TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gaujas Kaune išaugino vietos teisėsauga

2010 07 19 0:00
V.Silvestravičius (Virgelis) padėjo atskleisti "daktarų" nusikaltimus.
Kęstučio Vanago (ELTA) nuotrauka

Tik tada, kai Kauno "daktarų" veiklą bendromis jėgomis pradėjo tirti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo (ONT) padalinių pareigūnai, kontroliuojant Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui (ONKTD), Kauno rajono miškai atskleidė daugelį metų slėptas žudikų paslaptis.

2008 metų gruodžio 24-ąją, kai daugelyje šeimų buvo ruošiamasi šventų Kūčių vakarui, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONT pareigūnai klampojo po Kulautuvos miškus. Buvo kasinėjama vis naujose vietose ieškant 2000-aisiais nužudyto vyriškio kūno. Su teisėsauga sutikęs bendradarbiauti vienas iš prieš devynerius metus įvykusios egzekucijos dalyvių nežinojo, kieno lavoną slepia drėgna žemė. Kol vyko kūno paieška, tuo pačiu metu buvo siekiama nustatyti nužudytojo tapatybę.

Tą Kūčių vakarą pareigūnai grįžo nieko nepešę. Iš viso paieška truko apie pusę metų. Buvo sukasta ne viena miško laukymė per 2-3 km nuo Kulautuvos, kol galiausiai 2009 metų kovą atrasti ilgai slėpti palaikai. Juos ištyrus pasitvirtino, kad tai iš tiesų 2000-aisiais paslaptingai dingęs "Daktarų" nusikalstamos grupuotės "smegenų centro" Egidijaus Abariaus (Gogos) darbininkas Edmundas Borodinas (gim. 1967 m.).

Pedofilijos byla

Dėl šeimos neturėjusio, ne kartą teisto E.Borodino artimieji jam dingus kreipėsi į Kauno policiją prašydami pradėti paiešką. Tačiau pareigūnai, gal žinodami, kad dingusysis tarnavo vienam "daktarų" lyderių, o gal neturėdami pakankamai duomenų, kad žmogaus tikrai nebėra gyvo, paieškos nepradėjo. Net tai, kad E.Borodinas daugelį metų neteikė artimiesiems apie save jokių žinių, neprivertė pareigūnų sukrusti. Duomenų bazėje E.Borodinas iki pat jo palaikų suradimo buvo nurodomas kaip gyvas asmuo.

Pasakojama, neva E.Borodino artimieji, ieškodami pradingėlio, net kreipėsi į Daktarų šeimą. Tuo metu Henrikas Daktaras (Henytė) atliko bausmę, tad dingusiojo ieškoję giminaičiai susitiko su jo sūnumi. Enrikas Daktaras neva perdavė E.Borodino linkėjimus artimiesiems ir paaiškino, kad žmogus išvyko į užsienį, tačiau nežinoma, kur apsistojo.

Ar Kauno pareigūnai prieš dešimtmetį vengė pradėti E.Borodino paiešką nujausdami, kad tai "Daktarų" grupuotės darbas? Jei taip, jie neklydo. Šią versiją patvirtino jau baigtas tyrimas, o byla šiais metais pradėta nagrinėti Vilniaus apygardos teisme.

E.Borodinas buvo ne paprastas žmogelis nusikaltėlių pasaulyje. Jis atliko bausmę kartu su H.Daktaru, buvo jo tarnas zonoje (Šnyrius). Jis gamino Henytei maistą, nuvalydavo ir tvarkingai padėdavo batus, skalbdavo jo drabužius bei atlikdavo visus kitus smulkius darbus, kurių atsiranda ir laisvės atėmimo vietose. Vyresniųjų nusikalstamo pasaulio atstovų garbės reikalas turėti tokį visus darbus nudirbantį tarną.

H.Daktarui ir E.Borodinui išėjus į laisvę, pirmasis pasirūpino, kad jo pagalbininkas rastų darbą ir pastogę pas E.Abarių. Goga kaip tik statėsi didžiulį namą Šilelio kaime Raudondvaryje, netoli Užliedžių ir Giraitės, kur savo dvarus turi H.Daktaras ir Vidmantas Gudzinskas (Guzas).

Kodėl prireikė nužudyti juodadarbį E.Borodiną, kuo jis neįtiko šeimininkui? Policijos departamento pranešime spaudai apie tai kalbama aptakiai: "Kaltinamasis (E.Abarius - red.), gavęs duomenų, kad E.Borodinas netinkamai elgiasi su jo sūnumi, 2000-ųjų vasaros pabaigoje suorganizavo kitus "Daktarų" grupės narius jį nužudyti."

E.Abariaus įsakymas grupuotės nariams - tarsi vado komanda kareiviui, vykdoma nedvejojant. Dabar 40-metis Virginijus Silvestravičius (Virgelis), 45-erių Rolandas Zaveckas (Džempis), 37-erių Vaidas Vansevičius ir 45-erių Regimantas Kairys (Klišius), tuo metu dar kur kas jaunesni vyrai, vykdydami E.Abariaus nurodymą susitiko Kaune, aptarė egzekucijos planą ir pasiskirstė vaidmenis. Nustatyta, kad E.Borodinas buvo pasmaugtas, o kūnas užkastas Kulautuvos girininkijos miške.

Lukiškių kalėjime laikomas H.Daktaras, raštu atsakinėdamas į žurnalisto Dailiaus Dargio klausimus, tiesiai pareiškė: "Tarp mūsų bylų irgi yra pedofilijos byla."

Versiją pakišo "daktarai"

V.Silvestravičius, sulaikius ir suėmus apie 40 "daktarinių", kartu su kitais gaujos nariais prabilo apie "daktarų" nusikaltimus ir paties įvykdytas žmogžudystes. Jam suteiktas saugomo liudytojo statusas.

Pirmoji iš žmogžudysčių, kuriomis kaltinamas V.Silvestravičius, nebuvo atskleista net 17 metų, nors įvykdyta spontaniškai liudytojų akyse.

V.Silvestravičius 1993 metais artimai bendravo su jauna kauniete, vėliau tapusia jo žmona, kuri anksčiau buvo Arvydo Liutkaus (gim. 1973 m.), taip pat nusikalstamos gaujos nario, mylimoji. A.Liutkus negalėjo susitaikyti su tuo, kad mergina jį iškeitė į kitą, nuolat grasino jai ir V.Silvestravičiui.

1993 metų spalio 6 dieną V.Silvestravičius, kaip ir kiti to laikotarpio gaujų nariai niekad nesiskirdavęs su neteisėtai įsigytu ginklu ir šaudmenimis, važiuodamas su draugais automobiliu pamatė jam įkyrėjusį A.Liutkų. V.Silvestravičius buvusį mylimosios draugą pasekė iki degalinės ir ten jį nušovė iš pistoleto "TT".

Iškart po nužudymo V.Silvestravičius pasislėpė. Buvo kalbėta, kad išvyko į Rusiją. Tuo metu kaip tik artėjo jo vestuvės. Paskirtą sutuoktuvių dieną į puotą atvyko sukviesti svečiai su dovanomis. Besirenkančius svečius akylai stebėjo pareigūnai, paspendę pasalą jaunavedžiui. Tačiau nei jaunikis, nei jaunoji savo vestuvėse nepasirodė.

Nužudymą tyrę Kauno pareigūnai iš pradžių energingai rinko įkalčius šioje byloje. Tačiau vėliau tyrimas nurimo. Taip Kaune atsitiko daugybę kartų - pradėję rinkti įrodymus dėl nusikaltimo tyrėjai arba patys pritrūkdavo entuziazmo jį užbaigti, arba viršininkai lyg tyčia juos apkraudavo kitais darbais taip, kad tyrėjui neliktų laiko užsiimti "daktarų" byla.

Šį kartą tyrėjams mintį, kaip tirti nužudymą, pamėtėjo patys "daktarai". Kitą dieną po šūvių degalinėje, 1993 metų spalio 7-ąją, įvyko pagarsėjusios žudynės "Vilijos" restorane, per kurias žuvo Romualdas Varanavičius (Kikilis), Petras Buivydas, Remigijus Visgirdas, Andrius Janulevičius ir Vytautas Kazakevičius. "Daktarai", po A.Liutkaus nužudymo patikėję, kad V.Silvestravičius tikrai jų žmogus, leido Virgeliui "vartytis" - nusikaltėlių žargonu tai reiškia suversti kaltę mirusiesiems. Šūviai degalinėje buvo priskirti vienam nužudytųjų "Vilijoje" - Kikiliui. Kauno teisėsauga mielai pasigavo šią melagingą versiją. O V.Silvestravičius ramiai gyveno 17 metų.

"Daktarai" ir kitos grupuotės buvo pasiekusios tokį aukštą savitarpio supratimo su Kauno teisėsauga laipsnį, kad girdavosi, jog iškart sužino apie vykstančio tyrimo rezultatus, net slapčia pavarto bylas.

Bylas revizavo nusikaltėliai

1992 metų rugpjūčio 30-osios naktį "Ramaškinių" gaujai priklausęs Dinaras Užkuraitis (Dinas) Kaune ištuštino Stečkinu vadinamo 9 mm kalibro automatinio pistoleto apkabą, šaudydamas į Vidmantą Urniką ir Darių Steponavičių, bei metė į juos rusišką kovinę granatą. Anot D.Užkuraičio parodymų teisme, jis Kauno verslininko Gintaro Skobo nurodymu turėjo nužudyti su verslininku konfliktavusius V.Urniką ir D.Steponavičių. V.Urnikui pavyko išsigelbėti, o D.Steponavičius žuvo.

Netrukus D.Užkuraitis įsitikino, kad tuomečio Kauno kapitalistų elito atstovu vadinamas G.Skobas, ne kartą gyręsis gerais ryšiais su policijos komisarais ir politikais, nemelavo. Šis tuo metu Vadovybės apsaugos departamento darbuotojų saugotas verslininkas ne tik pasirūpino žudiko alibi, perspėjo dėl policijos įtarimų, bet ir... atnešė pasiskaityti baudžiamąją bylą dėl D.Steponavičiaus nužudymo.

Jo nužudymas buvo atskleistas, o byla perduota į teismą tik po 16 metų, kai D.Užkuraitis sutiko duoti parodymus.

Spėjama, kad tyrėjų paslaptis žudikams "nutekindavo" komisaras inspektorius T., dirbęs Kauno miesto vyriausiajame policijos komisariate organizuotus nusikaltimus tyrusiame skyriuje. Vėliau jis išėjo iš tarnybos.

Baigiama S.Čiapo byla

Nors pareigūnai nenoriai teikia informaciją apie tiriamas "daktarų" bylas, jau ne paslaptis, kad išaiškinta "Agoros" koncerno prezidento Sigito Čiapo ir jo vairuotojo bei asmens sargybinio Vinco Varno nužudymo 1996 metų balandžio 5-ąją byla. Verslininko žmona Jolanta Čiapienė tada per stebuklą liko gyva.

Generalinės prokuratūros ONKTD vadovas Algimantas Kliunka yra sakęs, kad S.Čiapo ir jo vairuotojo V.Varno nužudyme galbūt dalyvavo apie 10 asmenų.

Pasak pareigūnų, šioje byloje jau žinoma viskas. Arti tiesos būta ir prieš 14 metų, kai pagrindinis įtariamasis R.Zaveckas (Džempis) 9 mėnesius buvo suimtas. Būdamas nelaisvėje jis neatskleidė, kas ir kodėl nužudė S.Čiapą ir V.Varną, todėl pritrūkus įkalčių buvo paleistas. Tai, kad R.Zaveckas nieko neišdavė, sustiprino jo autoritetą gaujoje, iš paprastų vykdytojų jis tapo vienu vadovų, su juo net buvo tariamasi vienais ar kitais klausimais.

Kauno desantininkų divizijos karinės žvalgybos kuopoje tarnavęs S.Čiapas, kaip ir daugelis sovietų specialiųjų tarnybų karininkų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metais tapo itin sėkmingu verslininku. Jis vertėsi viskuo, kas tuo metu duodavo pasakišką antpelnį, - nafta, metalais, degtine, bankais. Veikė ne tik Lietuvoje, bet ir Kazachstane, Malaizijoje, Vokietijoje, Danijoje. S.Čiapas alkoholio prekyba užsiėmė kartu su H.Daktaru. Tačiau ne alkoholis tapo konflikto tarp verslininko ir bandito priežastimi.

1996 metų vasarį H.Daktaras buvo suimtas prevencine tvarka įtarus jį bendradarbiaujant su automobilių vagimis. Jis padėjo buvusiam Kauno kriminalinės policijos vadovui ir "Agoros" koncerno apsaugos viršininkui Jurijui Milevskiui už išpirką surasti pavogtą automobilį. Po dviejų mėnesių H.Daktarui buvo pateiktas kaltinimas, iš kurio aiškėjo, kad jis gali būti nuteistas remiantis ne tik J.Milevskio parodymais ir padarytu garso įrašu, bet ir S.Čiapo bei V.Varno liudijimais.

Milijonieriui S.Čiapui buvo pasiūlyta apsauga, bet jis jos atsisakė, pasitikėdamas savo asmeniniu apsauginiu V.Varnu. Tačiau ką gali vienas žmogus prieš kelis ginkluotus banditus, paleidusius Sargėnuose kelias dešimtis kulkų į prabangų automobilį, išvažiuojantį iš namo kiemo?

S.Čiapo ir V.Varno žūtis nepadėjo H.Daktarui išvengti griežtos bausmės - teismas rėmėsi J.Milevskio parodymais ir skyrė 7,5 metų laisvės atėmimo.

Tęsinys kitame numeryje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"