TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Garsios šeimos - prie švenčių stalo

2011 04 23 0:00
Aktorei E.Gabrėnaitei Velykos kelia jaukius prisiminimus.
LŽ archyvo nuotrauka

Kodėl velykinį savaitgalį renkamos žibuoklės? Ar kiaušinius galima dažyti lūpų dažais? Kodėl stipriausias margutis sudaužomas, stuktelėjus į kaktą? Šiuos ir kitus įdomius dalykus atskleidė žinomi ir populiarūs žmonės. Jie pasakojo, kokių tradicijų laikosi švęsdami Velykas.

Religinių švenčių tradicijų Lietuvoje buvo laikomasi ir sovietmečiu, dabar jos dar labiau puoselėjamos. Toks įspūdis susidarė, kai kalbinome savo pašnekovus. Kiekvienas žinomų ir populiarių žmonių pasakojo apie vaikystės Velykas ir kaip dabar jas švenčia.

Močiutės pyragai

Legendinei aktorei Eglei Gabrėnaitei vaikystės Velykos kelia daugybę gražių ir jaukių prisiminimų. "Dieve, kaip seniai tai buvo", - šyptelėjo neblėstančio žavesio moteris, klausiama, kokias įsimintiniausias akimirkas pamena iš vaikų mėgstamos margučių šventės. "Mano vaikystės Velykos visada praeidavo pas senelius, tėčio Antano Gabrėno mamą ir tėvelį. Seneliai buvo labai tikintys žmonės. Kažkodėl labiausiai įstrigęs prisiminimas iš Velykų švenčių laikotarpio, kad labai ilgai reikėdavo būti bažnyčioje. Močiutė ir senelis visada mane ten vesdavosi", - prisiminė aktorė.

Pas senelius Eglė praleido visą vaikystę. "Ji praėjo Kaune, šalia Karmelitų bažnyčios. Per Velykas, pamenu, visada nuo pat ryto joje lankydavomės, o man ši pareiga tikrai prailgdavo", - šypsojosi aktorė. Ji prisiminė, kad močiutė buvo itin puiki kulinarė, gamindavo skanius velykinius valgius. Pati padarydavo ir dažų kiaušiniams marginti. "Dažydavome juos tradiciškai - svogūnų lukštais, įvairiomis šakelėmis, žolelėmis. Kai tik pradėdavo kaltis augalėliai, juos rinkdavome margučiams dažyti", - pasakojo E.Gabrėnaitė.

Dar vienas ryškus prisiminimas iš vaikystės Velykų - būtinai dėvimos kojinaitės iki kelių. "Jau būdavo šilta, todėl puošdavausi tokiomis kojinaitėmis", - prisiminė E.Gabrėnaitė. Aktorės vaikystės Velykas visada lydėdavo gardus močiutės kepamų pyragų, bandelių su cinamonu kvapas. "O kitą dieną iš likusių nesuvalgytų margintų kiaušinių močiutė kepdavo labai skanų pyragą. Sunaudodavo likučius, niekada nieko nepalikdavo, neišmesdavo. Labai gerai prisimenu pusryčius kitą dieną, kai valgydavome tą kiaušinių pyragą", - pasakojo Eglė.

Švęsdavo atvirai

Aktorė prisiminė, kad Velykas jos vaikystės metais seneliai švęsdavo gana atvirai, netekdavo to daryti paslapčiomis, kaip per Kalėdas. "Mūsų laikais nebūdavo galima "kūčiavoti", sovietinė sistema nepalankiai žiūrėjo į krikščioniškų tradicijų laikymąsi, o štai Velykos kažkaip buvo lyg pavasario šventė, ji buvo leidžiama. Taigi Velykos man - tikrai viena didžiausių vaikystės švenčių", - prisipažino moteris.

Augdama pas senelius, Eglė juokėsi tapusi tipišku senelių išlepintu vaiku. "Net batų nemokėjau užsirišti, gėda prisiminti", - juokėsi aktorė. Pašnekovė pasakojo, kad močiutė ją, dar metų nesulaukusią, parsivežė iš Rusijos sostinės, kur Eglės tėvai - A.Gabrėnas ir Genovaitė Tolkutė - tuo metu studijavo A.Lunačarskio teatrinio meno institute. "Močiutė pirmą kartą gyvenime sėdo į traukinį, nuvažiavo į Maskvą ir mane pasiėmė. Taigi aš, auginta senelių, išlepinta iki begalybės", - juokėsi E.Gabrėnaitė.

Kadangi Velykos yra kilnojama šventė, norint sužinoti tikslią datą, kartais tenka pasukti galvą. E.Gabrėnaitei apie artėjančią pavasario šventę neretai praneša Maskvoje gyvenanti buvusi marti, aktorė Tatjana Liutajeva. Vis dėlto katalikų ir stačiatikių Velykos retai sutampa. Dažnai apie konkrečią tų metų Velykų datą Eglei pasako kolegos aktoriai. "Kai teatre pradedama kalbėti: "Va, greitai Velykos ateis", - imu domėtis ir skaičiuoti, kada jos bus", - šyptelėjo E.Gabrėnaitė.

Pravertė net lūpdažis

Aktorė pasakojo apie vienas įsimintinas Velykas, kurias jaunystėje teko švęsti Baku, Azerbaidžane, su kolegomis aktoriais. "Ten vyko kino festivalis, mes vežėme pristatyti lietuvišką Arūno Žebriūno filmą, net nepamenu, kokį. Prisimenu, kad su mumis buvo Gediminas Girdvainis, kiti Lietuvos aktoriai", - pasakojo Eglė. Supratę, kad Velykos juos užklupo Ažerbaidžano sostinėje, lietuviai puolė lakstyti po restoranus ir valgyklas, ieškodami kietai virtų kiaušinių.

"Sugrįžę į viešbutį, dažėme juos lūpdažiais. Puikiai prisimenu, kad merginos nepagailėjo tais laikais deficitinės kosmetikos velykiniams margučiams", - kvatojosi prisiminusi garsi lietuvių aktorė.

Organizuoja mama

Populiarus dainininkas Vytautas Šiškauskas pasakojo: šiais metais tam, kad su artimaisiais galėtų sutikti Velykas, jis vėlesniam laikui nukėlė kelionę į Ameriką, todėl ten išvyks kitą savaitę. Prie šventinio stalo gimtinėje paprastai sėda 12-15 šeimos narių ir giminaičių. Viską organizuoja V.Šiškausko mama. Ji ir praneša, kada šventės. "Mama surenka visus išsiblaškėlius. Sukviečia šeimą ir giminę iš Kauno bei kitų Lietuvos vietų, atvažiuoja saviškių ir iš užsienio, - pasakojo atlikėjas. - Švenčiame, ridename ir daužome margučius. Vieną lovelį iš medžio žievės pats kadaise sumeistravau." Tačiau visi svečiai stengiasi sunešti valgių, kad mamai nebūtų per didelis krūvis ir daug rūpesčių.

Šiškauskų šeima Velykas švęsdavo ir sovietmečiu, tiesa, anuomet kukliau. "Kiek pamenu, anuomet mama buvo atsargesnė, nelabai norėdavo, kad mes, vaikai, eitume ir visiems apie tai pasakotume, - prisiminė Vytautas. - Mama viską pati paruošdavo ir mus pamokydavo, tarkime, kaip dažyti kiaušinius svogūnų lukštais, naudojant vašką. Pats ne kartą esu taip marginęs. Kiaušinius ištraukdavau, vašką nubraukdavau, paveiksliukai išryškėdavo. Išeidavo gražių dalykų. Būdavo labai įdomu."

Dainininkas teigė ir šiais laikais marginantis kiaušinius. Jis nemano, kad tai - vaikiški žaidimai. "Kodėl nepažaidus?" - retoriškai klausė V.Šiškauskas. Pašnekovo nuomone, lipdukais apklijuoti kiaušiniai gal ir neblogi, bet jis yra rankų darbo šalininkas, todėl pačių marginti gražesni. Lipdukus atlikėjas vadino verslininkų "išmislu". "Man patinka pačiam kiaušinius išpiešti, aplipdyti gėlytėmis, apvynioti siūlais - toks užsiėmimas smagus ir įdomus", - tvirtino jis.

Paskutinis kiaušinis - į kaktą

Žinomas smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris vaikystės Velykas atsimena ryškiai ir spalvingai, mat abu jo tėvai - menininkai. Didelė šeima - kelios kartos - gyveno drauge. "Aišku, mūsų šeima visada švęsdavo Velykas, - pasakojo Martynas. - Bekeriai ir Švėgždos gyveno viename bute. Sėsdavome prie senelių stalo."

Jis sakė, kad velykinių tradicijų buvo paisoma. Ta proga daigindavo kviečius, kad šventinį stalą būtų galima papuošti žaluma. "Sovietmečiu visi valgiai būdavo ruošiami namie: grybai ir panašiai, - prisiminė smuikininkas. - Namie mėsos valgydavome mažai, dažniausias maistas buvo žuvis, daržovės, vaisiai."

Kiaušinių marginimo procesas būdavo kūrybiškas. Dažų gaudavo iš užsienyje gyvenusių giminaičių, naudodavo augalinius ir panašiai. Martyno mama - scenografė, gerai išmano tekstilę. Ji sumanydavo įvairiausių gudrybių su siūlais, stengdavosi, kad kiaušiniai būtų kuo originaliau išmarginti.

"Kiaušinių dažymas iki šiol - tarsi meniškas žaidimas, rūpi, kokių bus spalvų ir atspalvių, - apie šeimos tradicijas sakė Martynas. - Marginti vašku niekas neturėjo laiko. Tačiau dažydavome ir svogūnų lukštais, ąžuolo žieve..." Pašnekovas tvirtino, kad kūrybinės akimirkos būdavo labai įdomios, vaikai - jis su sesute - taip pat dalyvaudavo kiaušinių dažymo ir kitose velykinių švenčių rengimo darbuose.

Vėliau šeimos nariai, kaip įprasta, daužydavo margučius ir labiausiai džiaugdavosi tas, kurio kiaušinis likdavo sveikas. "Kartą pas močiutę iš Prahos atvyko viešnia - žydaitė, nežinojusi šių papročių. Moteris taip pat daužė margučius ir laimėjo - jos pasirinktas liko sveikas. Viešnia taip sutriko, kad tą kiaušinį trinktelėjo sau į kaktą, - juokėsi Martynas. - Nuo tada mūsų šeimoje tai tapo tradicija. Tas, kurio kiaušinis būna stipriausias, galiausiai sudaužo jį į savo kaktą."

Kartais būdavo vienas

Prie šeimos Velykų stalo Martynas sėsdavo ne visada. Smuikininkas daug metų gyveno Paryžiuje. Ar būdamas toli nuo namų jis laikydavosi tradicijų? "Aišku, - patikino M.Švėgžda von Bekkeris. - Surengdavau šventę, į svečius ateidavo draugų - kokie trys ar keturi žmonės. Kai gyvenau Paryžiuje, artėjant Velykoms, pradėdavau rinkti svogūnų lukštus, kad galėčiau nudažyti kiaušinių. Būdavo smagu, nes tai primindavo namus. Kadangi mėgstu daryti valgyti, gamindavau patiekalus ir vaišindavau svečius."

Smuikininkas dažnai išvyksta iš Lietuvos, yra gyvenęs ne vienoje šalyje Europoje ir už Atlanto. Pernai Velykas jis sutiko Bostone (JAV). Tąsyk prie stalo sėdo dviese - pas Martyną buvo atvykusi draugė. Vyras neslėpė, kad gyvendamas užsienyje tris ar keturis kartus Velykas praleido vienas. "Tada apmąstydavau gyvenimą, pagalvodavau, kaip kas praėjo, - nuoširdžiai sakė Martynas. - Kai užpuldavo vienišumo nuotaikos, pasvarstydavau, ką darau "ant šio svieto". Tačiau Lietuvoje Velykas visada sutinku su mama ir seserimi."

Pasako kunigai

Šiais metais pirmą Velykų dieną smuikininkas sės prie šeimos stalo. Tačiau kitądien jis koncertuos - grieš Rozalimo bažnyčioje. Po Antrojo pasaulinio karo netoli nuo šio miestelio buvo įsikūrę seneliai Švėgždos. Tose vietose gyvena ir Martyno krikštatėvis - kunigas Anicetas Kisielius. Tad smuikininkas ne tik bažnyčioje grieš, bet ir jį aplankys.

Tai gali būti ir atsakymas į klausimą, iš kur Martynas sužino, kuris savaitgalis bus velykinis. "Pasakysiu nuoširdžiai: žinau, kad nuo kažkurios dienos kažką "mieruoja", - šypsojosi pašnekovas. - Tačiau kada būna Velykos, nežinau ir niekada nesigilinau. Kadangi pažįstu daug kunigų ir nuolat koncertuoju bažnyčiose, šie broliai man pasako datą. Juolab kad pasirodymus tenka planuoti iš anksto."

Margučiai ir žibutės

Džiazo dainininkė Julija Jačėnaitė prisipažino, kad, kaip ir daugumą vaikų, marginti kiaušinius ją išmokė tėvai - tėtis aktorius Sigutis Jačėnas ir mama Nijolė. "Tačiau Velykos man pirmiausia asocijuojasi su močiute. Su ja dažome kiaušinius iki šiol, marginsime juos ir per šias Velykas", - nusišypsojo Julija. Kadangi J.Jačėnaitės tėvai dabar gyvena Klaipėdoje, o močiutė - Vilniuje, pas ją vaikaitė ir švenčia Velykas.

Tradiciškai Jačėnų šeimoje margučiai dažomi svogūnų lukštais, pridedant papildomų natūralių dažų. "Prisimenu, kad vaikystėje labai norėjau išmokti marginti kiaušinius vašku. Bet pritrūko kantrybės, taip ir neišmokau, bet vis dar svajoju. Gal reikia į kokius kursus užsirašyti?" - nusijuokė Julija. Nors namie vaško niekas nenaudojo, prisižiūrėjusi į kitų žmonių margintus velykinius kiaušinius J.Jačėnaitė tuo susidomėjo.

"Prisimenu, kaip kartą vaikystėje dalyvavau margučių ridenimo šventėje. Mes su vaikais ją juokais vadinome "Wimbldono turnyru". Buvau dar labai maža, bet įstrigo, kaip su draugais ridinėjame kiaušinius", - pasakojo dainininkė. Julija patikino, kad šeimoje papročių puoselėtoja yra močiutė. "Neturime kokių nors specialių ritualų ar specifinių patiekalų, kuriuos gamintume. Velykas švenčiame tradiciškai", - sakė mergina.

Pavasarinė religinė šventė Julijai iki šiol asocijuojasi su žibučių rinkimu. "Kadangi Velykos netoli nuo Motinos dienos, iš vaikystės pavasarių prisimenu, kai su tėčiu eidavome rinkti žibučių mamai. Dabar labai to pasiilgstu, tėčio nėra Vilniuje, nėra su kuo nueiti žibuokliauti. Toks buvo mūsų pavasarinis ritualas, dabar jo ilgiuosi", - sakė J.Jačėnaitė.

Apie konkrečią kiekvienų metų Velykų datą Julijai taip pat praneša močiutė. "Ji viską planuoja iš anksto, - nusijuokė mergina, - Kiekvienais metais reikia susitarti, kas kur važiuoja. Todėl močiutė iš anksto praneša, kada bus Velykos, kad spėtume deramai pasiruošti. Šiais metais irgi taip buvo - pradėjome planuoti dar prieš kelias savaites", - nusijuokė dainininkė.

Žmona patobulino gebėjimus

Aktoriaus Jokūbo Bareikio margučių dažymo įgūdžiai vaikystėje taip pat buvo formuojami močiutės. "Ji mokėjo labai gražiai dažyti svogūnų lukštais. Įvyniodavo kiaušinius į specialią medžiagą, pridėdavo lukštų ir išvirdavo. Taip pat margindavome pirktiniais dažais", - vaikystės prisiminimais dalijosi Jokūbas. Jo tėvas - aktorius ir bardas Saulius Bareikis - taip pat kartu dažydavo kiaušinius.

Tačiau tikras velykinių margučių asas, pasak Jokūbo, - jo žmona Dominyka. "Ji atsinešė savo velykines tradicijas, išmokė mus kiaušinius marginti vašku", - prisipažino aktorius. Jokūbas teigė, kad šios technikos jis išmoko, bet nurungti Dominykos jam niekada nepavyksta. "Žmona moka tradicinius liaudiškus raštus. Tikrai labai gražiai išmargina kiaušinukus. Aš daugiau improvizuoju, tačiau taip pat pavyksta sukurti neprastų margučių. Galbūt jie išmarginti ne visai pagal standartą, bet man patinka", - juokėsi J.Bareikis.

Visada prie šeimos stalo

Populiari dainininkė Gintarė Karaliūnaitė, žinomos žolininkės Adelės dukra, teigė, kad Velykų švente labiausiai rūpinasi ne mama, bet močiutė. Prie jos paruošto vaišių stalo sėda šeimos nariai ir giminaičiai. "Kalėdų ir Velykų šventės yra močiutės šedevrai, ji - puiki kulinarė, be to, atsimena senoviškus papročius. Tokiomis dienomis močiutė anksti keliasi ir nuo ryto tarškina barškina indus, - pasakojo Gintarė. - Vyresnės kartos žmogui ritualai yra labai svarbūs." Atlikėja džiaugėsi, kad nėra jokio spaudimo laikytis tradicijų, todėl tai daryti labai smagu. Kadangi šeima katalikiška, lanko bažnyčią ir religines šventes rengia su malonumu.

Gintarė pasakojo, kad šventinis stalas būna papuoštas augalais ir žolynais. Kiaušiniai marginami pagal aukštaičių tradicijas, naudojami svogūnų lukštai ir įvairūs žolynai. Kai išvirti kiaušiniai išvyniojami, visada galima laukti netikėtumų. Gintarei tai - vienos nuostabiausių akimirkų.

Per Velykas dainininkė nelinkusi išvažiuoti kur nors iš Lietuvos. Ji mano, kad tokias šventes reikia sutikti su šeima. Klausiama, ar velykiniai susibūrimai būna jaukūs ir ramūs, Gintarė juokėsi: "Mano artimieji labai šilti ir kalbūs žmonės. Galima sakyti, kad netipiški lietuviai, kurie turėtų būti tylūs ir ramūs. Tarp mūsų šeimos narių ir giminaičių vyksta diskusijos, debatai, aptarimai. Kiekvienas turi ką papasakoti. Visi temperamentingi, visų kraujas verda."

Nors kai kurie giminaičiai, kaip sakė atlikėja, išsivažinėję po užsienį, ji tikisi, kad prie šiųmečių Velykų stalo susės apie dešimt žmonių. Gintarė teigė negalinti tiksliai pasakyti, iš kur sužino, kurią dieną ši religinė šventė, mat informacija plačiai pasklinda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"