TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Garsenybių įžeidimo kaina litais

2011 08 20 0:00
Alinos Ožič nuotrauka

Už garbės, orumo, privatumo pažeidimą ar šmeižtą dažnai prašoma net šešiaženklės pinigų sumos. Kompensacijos dydis neribojamas, tad teisėjas pats privalo spręsti, kiek vertas, pavyzdžiui, žodis "šundaktaris". Jis turi nustatyti ir paviešintos informacijos apie žinomo žmogaus neva netradicinę seksualinę orientaciją arba žinios apie dainininko nesantuokinį sūnų kainą.

Kadaise vienas senovės Romos turtuolis labai paprastai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Kai įgėręs užsimanydavo pasipešti, vaikščiodavo Romos gatvėmis ir kibdavo prie jam po ranka pakliuvusių praeivių. Paskui iškart jų atsiprašydavo ir įteikdavo atlygį - dešimt talerių, taip abi šalys likdavo patenkintos.

Žinomas krepšininkas Šarūnas Jasikevičius, per Lietuvos olimpiečių sutiktuves tyčia ar netyčia trinktelėjęs balsas.lt žurnalistei Birutei Vaitkutei, taip pat jos atsiprašė ir sumokėjo 10 tūkst. litų. Taip jis sėkmingai išvengė teismo proceso.

Tačiau daugelis įžymybių patys kreipiasi į teismą dėl garbės bei orumo įžeidimo ir paprastai prašo nemenkų sumų. Tik kaip nustatyti tokio įžeidimo kainą? Ar žinomas dainininkas vertingesnis už kaimo moterėlę, kai abu panašiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, buvo sumušti, iškeikti arba patyrė moralinę traumą? Ar už sugurintą dainininko nosį ir išgąstį reikia mokėti 100 tūkst., o už paprastos moterėlės - tik 100 litų? "Kiekvienas žmogus gali reikalauti atlygio už patirtą moralinę žalą. Tačiau tokiose bylose juk nepateiksi sąskaitų, kasos čekių ar vertintojų išvadų, tad teismai turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, įvertinti daugybę aplinkybių", - LŽ sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Algis Norkūnas.

Bylos kartais nutraukiamos

Teisminiai ginčai, kai garsenybės susipeša tarpusavyje ir nereikalauja jokių kompensacijų, teismams nekelia didelių bėdų. Štai prieš kelerius metus plačiai nuskambėjo istorija, kai viename vakarėlyje skandalingasis dainininkas Egidijus Dragūnas-Selas putojančio vyno buteliu trenkė verslininkui Kęstučiui Verslovui per galvą. Esą už tai, kad K.Verslovas jį pavadino "bradiaga". Vilniaus apygardos teismas E.Dragūnui skyrė bausmę - 80 parų prižiūrėti senus ir neįgalius žmones. Nors K.Verslovas tvirtino, kad tokia bausmė dainininkui per menka, jo skundas buvo atmestas. Pats K.Verslovas irgi buvo teisiamas už įžeidimą. Tačiau ekspertai pateikė išvadą, kad žodis "bradiaga" reiškia "valkata, klajūnas", esą tai norminiai žodžiai, ne įžeidimas. Byla dėl K.Verslovo buvo nutraukta.

Visai neseniai be jokių ceremonijų buvo nutraukta ir kita byla, kurioje vėl figūravo Selas. Garsioji vakarėlių liūtė advokatė Svetlana Pronina tikino, kad naktiniame klube E.Dragūnas esą sviedęs į ją stiklinę ir sužalojęs veidą. Teismui apklausus naktiniame klube buvusius asmenis, nė vienas jų šio fakto nepatvirtino.

Kompensacijos nepavyko gauti ir LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių į teismą padavusiam fotografui Irmantui Sidarevičiui. Skydinėje užsidariusį girtą A.Siaurusevičių fotografavęs I.Sidarevičius gavo į kailį, buvo apgadinta jo aparatūra. Tačiau teismas nusprendė, kad LRT direktorius tik gynėsi nuo landaus paparaco.

Didelių sumų neskiria

Kur kas sudėtingesnės bylos dėl įžeidimo, šmeižto ar privataus gyvenimo faktų paviešinimo. Tada dažniausiai prašoma kompensacijos už padarytą neturtinę žalą. Didžiausia suma nenustatyta, tad galima prašyti nors ir milijonų.

Anksčiau vadinamosios lubos buvo 10 tūkst. litų. Įstatymo pataisos padarytos, kai Lietuva pralaimėjo net dvi bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Strasbūre. Abiem atvejais situacija buvo panaši. Spaudos leidinys paviešino informaciją apie tam tikrų asmenų ligas, o tai daryti griežtai draudžiama. EŽTT manymu, Lietuvoje šiems asmenims skirtos per mažos kompensacijos už tokį jų privatumo pažeidimą. Tuomet nuspręsta nenustatyti jokių "lubų".

Vis dėlto neretai teismai skiria palyginti nedideles sumas. Anot A.Norkūno, tokiais atvejais tiriama, kokia vertybė buvo pažeista. "Be abejo, labiausiai vertinama žmogaus gyvybė ir sveikata. Tačiau itin svarbiais laikomi ir privatumas, reputacija, garbė bei orumas. Kaip sakoma, laikraščiu galima užmušti ne tik musę, bet ir žmogų", - sakė teisėjas.

Subjektyvūs kriterijai

Anot A.Norkūno, didelė bėda, kad teismai vadovaujasi itin skirtingais kriterijais. "Negalima nustatyti, kokią sumą teismas turi priteisti, bet negerai, kai teismų nuomonės itin skiriasi", - teigė teisėjas.

Turbūt žinomiausias toks pavyzdys - mirusio prezidento Algirdo Brazausko dukters Laimos Mertinienės ir jos vyro Daliaus Mertino byla. 2007-ųjų rugpjūtį pora buvo nufotografuota poilsiaujanti nudistų pliaže, o jų nuotrauka išspausdinta galbūt dėl gausybės ieškinių dabar jau bankrutavusiame bulvariniame laikraštyje L.T. Pasipiktinę L. ir D.Mertinai kreipėsi į teismą. Pripažinus, kad buvo pažeista teisė į privatumą, sutuoktiniams priteistos kompensacijos po 75 tūkst. litų. Nuosprendis įsiteisėjo ir pinigai buvo sumokėti. "Tokios didelės sumos priteisiamos retai. Vis dėlto negalima sakyti, kad pasielgta neteisingai. Visada buvo ir bus bylų, išsiskiriančių iš bendro srauto, ir į tai reikia atsižvelgti", - komentavo A.Norkūnas. Tačiau užpernai vasarį LAT, kasacine tvarka išnagrinėjęs bylą, kiekvieno sutuoktinio kompensaciją sumažino iki 15 tūkst. litų. L. ir D.Mertinai dėl to kreipėsi į EŽTT. Šiuo metu jų byla jau priimta nagrinėti.

"Mano klientai į Strasbūrą kreipėsi ne dėl pinigų, o dėl to, kad tokią palyginti mažą sumą "Lietuvos ryto" leidinių grupei, kuriai priklausė L.T., nebuvo sunku sumokėti", - LŽ sakė L. ir D.Mertinų advokatė, Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė. Bet iš karto pridūrė, kad tokią sumą priteisus privačiam nedideles pajamas gaunančiam asmeniui sprendimą tikrai skųstų. "Žmogui tai didžiulė suma, tad ją reikėtų mažinti", - įsitikinusi advokatė. Ji pripažino, kad žinomų žmonių bylose neretai dominuoja didelės pinigų sumos. "Žinau, kai buvo priteista ir po 100 tūkst. litų. Tai normalu, jei teismas mato, kad atsakovas realiai gali sumokėti tokią sumą", - LŽ sakė teisininkė.

Į panašią padėtį pateko ir dainininkas Žilvinas Žvagulis. Tame pačiame L.T., nepaisant teismo draudimo, buvo išspausdinta informacija apie nesantuokinį jo sūnų. Dainininkui priteista 25 tūkst. litų kompensacija, tačiau LAT ją sumažino iki 10 tūkst. litų. Ž.Žvagulio byla taip pat bus nagrinėjama EŽTT.

Vertinimas skiriasi

Estrados princu tituluojamo Ryčio Cicino garbę ir orumą teismas įvertino irgi gerokai mažiau nei pats dainininkas. R.Cicinas padavė į teismą TV3 televiziją bei Kristupo Krivicko vadovaujamą "TV PRO Media" ir pareikalavo atlyginti neturtinę žalą. Dainininkas prašė 95 tūkst. litų kompensacijos už tai, kad laidoje "Nuodėmių dešimtukas" buvo paskelbta informacija apie jo neva netradicinę seksualinę orientaciją, atliktą intymią operaciją. Be to, buvo pareikšta, kad neseniai gimęs R.Cicino pirmagimis esąs visai ne jo sūnus. Teismas nemanė, kad toks brovimasis į asmeninį gyvenimą bei paskleista tokio pobūdžio informacija verta didesnės kompensacijos ir priteisė tik 10 tūkst. litų.

Dar nežinia, kuo baigsis teisme nagrinėjamas verslininko Mariaus Gelažniko ir gydytojo ortopedo Kęstučio Blizniko ginčas. Čia reikalaujama kompensacija irgi nemenka. 2009-ųjų gruodį M.Gelažnikas atvyko į ligoninę smarkiai susižalojęs pirštą, jam buvo atlikta operacija. M.Gelažniko teigimu, dėl operuojant padarytų klaidų jis, sveikas žmogus, neva paverstas "invalidu". Esą paskui jam ilgai tekę gydytis Vokietijoje, bet visiškai išgyti nepavyko.

Gydytoją jis išvadino šundaktariu, kaltino suluošinimu. Įsižeidęs K.Bliznikas kreipėsi į teismą. Jis prašo 100 tūkst. litų kompensacijos. Kova dėl šios pinigų sumos trunka jau antrus metus ir, atrodo, dar greitai nesibaigs.

Anekdotinė situacija

Sovietiniais laikais neturtinės žalos atlyginimas nebuvo įteisintas. Teigta, kad moralė neturi būti matuojama pinigais. 1989 metais įtvirtinus tokią nuostatą, teismai neturėjo jokios tokio darbo praktikos. "Nebuvo jokio supratimo, todėl nutikdavo visokių kuriozų", - prisiminė A.Norkūnas.

Tuomet įstatyme tik buvo įrašyta "dėl melagingos informacijos paskleidimo". Pasak A.Norkūno, tuo pasinaudojo Nepriklausomybės akto signataras Rimantas Astrauskas. Jis padavė į teismą vieną valstybės įstaigą už tai, kad jos dokumentuose gatvės, kurioje gyveno R.Astrauskas, pavadinime buvo įsivėlusi klaida. A.Norkūnas prisiminęs juokiasi, kad bylą nagrinėjęs teisėjas tik traukė pečiais ir nežinojo, kaip elgtis. Galiausiai nuspręsta, jog formaliai klaida yra, tačiau tokia nereikšminga, kad už ją galima priteisti tik 1 cento kompensaciją. Ir priteisė.

Tuometei premjerei Kazimierai Prunskienei buvo priteista didžiausia tada galima suma - 25 tūkst. rublių. Tačiau ir klaida buvo rimta. Laikraštis "Tarybų Lietuva" apkaltino premjerės tėvą vykdžius represijas tuomet, kai šis jau buvo iškeliavęs anapilin.

Pirmaisiais metais, kai buvo įtvirtinta ši nuostata, į teismus patekdavo vos viena kita tokia byla. Dabar jos plūsta šimtais, o gal net tūkstančiais. Garsenybės (ir ne tik jos) dažnai kreipiasi į teismus dėl keisčiausių dalykų. "Yra bylų, kur prašoma priteisti neturtinę žalą dėl to, kad asmuo buvo pavadintas tuščia vieta. Argumentas paprastas: negi aš tuščia vieta? O jei dar einantis aukštas pareigas - juo labiau ne tuščia. Žinau vieną bylą, kurioje žmogus prašė priteisti kompensaciją už tai, kad kažkas pasakė, esą jo panagės juodos", - juokėsi A.Norkūnas. Teismai privalo nagrinėti net ir tokius ieškinius. Tik kaip nustatyti, kiek reikia sumokėti, kai per vakarėlį viena įkaušusi garsenybė kitą garsenybę išvadins, na, kad ir "tuščia vieta"?

Pažeista vertybė Vidutinis sumos dydis (Lt) Nagrinėtų bylų skaičius

Gyvybė 52 000 10

Sveikata 77 000 16

Laisvė 11 000 14

Autorių teisės 3000 2

Atvaizdas 6000 9

Privatumas 7000 4

Garbė ir orumas 1500 5

Juridinio asmens reputacija 20 000 1

Pastaba. Lentelėje nurodytas bylų skaičius apima tik atvejus, kai neturtinės žalos kompensacija buvo priteista. Atvejai, kai neturinės žalos kompensacija nebuvo priteista, neįtraukti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"