TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Gariūnai" šiandien: gerėjanti verslo aplinka ir tarptautinės tradicijos

2010 06 15 0:00

Veiklos 20-ąsias metines šiemet švenčiantis verslo parkas "Gariūnai" netrukus pajus kokybines permainas. Nemaža dalis čia dirbančių verslininkų persikraustys į naujus paviljonus po stogu. Pastangos gerinant verslo aplinką daro "Gariūnus" patrauklų, konkurencingą ir didžiausią mažmeninės prekybos centrą ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.

Šiandien "Gariūnai" - tarptautinis verslo parkas, kuriame dirba apie 10 tūkst. smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų. UAB "Posūkis" generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas sako, kad "Gariūnai" visuomet buvo tam tikras visuomenės barometras. Jis pripažįsta, jog turgavietės įkūrimo priežastys, raidos tendencijos ir fenomenas  puikiausiai atspindi visų Rytų Europos pokomunistinių valstybių socialinę, ekonominę raidą, perėjimą nuo planinės prie rinkos ekonomikos. Anuomet būtent turgūs amortizavo tą socialinį ir ekonominį šoką, kurį, beje, pastebime ir dabar.

Puoselėjamos komercinio turizmo tradicijos 

Šiandien "Gariūnų" veikla 70 proc. orientuota į tarptautinę rinką. Daugiausia čia atvyksta pirkėjų iš Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities. Šiek tiek mažiau jų sulaukiama iš Baltarusijos. Mugių, turgaviečių prekiautojai "Gariūnuose" taip pat įsigyja prekių. Šeštadienį ir sekmadienį atvažiuoja ekskursijos, atvykstama ir šeimomis - tuomet daiktai perkami savo reikmėms. "Išlaikyti ir plėsti veiklą bei komercinio turizmo srautus - vienas strateginių mūsų tikslų. Turime pasirašę bendradarbiavimo sutartis su gretimų šalių turistinėmis firmomis. Svečiams iš Rusijos ir Baltarusijos darome iškvietimus. Atvažiavę į Lietuvą jie tampa mūsų krašto vartotojais, vyksta prekių eksportas, - kalbėjo A.Dirvinskas. - Mums ne tokia svarbi prekybos centrų plėtra Vilniuje, o tai, kad Latvijos, Estijos ir kitų kaimynių pirkėjai nepasuktų į Maskvos ar Varšuvos turgus. Kiekvieną savaitę stebime, kiek atvyksta žmonių iš gretimų valstybių, ką jie perka. Bendraujame su kaimynais. "Gariūnai" jiems patinka, ir tai mus džiugina."

A.Dirvinskas taip pat pasidžiaugė, kad pastaruoju metu turgavietėje daugėja lietuviškos produkcijos. "Mažoms įmonėms, smulkiesiems gamintojams tokie turgūs kaip "Gariūnai" yra pagrindinė prekių pardavimo vieta. Ši greitos apyvartos rinka jiems labai tinka.

Veiklos sąnaudos turguje gerokai mažesnės negu prekybos centruose, tad prekę klientui galima parduoti pigiau. Tokiu turgaus pranašumu gamintojai stengiasi pasinaudoti. Juk ne veltui sakoma, kad jei nori neatsilikti nuo mados - užsuk į "Gariūnus". Čia vis daugiau atsiranda prekybos paviljonų, kuriuose prekiaujama žinomų prekių ženklų produkcija", - pasakojo bendrovės vadovas.

Ar "Gariūnams" turi įtakos prekybos centrų kaimynystė? "Neturi. Užsieniečiai, turguje nusipirkę drabužių ar pramoninių prekių, užsuka į prekybos centrus maisto produktų", - atsakė vienas verslo parko direktorių.

Kaip "Gariūnai" gyvena sunkmečiu?

Per 20 metų įgyta patirtis padeda atlaikyti ir ekonominį nuosmukį. Smulkusis verslas visuomet buvo patrauklus, nes nėra dideli  "įėjimo ir išėjimo barjerai". Jis ir sunkmečiu lankstesnis, mobilesnis, lengviau priima netradicinius sprendimus. Smulkiojo verslo neslegia didelių skolų našta, o sėkmę garantuoja socialiniai ryšiai, tiesioginis bendravimas su žmogumi.

Šiandien didžiausiame Lietuvos turguje pastebima įvairių krizę atspindinčių socialinių reiškinių. Vis daugiau atsiranda tokių žmonių, kurie, nors ir turėdami nuolatinį darbą, perka trumpalaikius verslo liudijimus ir savaitgaliais atvyksta į "Gariūnus" padirbėti, prisidurti prie algos.

"Žinoma, jaučiame, kad gyventojų perkamoji galia yra sumažėjusi. Ypač kritęs prabangos prekių pardavimas. Tačiau esama ir naujų tendencijų. Pavyzdžiui, žmonės pradėjo pirkti namų apyvokos reikmenis, darbo instrumentus namų remontui daryti. Vadinasi, būstus, namus, sodybas jie remontuoja ir įsirengia patys mažiausiomis sąnaudomis", - sakė A.Dirvinskas.

Standartizacija "Gariūnams" nepriimtina

Kai verslininkai ir pirkėjai lygina Maskvos, Varšuvos turgavietes su "Gariūnais", jie atkreipia dėmesį, jog ten gana ryškūs globalizacijos ir standartizacijos reiškiniai: prekių asortimentas mažas, bet jų labai daug, o Vilniuje galima išsirinkti originalių gaminių. "Gariūnų" prekiautojai adaptuoja prekes atskirai latviams, rusams, baltarusiams, pritaiko jiems tokius modelius ir spalvas, kurios svetimų kraštų klientams yra priimtinesnės. Perkantieji "Gariūnuose" žino: jei prekė per savaitę užsiguli, ji bus pakeista. "Tai mūsų konkurencinis pranašumas kitų didžiųjų Rytų Europos turgų atžvilgiu. Masiškumas, standartizacija mums netinka, pripažįstama įvairovė, lankstumas, mobilumas, bendravimas", - pabrėžė A.Dirvinskas.

"Gariūnai", pasak jo, turi ir daugiau išskirtinumų. Čia stipriai išplėtota įvairių lietuviškų prekių, gintaro gaminių prekyba. Jų atveža meistrai iš pamario. Daug gintaro dirbinių nuperta lenkai, baltarusiai. "Gariūnuose" jau gražia tradicija yra tapusios kalėdinės, velykinės, Kaziuko, Joninių švenčių mugės. Per jas tautodailininkams, liaudies meistrams, amatininkams iš visos Lietuvos suteikiama galimybė prekiauti nemokamai. Nuolat rengiamos ir vaikų šventės, labdaros akcijos socialiai remtiniems žmonėms.

Kuriama verslo aplinka

"Gariūnuose" stengiamasi sukurti patrauklią verslo aplinką, padaryti taip, kad turgaus prekybininko darbas taptų vertinamas ir nebūtų verslo paribys erdvėje socialiniu požiūriu.

Laikai, kai žmonės vežiojo prekes namo, seniai atgyveno. Dabar čia daroma viskas, kad darbo vietos būtų patogios, o pati prekybos aplinka - kuo patrauklesnė. Estetinė turgaus aplinka lemia ir prekių kokybę. Netrukus dalis prekiautojų persikels į naujas darbo vietas. Senojo turgaus stoginės pamažu išnyks, o jų vietoje atsiras nauji paviljonai. Juose ir pardavėjams, ir pirkėjams bus dar patogiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"