TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Garsios sutarties istorija dar nebaigta

2016 06 09 6:00
2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto kompleksą Vilniuje, Gervėčių gatvėje, Karalienės Mortos mokykla išsinuomojo 2013 metais, o preliminarioji sutartis dėl naujų pastatų statybos nebuvo pradėta įgyvendinti. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valstybinio audito ataskaitą dėl preliminarios sutarties tarp valstybės įmonės „NT Valdos“ ir Austėjos Landsbergienės įkurtos Karalienės Mortos mokyklos svarstęs Seimo Audito komitetas galutinį sprendimą perleis parlamentui.

Seimo įpareigojimu valstybės kontroliuojamos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „NT Valdos“ ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinės A. Landsbergienės įsteigtos Karalienės Mortos mokyklos preliminarios sutarties sudarymo ir vykdymo valstybinį auditą atliko Valstybės kontrolė. Ji nustatė, kad sutartis atitinka teisės aktų nuostatas, įmonės „NT Valdos“ veiklos tikslus ir numatytas kompetencijas. Tačiau auditoriai konstatavo esant nemažai sisteminių valstybės turto valdymo spragų ir pateikė rekomendacijas, kaip taisyti padėtį.

Parlamentiniam Audito komitetui valstybinio audito ataskaita sukėlė daug klausimų. Artimiausiu metu žadama parengti Seimo nutarimo, kuriuo Vyriausybė būtų įpareigota imtis konkrečių veiksmų padėčiai keisti, projektą.

Principai turi būti vienodi

Vytautas Kamblevičius: „Tai yra mūsų valstybės ir Vyriausybės sisteminės klaidos disponuojant turtu."Alinos Ožič nuotrauka

Kaip teigiama valstybinio audito ataskaitoje, preliminarioje sutartyje tarp bendrovės „NT Valdos“ ir Karalienės Mortos mokyklos nustatyta nuomos kaina už būsimas administracines patalpas atitiko komercinių patalpų rinkos apžvalgose nurodytą kainą. Tačiau, kaip pažymėjo Seimo Audito komitete ataskaitą pristačiusi Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė, vystytas projektas nebuvo viešintas. Taip nebuvo sudarytos sąlygos kitiems potencialiems nuomininkams pretenduoti išsinuomoti Vilniuje, Gervėčių gatvėje, ketintas statyti administracines patalpas. Jie galbūt būtų pasiūlę geresnes sąlygas, nei nustatytos preliminariojoje sutartyje.

„Mūsų nuomone, valstybės įmonių antrinėms bendrovėms turėtų būti taikomi tie patys veiklos skaidrumo ir viešumo principai, kokie taikomi valstybės valdomoms įmonėms. Atitinkamą mintį jau yra atliepusi Ūkio ministerija EBPO rekomendacijų įgyvendinimo plane nurodydama, kad šie reikalavimai bus nebe rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio“, – aiškino S. Rojutė.

Abejonės dėl naujų statybų

Analizuodami preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybes, auditoriai pažymėjo, kad nekilnojamojo turto vystymas būtų vykdytas išsinuomotoje valstybinėje žemėje. Kadangi būtų buvę statomi nauji pastatai, jų savininkas būtų įgijęs teisę pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį teisės aktuose nustatytam šių statinių eksploatavimo terminui. Taip būtų sudarytos sąlygos valstybinės žemės nuomininkui nuomotis valstybinės žemės sklypą maksimalų 99 metų laikotarpį. Kaip pažymėjo S. Rojutė, kyla pagrįsta abejonė, ar tais atvejais, kai valstybinė žemė nuomojama ne aukciono būdu esamiems pastatams eksploatuoti, teisinga ir valstybei naudinga valstybinės žemės nuomos sutartimis leisti statyti naujus statinius.

S. Rojutės teigimu, pagal dabartinius įstatymus, nekilnojamojo turto projekto, dėl kurio preliminariai rankomis sukirto „NT Valdos“ ir Karalienės Mortos mokykla, vystymo ir eksploatavimo sąnaudos nebūtų įtrauktos į energetikos – elektros, šilumos ar dujų – kainas. „Tačiau išlieka rizika dėl to, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) negauna duomenų iš antrinių įmonių, ir patvirtinti fakto, jog tikrai sąnaudos nebūtų įtrauktos, nebūtų įmanoma. Pagal dabartinį reglamentavimą tai nebūtų įtraukta, bet rizikai suvaldyti Energetikos ministerija yra pateikusi Seimui projektą, numatantį užtikrinti VKEKK priėjimą prie visų energetikos sektoriuje veikiančių įmonių duomenų“, – sakė Valstybės kontrolės atstovė.

Anot S. Rojutės, dar vienas svarbus momentas šios sutarties sudarymo kontekste tas, kad valstybės valdomų įmonių veikla neapsiriboja tik strateginiu sektoriumi, kuriame jos veikia. Audito metu vertinta UAB „NT Valdos“ vykdoma veikla atitinka bendrovės įstatus ir strateginius dokumentus, tačiau kyla abejonių, ar „Lietuvos energijos“ įmonių grupei priklausanti bendrovė turėtų užsiimti nekilnojamojo turto vystymu – su energetikos sritimi bei „Lietuvos energijos“ įmonių grupei keliamais strateginiais tikslais nesusijusia veikla.

Sisteminės negerovės

Parlamentarams kilo klausimų dėl preliminarios sutarties ir valstybinio audito rezultatų. Pavyzdžiui, socialdemokratei Giedrei Purvaneckienei abejonių sukėlė išvada dėl to, kad su sandoriu tarp bendrovės „NT Valdos“ ir Karalienės Mortos mokyklos susijusios sąnaudos nebūtų įtrauktos elektros, šilumos ar dujų kainą. „Išvada man atrodo visai nepagrįsta, nes tie pinigai atsiranda iš to, ką sumoka vartotojai, čia automatiškai įeina į kainą“, – kalbėjo parlamentarė.

Seimo Audito komiteto pirmininkui Vytautui Kamblevičiui „mįslingai ir įtartinai“ atrodo faktas, kad kovo 22 dieną Seimui priėmus nutarimą patikrinti preliminariosios sutarties teisėtumą, kitą dieną susitarimas buvo nutrauktas. Įmonės „Lietuvos energija“ Teisės tarnybos direktorė Ieva Lauraitytė atsakė, kad kol nebus duoti atsakymai, jog veikta pagal teisės aktus, ekonomiškai pagrįstai, tol sutartis nebus vykdoma.

V. Kamblevičius sakė, kad artimiausiu metu Audito komitetas parengs Seimo nutarimo projektą, kuriuo ketina numatyti konkrečius terminus, iki kada Vyriausybė turėtų parengti teisės aktus, kuriais būtų ištaisytos audito ataskaitoje nustatytos sisteminės negerovės. „Tai yra mūsų valstybės ir Vyriausybės sisteminės klaidos disponuojant turtu. Faktiškai šiuo metu valstybės įmonės turi turtą, juo disponuoja kaip nori, kuria antrines įmones, kurios gali daryti ką nori: ne konkurso būdu išnuomoti turtą ir pan. Faktiškai su antrinėmis įmonėmis yra kaip su kate maiše. Reikia taisyti įstatymus, kad tokie dalykai nesikartotų“, – pažymėjo parlamentaras.

Atsiims dalį sklypo

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) laikinasis direktoriaus pavaduotojas Marius Buja sakė, kad iš bendrovės „NT Valdos“ bus siekiama atsiimti dalį – apie 30 arų (iš 80 arų) – sklypo, nes jis priskirtas nenaudojamam pastatui. „NŽT Vilniaus miesto skyrius, atlikęs patikrinimą, nustatė, kad vienas statinių yra nenaudojamas. Žemės sklypai ne aukciono tvarka išnuomojami statiniui eksploatuoti. Kadangi nustatyta, kad statinys nenaudojamas, todėl nuomos sutartis bus nutraukta. Bet ta dalis, kuri buvo priskirta naudojamam statiniui, liks“, – tvirtino M. Buja.

2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto kompleksą Vilniuje, Gervėčių gatvėje, Karalienės Mortos mokykla išsinuomojo 2013 metais, mokėdama maždaug 3 eurus už kvadratinį metrą. 2015 metų rugsėjį A. Landsbergienė pasirašė sutartį su bendrove „NT Valdos“ dėl naujos mokyklos statybos įmonės lėšomis. Planuota darbų vertė – apie 7 mln. eurų.

Preliminarioji sutartis dėl naujų pastatų statybos nebuvo pradėta įgyvendinti. Ji nutraukta šių metų kovą, kai žemės ir patalpų nuoma Karalienės Mortos mokyklai susidomėjo politikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"