuometinio Krašto apsaugos departamento direktoriaus Audriaus Butkevičiaus sudaryta komisija, o jai, beje, priklausė ir dabartinis kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. „Šiame įstatymo projekte, be įvairių kitų garantijų, buvo numatytos ir socialinės garantijos tarnybos metu sužalotiems kariams. Tačiau projektas svarstyti Vyriausybei bei Seimui taip ir nebuvo pateiktas. Dar ne kartą apie jį teiravausi, bet niekas nieko nežinojo“, - prisiminė A. Vaitkaitis. Jis stebėjosi, kad grįžti prie šio įstatymo projekto taip ir nesugebėta daugiau nei du dešimtmečius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"