TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Garsus vardas - priedanga sukčiauti

2011 08 12 0:00
Linos Petrauskienės (ELTA) nuotrauka

Buvęs grupės "Neo" narys, šviesaus atminimo dainininko Alvydo Lukoševičiaus-Obuolio sūnus Tadas įtariamas pasisavinęs per 0,5 mln. litų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Tadas Lukoševičius pastaraisiais metais vertėsi menininkui neįprasta veikla. Iš draugų ar net menkai pažįstamų žmonių jis skolinosi pinigus ir jų negrąžino. T.Lukoševičiaus veiksmus jau tiria pareigūnai, o kreditoriai, jam atidavę šimtatūkstantines pinigų sumas, neslepia apmaudo, kaip galėję būti tokie patiklūs. Bendrovės "Ekskomisarų biuras", be kita ko, besiverčiančios ir skolų išieškojimu, prezidentas Alius Sadeckas šią istoriją pavadino tradicine. LŽ kalbinti specialistai stebėjosi, kad žmonės per beveik du dešimtmečius vis dar susigundo skolinti pinigus už procentus be garantijų.

Beje, T.Lukoševičiaus istorija mažai kuo skiriasi ir nuo garsiausio krašte atvejo - "Sekundės" banko žlugimo. Skirtingi tik aferų mastai.

Suklaidino pažadai

T.Lukoševičius Kauno grupės "Neo" narys buvo maždaug penkerius metus. Scenoje kartu su trimis draugais dainavusį vaikiną, regis, lydėjo sėkmė, jo veidas ir vardas, kaip populiarios grupės nario, tapo pažįstamas daugeliui žmonių.

"Tai mus ir suklaidino. Tadas atrodė iniciatyvus, mokantis bendrauti, atviras ir nuoširdus", - sakė kaunietis verslininkas G.A. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - red.). Jis, kaip ir kiti su T.Lukoševičiumi finansinių sąskaitų turintys asmenys, nepanoro būti įvardytas dėl to, kad pakliuvo į nesąžiningo jaunuolio paspęstas pinkles.

LŽ duomenimis, T.Lukoševičiaus skolos siekia 0,5 mln. litų, tačiau dar ne visi kreditoriai dėl buvusios įžymybės veiksmų kreipėsi į pareigūnus. Kai kurie apgauti žmonės, savų pinigų neatgavę dvejus trejus metus, skolą "nurašė" kaip beviltišką.

Prieš metus Kauno miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulės būdu įgyto didelės vertės svetimo turto. LŽ duomenimis, T.Lukoševičius neneigia skolinęsis pinigus ir žada juos grąžinti. Jis tvirtina negalįs to padaryti laiku dėl krizės. Skolų grąžinimo terminus praleidęs daugybę kartų ir prispaustas kreditorių jaunuolis pasirašo vis naujus dokumentus. Tačiau įsipareigojimų vykdyti neskuba.

Grupė tiesos neatskleidė

Kada T.Lukoševičius pinigų pasiskolino pirmą kartą, nežino niekas. Dainininko "klystkeliai" pradėjo aiškėti 2009 metų pabaigoje. Tačiau visiška tiesa tuomet nebuvo atskleista. Filmuojant TV3 televizijos "Išsipildymo akciją" į sceną vietoj Tado išėjo kitas dainininkas. Grupės vadybininkė Žaneta Daubarytė tuomet aiškino, esą T.Lukoševičius turi didelių asmeninių bėdų, kiti grupės "Neo" nariai jam bandė padėti, tačiau jiems tai nepasisekė. Todėl buvo priimtas sprendimas T.Lukoševičiui nebeleisti dainuoti. Tuo metu neoficialiai kalbėta ne tik apie Tado skolas, bet ir apie kvaišalus, kuriuos jis neva vartoja.

Pasak apgautojo verslininko G.A., savąjį "verslo modelį" dainininkas sukūrė dar tuo metu, kai koncertavo su "Neo". Jis pasiskolindavo nemenką pinigų sumą, o po mėnesio skolintojui įteikdavo įspūdingas palūkanas. Jas gavęs žmogus būdavo maloniai nustebintas ir paskolindavo dar pinigų. Tačiau daugiau nei palūkanų, nei visos skolos skolintojas neatgaudavo.

"Tadas sugebėdavo įgauti žmonių pasitikėjimą. Kai kas jam skolindavo mažesnes sumas, kiti nepagailėdavo ir didesnių. Tik po kurio laiko supratome, kad jokių pinigų neatgausime", - pasakojo verslininkas, kurį su T.Lukoševičiumi supažindino draugai.

Duodamas jam pinigus G.A. jautėsi ramus. T.Lukoševičius sakėsi turįs nuosavą butą ir paveldėjęs garsaus tėčio A.Lukoševičiaus-Obuolio turtą. Vaikinas visuomet drąsiai pasirašydavo neprotestuojamus vekselius, jie yra svarus pagrindas teisėtais būdais išieškoti skolą iš skolininko.

Grandioziniai planai

"Iš pradžių Tadui reikėjo pinigų indams tėčio restoranui. Vėliau jis "atidarinėjo" naktinius klubus Nidoje ir Kaune, "rengė" grandiozines šventes. Tačiau nė vienas Tado sumanymas taip ir nebuvo įgyvendintas", - pasakojo G.A.

Jam antrinęs Vilniuje dirbantis verslininkas prisiminė skolinęs T.Lukoševičiui pinigų golfo aikštynui, baldų fabrikui, restoranui. "Reikėtų pasiklausyti, kaip Tadas dėsto savo planus! Jo galvoje jų visada aibės. Tačiau jais nebetikėti pradėjau tik tuomet, kai supratau, kad mane apgaudinėja", - pasakojo didelės pinigų sumos netekęs vyriškis.

T.Lukoševičius kartkartėmis pakeisdavo mobiliojo telefono numerį ir gyvenamąją vietą, tačiau skolintojų skambučių nevengdavo, o sutikęs gatvėje netgi papriekaištaudavo sulaukęs nepelnytos reakcijos. "Gatvėje sutiktas Tadas piktinosi, kad dėl jo veiksmų kreipėmės į pareigūnus. Jis sakė tikėjęsis susitarti gražiuoju, o mes viską neva sugadinome", - prisiminė LŽ pašnekovas.

Pričiuptas T.Lukoševičius G.A. vis pasirašydavo raštu pripažįstantis skolas ir nurodydavo jų grąžinimo terminą. Tačiau nė karto nieko negrąžino, o dėl sužlugusių verslo planų kaltino krizę.

"Stogas" subyrėjo

Supykęs, kad G.A. kitiems paviešino jo machinacijas, T.Lukoševičius atsiuntė grasinamo turinio žinutę: "Beje ponaiti Ramutis Jancevičius Vilniaus apygardos prokuroras musu seimos draugas bei mano tevo artimiausias draugas viska zino kas kaip tad patikek" (kalba netaisyta - red.). Toje pačioje žinutėje T.Lukoševičius dar sugebėjo pasiguosti, esą labai stengiasi dirbti, neva "aria, kad grąžintų skolą", o G.A. tuo metu mėgaujasi prabangiomis atostogomis užsienyje.

Dėl grasinimų verslininkas taip pat kreipėsi į prokurorus. T.Lukoševičiaus žinutėje paminėtas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras R.Jancevičius LŽ patvirtino buvęs artimas A.Lukoševičiaus-Obuolio draugas. "Tačiau po Alvydo mirties mano ryšiai su jo šeima nutrūko... Jo sūnų po to mačiau gal du kartus, o gal ir vieną. Ką jis šiuo metu veikia? Anksčiau lyg dainavo..." - prisiminė prokuroras.

Nuoširdžiais prisiminimais apie amžinybėn iškeliavusį savo draugą pasidalijęs R.Jancevičius tik iš LŽ sužinojo, kad jo pavardę laiškelyje paminėjo T.Lukoševičius.

"Tai - iš fantazijos srities. Nemažai įvairių veikėjų grasinimų kontekste yra minėję mano pavardę, bet kad tai darytų Alvydo vaikas... Gaila mirusio draugo teršiamo atminimo", - liūdnai tepasakė R.Jancevičius.

Su pačiu T.Lukoševičiumi LŽ žurnalistei pasikalbėti nepavyko. Jis nė karto neatsiliepė telefonu. Tik įrašai "Sodros" byloje liudija, kad, priverstas pasitraukti iš "Neo" grupės, kito oficialaus pragyvenimo šaltinio dainininkas neturėjo. Taip ir liko neaišku, kuo jis verčiasi šiuo metu.

Blogieji skolininkai - draugai ir giminės?

"Ekskomisarų biuro" prezidentas A.Sadeckas T.Lukoševičiaus "veiklą" pavadino tradicine. "Į mus dažnai kreipiasi klientai, nesulaukę skolos grąžinimo. Sumos būna labai įvairios - ir 600, ir keli milijonai litų. Daugiau kaip 50 proc. skolų atvejų buvo galima įtarti ne šiaip ūkinius-komercinius santykius, o tikslingą sukčiavimą", - LŽ sakė A.Sadeckas.

"Ekskomisarų biuro" darbuotojus dažnai stebina neįtikimas žmonių patiklumas. Apie 80 proc. blogųjų skolininkų buvo kreditorių draugai, pažįstami ir giminės. Jie teigė nenorėję tinkamai įforminti dokumentų, kad neįžeistų skolininko. "Visada įforminkite skolos dokumentus. Geriausia būtų tai daryti pas notarą. Jei tokios galimybės nėra, pasistenkite, kad pinigų perdavimo faktą matytų tretieji asmenys - jūsų draugai ar giminės", - patarė A.Sadeckas.

Gerokai sunkiau demaskuoti skolininką, kai kreditorius apie jį beveik nieko nežino. Pasak A.Sadecko, beveik 30 proc. į juos besikreipusių klientų net negalėjo pasakyti tikslios skolininko pavardės ir gyvenamosios vietos. Tačiau skolinant pinigus turėtų būti ne gėda paprašyti skolininko paso, pasidaryti jo kopiją ir apskritai pasistengti apie jį sužinoti kuo daugiau.

Siūlo nedelsti

Specialistai taip pat pataria nedelsti ir vos pasirodžius abejonę keliantiems ženklams, kai skolininkas vėluoja grąžinti pinigus, neatsako į skambučius ir pan. Veiksmų būtina imtis iš karto. Kuo anksčiau tai padarysite, tuo didesnė tikimybė atgauti skolą arba bent jos dalį. Galima ir per teismą - kreiptis civiline tvarka arba pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vadovas Igoris Polikša LŽ teigė, kad skundų dėl negrąžinamų pinigų gaunama itin daug. "Ištyrus nusikaltimą, byla keliauja į teismą. Tačiau negaliu pasakyti, ar žmonėms pavyksta atgauti prarastus pinigus, nes tokios informacijos neturime", - sakė I.Polikša.

"Ekskomisarų biuro" vadovas A.Sadeckas LŽ sakė, kad jų bendrovė vykdo ir ikiteisminį skolų išieškojimą. "Skolininką argumentais įtikiname grąžinti pinigus, sudaryti jų mokėjimo grafiką arba padengti skolą kitų turtu", - sakė A.Sadeckas. Kartais pakanka ir tokio susitarimo. Sunkiausia atgauti pinigus, jei paaiškėja, kad skolininkas neturi jokio turto. Vis dėlto, pasak A.Sadecko, ir tuo atveju galima rasti išeitį. Skubiai išsiaiškinus, kur buvo panaudotos paskolintos lėšos, skolą dar įmanoma atgauti.

Dirbo "Sekundės" pavyzdžiu

Sukčių metodas įsigyti pinigų skolinantis, kaip darė T.Lukoševičius, turi senas "tradicijas". Pradžią tokiam "verslui" krašte davė po 1991-ųjų pradėję dygti komerciniai bankai, jų filialai ir kitokios įmonės bei įmonėlės. Jie irgi priiminėjo žmonių pinigus ir kurį laiką mokėjo dosnias palūkanas. Vėliau pačių įkūrėjų būdavo uždaromi arba triukšmingai žlugdavo.

Bene garsiausias atvejis - "Sekundės" banko istorija. Bankas buvo įsteigtas 1991-aisiais. Jam vadovavo toks Gintaras Dilys, kaip teigiama, jis tebuvęs tikrųjų savininkų statytinis. Žmonės buvo viliojami sumaniai: daugelyje vietų buvo iškabintos banko reklamos, kuriose buvo pavaizduotas vaiko ir tėvo pokalbis. Vaikas prašo nupirkti jam ledų, tėvas atsako, kad neturi pinigų. Tuomet vaikas aiškina: pinigų yra daug daug, tereikia nueiti į "Sekundę". Pirmieji klientai iš tiesų gavo dosnias palūkanas ir banko šlovė vis didėjo. "Sekundės" bankas triukšmingai bankrutavo 1994-aisiais. Tuo metu jo skolos siekė daugiau kaip 40 mln. litų. G.Dilys buvo suimtas ir nuteistas beveik septyneriems metams laisvės atėmimo, bet į laisvę jis išėjo anksčiau laiko. Teigiama, kad tikrieji banko savininkai iš "Sekundės" susikrovė gražų turtą.

T.Lukoševičiaus skolinimosi istorija iš esmės yra tokia pati, skiriasi tik mastas. Jis panaudojo lygiai tokį pat skolinimosi mechanizmą: viliodamas gražiais pažadais ir dosniomis palūkanomis.

Koks tai pelningas būdas "prasisukti", rodo net statistika. 1990 metais Lietuvoje tebuvo septyni komerciniai bankai, o 1994-aisiais - jau 28. Atrodytų, nėra įspūdingai daug, tačiau už to slypi komercinių bankų filialų, antrinių įmonių skaičius. Jis per tuos metus atitinkamai pašoko nuo 20 iki 292.

Kuo visa tai baigėsi, gerai žinome. Daugybė žmonių prarado ne tik savo pinigus, bet ir stogą virš galvos. Todėl LŽ kalbintus specialistus stebina tai, kad girdėję daugybę pavyzdžių, ko vertas toks pinigų skolinimas, žmonės dažnai elgiasi itin lengvabūdiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"