TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Garsenybės šiapus ir anapus objektyvo

2011 07 23 0:00
Pasak Andriaus, senasis tėvo fotoaparatas kaip tik tinka kūrybinėms paieškoms.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Populiarumą pelnę žmonės žino - nuolat būti fotografų taikinyje vargina. Tačiau kai pats esi pagautas fotografavimo aistros, į persekiojančius paparacus imi žvelgti daug atlaidžiau.

Neretai mūsų žvaigždūnai dūsauja: nei kur nueisi, nei pasisuksi, nei su nauju draugu pasirodysi - visur esi stebimas aukštuomenės gyvenimą akylai sekančių fotografų. Atlaikyti nuolat į veidą nukreiptų objektyvų apgultį tikrai nelengva. Tačiau mūsų krašte esama garsenybių, kurios lengvai randa bendrą kalbą su paparacais, nes žino, ką reiškia būti jų kailyje. Kultinis Lietuvos dainininkas Andrius Mamontovas, politologą peliuką Mauzerį įkūnijantis Rimas Šapauskas ir šiuo metu TV3 "Didžiųjų pokyčių" projekte dalyvaujantis plastikos chirurgas Darius Radzevičius puikiai žino, kaip jaučiasi fotografuojamas ir fotografuojantis žmogus. Šių garsenybių gyvenimo pomėgis - fotografija. Tad ar šiapus, ar anapus objektyvo jie jaučiasi geriau?

Ateidamas į susitikimą A.Mamontovas atsineša ir fotoaparatą "Zenit" - ką tik pataisytą ir parengtą dirbti. Dar ieško jam atsarginių dalių. Garsus dainininkas nepakeitė profesijos. Andrius fotografuoja seniai, o šiuo juostiniu fotoaparatu kadaise nuotraukas darė jo tėvas. Todėl vaizdo meno tema muzikantui artima ir suprantama.

"Gal galėčiau jus nufotografuoti?"

Populiarus atlikėjas ir kūrėjas A.Mamontovas į sceną kyla daugelį metų, todėl yra pripratęs, kad į jį nukreipiami fotoaparatai ir filmavimo kameros. Tačiau dažnai Andrius ir pats gaudo kadrus. Fotografija jam pažįstama nuo vaikystės, kai su tėvu raudonai apšviestoje patalpoje ryškindavo nuotraukas. Kurioje objektyvo pusėje geriau? "Man patinka abi, - tikino dainininkas. - Smagu, kai mane fotografuoja. Pačiam daryti nuotraukas taip pat šaunu." Tačiau tuomet, kai Andrius žiūri pro vaizdo ieškiklį, jam norėtųsi, kad aplinkiniai nekreiptų į tai dėmesio. Kadangi Lietuvoje atlikėjas atpažįstamas, žmonių jis beveik nefotografuoja. Išties būtų keista matyti žinomą muzikantą, fotoaparatu "medžiojantį" gatvėje praeivius. "Lietuvoje žmonės negalėtų atsipalaiduoti matydami, kad į juos nukreipiu fotoobjektyvą, - supratingai nusišypsojo A.Mamontovas. - Aišku, galima būtų daryti tokį eksperimentą: tarkime, prieini gatvėje prie žmogaus ir klausi, ar galima jį nufotografuoti. Būtų įdomu. Išeitų kadrų su keisčiausiomis veido išraiškomis." Savame krašte atlikėjas galėtų nebent "paparacinti" sėdėdamas automobilyje arba iš toli, naudodamas teleobjektyvą, kad žmonės nepastebėtų, jog yra fotografuojami. Andriui patinka nuotraukos, kurioms nepozuojama. Tokios fotografijos įdomesnės, nes žmonės atrodo ir elgiasi natūraliai, jų emocijos tikros, o ne suvaidintos prieš objektyvą.

Lietuvoje A.Mamontovui smagu fotografuoti bičiulius - muzikantus, aktorius. Jie būna atsipalaidavę matydami draugą su fotoaparatu, todėl galima padaryti įdomių portretų. Dainininkas turi archyvą nuotraukų, darytų ir neseniai, ir prieš kelis dešimtmečius. Tarp tokių - Arnoldo Lukošiaus, Martyno Budraičio nuotraukos... Dar Andriui patinka fotografuoti įvairias detales, faktūras, nedidelius aplinkos fragmentus. Tai gali būti akmuo, siena. "Kai fotografuoju, visada atsispiriu nuo minties, ar tai galėtų būti mano albumo viršelis", - atskleidė A.Mamontovas. Ilgą laiką muzikantas tai darė nesąmoningai, kol galiausiai suprato pasąmonės siunčiamus signalus.

Kelionių vaizdai

Andrius tvirtina, kad, tarkime, Afrikoje nepažįstami žmonės, net matydami į juos nukreiptą fotoaparatą, nepozuoja, todėl fotografuoti būna smagu. Neseniai po Zambiją keliavęs dainininkas prisiminė nuostabius vietos vaikus: "Jie ir kuklinasi, ir yra labai smalsūs. O kai nufotografavęs vaiką parodai jo nuotrauką fotoaparate, aplink susirenka minia. Su kiekvienu paspaudimu kadruose atsiranda vis daugiau vaikų galvų."

Andriui labiausiai patinka fotografuoti žmones Afrikos žemyne, Meksikoje, kur ir gyventojai, ir peizažai labai spalvingi, įspūdingus gamtos vaizdus - JAV, ypač Jutos valstijoje, urbanistinius - Berlyne, Vokietijoje.

A.Mamontovas mėgsta keliauti pasiėmęs fotoaparatą. Į užsienį jis vyksta dažnai, bet nė neprisimena, kad nebūtų vežęsis ko nors, kuo galima fiksuoti vaizdus. Islandijoje dainininkas lankėsi ne kartą. Pernai keliaudamas po šią egzotišką salą fotografavo mobiliuoju telefonu. "Dariau tokį eksperimentą, - prisipažino Andrius. - Įdomus dalykas: kai po ranka turi visas įmanomas priemones ir bandai jomis naudotis, gali išeiti šnipštas, nes mažėja kūrybingumas. Jis didėja, kai yra rėmai, į kuriuos esi įspraustas, nes tada turi būti išradingas. Todėl Islandijoje nusprendžiau naudotis tik mobiliuoju telefonu - jo mažos raiškos objektyvu. Ir padariau keletą tikrai patrauklių nuotraukų."

Fotografijos entuziastų interneto svetainėje eFoto.lt, kur savo užfiksuotus kadrus deda ir A.Mamontovas, viena geriausiai įvertintų nuotraukų daryta būtent mobiliuoju telefonu. Fotografuota Lietuvoje, Kupiškio ligoninėje. Emocijų keliančioje nuotraukoje - neįgaliųjų vežimėliai. "Kai esi apribotas, tavo kūrybingumas padidėja", - įsitikinęs fotografuoti mėgstantis muzikantas. Jis tarsi retoriškai klausia: jei vienas vaikas turi pilną kambarį žaislų, kitas - tik medinių ar plastikinių kubelių, kurio fantazija lavinama labiau?

Magiškas jausmas

Pastaruosius porą metų Andrius naudojosi veidrodiniu fotoaparatu. Tiesa, Afrikoje jis sugedo, bet muzikantas dėl to

nesikremta. "Paskutinę kelionės dieną Zambijoje fotografavau prie krioklių. Ten buvo tiek vandens, kad fotoaparatas nebeatlaikė", - sakė jis ir pridūrė, jog tai į gera. Dabar Andrius ketina fiksuoti vaizdus juostiniu "Zenit". Pasak atlikėjo, senasis tėvo fotoaparatas kaip tik tinka kūrybinėms paieškoms.

Naktis. Užtemdytas langas. Andrius su tėvu daro nuotraukas. Tokie yra pirmieji muzikanto prisiminimai apie fotografiją. Koks jausmas, kai baltas lapas virsta nuotrauka? A.Mamontovas patikino: "Tai magiškas jausmas. Jo neliko atsiradus skaitmeninei fotografijai." Juostinis fotoaparatas Andriui patinka dar ir dėl to, kad negali žinoti, kaip pavyko užfiksuoti akimirką, ar apskritai kas nors išėjo. Paaiškėja tik tada, kai juostelė išryškinama.

Paparacams nelengva

Grįžkime į šiuos laikus. Lietuvoje A.Mamontovas turbūt daugiau yra fotografuojamas, negu pats padaro kadrų. Tikriausiai neretai jį kas nors "paparacina"? "Galiu apsimesti, kad nepastebiu, bet beveik visada matau, kai mane slapta fotografuoja, - juokėsi dainininkas. - Tačiau neimu į galvą, nes suprantu: tai sudėtinė mano gyvenimo dalis." Taigi A.Mamontovas nepyksta, jam svarbiausia, kad nebūtų pažeidžiama privataus gyvenimo erdvė. Nemėgsta būti trukdomas ir tada, kai yra kuo nors užsiėmęs. Su šeimos nariais muzikantas stengiasi neiti ten, kur gali būti fotografuojama, nes nenori, kad jie taptų tarsi nuotraukos dekoracija. Andrius tikina, jog puikiai sutaria su žiniasklaidos fotografais, su kai kuriais kadaise net drauge yra studijavęs, kai mokėsi žurnalistikos. "Kai susitinkame, pažiūriu, kokiu fotoaparatu naudojasi, kokį objektyvą užsidėję", - šypsojosi A.Mamontovas, kurio pomėgis - fotografija.

Nuotraukų objektas - buitis

Politologų peliukų personažą Mauzerį ir garsųjį Budulį įkūnijantis R.Šapauskas patikino, kad vienodai gerai jaučiasi ir šiapus, ir anapus objektyvo. "Nekompleksuoju prieš fotografus, gana laisvai jaučiuosi, kai mane "fotkina", - nusijuokė Rimas. Jis pats fotografija "užsikrėtė" 1995 metais, kai gavo dovanų pirmąją gyvenime "muilinę". Iki tol su šia meno rūšimi vaikinas nebuvo susipažinęs.

"Tada padariau pirmąsias nuotraukas ir "užsikabinau" - labai patiko rezultatas. Kiek vėliau nusipirkau geresnį fotoaparatą, bet ir vėl "muilinę". Tik ši buvo geresnės kokybės ir platesnio objektyvo kampo. Fotografuoti tapo dar įdomiau. Taip ir "pyškinu" iki šiol", - šyptelėjo fotografas mėgėjas.

Pasak Rimo, įamžindamas įvairius vaizdus jis padarė išvadą, kad mažiausiai nuotraukų žmonės turi iš savo kasdienybės. "Dažniausiai mėgėjiška fotografija apsiriboja kelionių įspūdžiais, vakarėliais su draugais. O štai buities akimirkų - tai, kas vyksta aplinkui nuolat, - beveik niekur nerasi. Taigi ėmiau fotografuoti buitį", - pasakojo R.Šapauskas. Jo kompiuteryje "sandėliuojamos" laikmenos, pavadintos "Apie viską". "Jau pradėjau pildyti dešimtą failą. O kai pasižiūriu pirmuosius, atrandu labai daug nuostabių dalykų, kuriuos šiaip būčiau tiesiog pamiršęs. Tai kaip savo gyvenimo metraštis", - džiaugėsi pasirinkta kryptimi Rimas.

Jis juokėsi, kad niekaip "nepriauga" iki aukštesnės fotografijos klasės ir neįsigyja veidrodinės kameros. "Paveiksluoju "muiline" arba mobiliuoju telefonu. Šiuo metu noriu nusipirkti dar šiek tiek geresnės kokybės "muilinę", bet apie veidrodinius aparatus negalvoju. Manau, jie ne man. Sunku būtų tokį nešioti ant kaklo", - šaipėsi iš savęs primityvesnės fototechnikos aistruolis. Jam svarbu, kad kamera būtų lengva ir kompaktiška.

Vyrukas prisipažino, jog beveik nefotografuoja portretų, tačiau keletą gerai pagautų kadrų savo kolekcijoje turi. Rimui niekada nepasitaikė sutikti žmonių, kurie aikštytųsi ir nenorėtų pakliūti į jo objektyvą. "Tik vieną kartą medikė, priėmusi dukros gimimą, buvo nepatenkinta, kad į kadrą pateko jos ranka, kai fotografavau gimdančią žmoną, - prisiminė R.Šapauskas. - Man tos medikės reakcija pasirodė neadekvati. Pareiškusi: "Fotkinkitės", kai aš išeisiu", ji trenkė durimis ir išbėgo iš gimdyklos. Tačiau šią moterį mačiau pirmą ir paskutinį kartą gyvenime, todėl visai neteikiu reikšmės jos išsišokimui."

Peliukų dueto narys neslėpė, kad jam labai patinka "paparacinti". "Kai fotografuoji žmogų, kuris tavęs nemato, pagauni daug natūralesnių kadrų. Jie nesurežisuoti, todėl tikri. Pasakyk žmogui: "Nusišypsokite, aš jus paveiksluoju", ir gausi plastikinę šypseną, nenatūralią veido išraišką. Geriau "paparacinti", - juokėsi pašnekovas.

Rimas niekada nepyksta užkluptas žurnalistų su kameromis ir nesistengia nuo jų bėgti ar slapstytis. Daugelį fotografų jis pažįsta asmeniškai, todėl visada išvengia konfliktinių ar nemalonių situacijų. "Kai žmogaus paprašai, kad nepaveiksluotų tam tikrų dalykų - tarkime, kai sėdžiu grimo kambaryje ir persimaunu kelnes, - jis ir nedaro tau kiaulysčių. Juk visi esame žmonės, civilizuotai galime susitarti", - įsitikinęs R.Šapauskas.

Fotoaparatą paveldėjo iš senelio

Plastikos chirurgas D.Radzevičius juokėsi, kad pomėgį fotografuoti perėmė iš senelio ir tėvų. Moterų grožį tobulinantis chirurgas prisiminė, kaip vaikystėje su tėveliais užtemdytoje virtuvėje ryškindavo nuotraukas. Tačiau senoji atvaizdų gaminimo procedūra jam tada nelabai patikdavo. "Nežavėjo visa ta chemikalais prakvipusi veikla, bet visada labai džiaugdavausi galutiniu rezultatu", - pasakojo gydytojas. Jis didžiuodamasis prisiminė, kad pirmąjį fotoaparatą - senovinį "Agfa" - paveldėjo iš senelio. "Kadangi fotografavo ir senelis, ir tėvai, natūraliai aš irgi toliau puoselėju tą tradiciją. Žinoma, pradžioje tai buvo kelionių nuotraukos. Teko nemažai keliauti su "Ąžuoliuko" choru, kuriame dainavau, o fotoaparatas visada būdavo po ranka", - sakė D.Radzevičius.

Grožio chirurgui smagu būti ir prieš, ir už fotoobjektyvo. "Sakyčiau, geriausiai jaučiuosi per vidurį, - juokavo medikas. - Ne pirmą kartą dalyvauju televizijos projekte, todėl spėjau priprasti prie kamerų, nukreiptų į mane. Stresas, kurį nepatyręs žmogus jaučia prieš objektyvą, man jau pamirštas. Manau, net tiesioginėje laidoje nesutrikčiau." D.Radzevičius pridūrė, kad dalyvaudamas filmavimuose kartais net pataria operatoriams, kuriuo rakursu geriau filmuoti. "Kadangi pats dažnai žvelgiu pro objektyvą, stebiu, kaip profesionalūs operatoriai dirba savo darbą. Kartais net duodu naudingų patarimų", - šypsojosi jis.

Pastaruosius septynerius metus chirurgas mėgina perprasti meninės fotografijos subtilybes. "Mano domėjimasis tapo labai kryptingas. Beveik visą laisvalaikį skiriu fotografijai", - teigė intensyviai praktikuojantis gydytojas. Jo nuotraukų motyvai - gamtos ir gyvenimo akimirkos. "Man patinka ir spaudos fotografija. Nuo pat pradžių stebiu kasmetes spaudos fotografų parodas, net esu dalyvavęs atrankose. Didžiuojuosi, kad keli mano kadrai buvo eksponuoti šiose parodose. Nors nieko nelaimėjau, vien faktas, jog patekau tarp tokių profesionalų, man labai daug reiškia", - pabrėžė grožio chirurgas.

Parodos, "paparacinimai"

D.Radzevičius jau surengė šešias savo nuotraukų ekspozicijas. "Tai, ką fotografuoju, atspindi mano parodų pavadinimai. Pirmoji vadinosi "Miestai", antroji - "Gamtos siesta", trečioji - "Pasaulio vaikai". Paskui buvo "Vanduo", dar vėliau "Šventoji - antrieji namai" ir paskutinė - "Cuba libre". Ji Palangoje veikia iki šiol. Tai įspūdžiai iš nepakartojamos kelionės į Kubą, kurią labai seniai svajojau aplankyti", - kalbėjo su fotoaparatu nesiskiriantis medikas. D.Radzevičius prisipažino, kad didžiausią jo nuotraukų dalį vis dėlto sudaro šeimos fotografijos. "Augančią dukrą, kuriai dabar penkeri, fotografuoju nuo pat gimimo. Jos nuotraukos sudaro didžiausią mano failą", - tėviškai didžiuodamasis sakė chirurgas.

Fotografo profesijos subtilybes D.Radzevičiui teko išbandyti ne vien kaip mėgėjui. Jis juokėsi, kad kartą teko pačiam pabūti paparacu: "Pavyko užfiksuoti keletą įvykių ir dėl to jaučiausi kaip tikras paparacas. Tas nuotraukas atidaviau porai Lietuvos spaudos leidinių, bet pasivadinau pseudonimu." Tačiau nežabota žmonių "medžioklė", kai fotožurnalistai be jokių ceremonijų braunasi į privačią asmens erdvę, jo visai nežavi. "Esu prieš asmens laisvės suvaržymą. Į asmenines valdas neturėtų būti veržiamasi. Man pačiam "nupaparacinti" minėtus kadrus pavyko atsitiktinai - tiesiog mano rakursas buvo geresnis, nei pavyko pagauti kitiems, profesionaliems, fotografams. Tai toks iš manęs ir paparacas..." - šypsojosi gydytojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"