TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gaujos, pažadinusios bankus

2010 08 17 0:00
Plėšikai privertė sunerimti Lietuvos banką.

Šių plėšikų nusikaltimai beveik pusę metų laikė prikaustę žiniasklaidos dėmesį, o teisėtvarkos pareigūnus varė į neviltį. Nepadėdavo ir tai, kad beveik visi nusikaltimai būdavo nufilmuojami vaizdo kameromis. Nusikaltėliai su grobiu dingdavo kaip į vandenį. Ir tik po pusmečio nustačius ir sulaikius keturias Lietuvoje veikusias gaujas, tokie nusikaltimai baigėsi taip pat staigiai, kaip ir prasidėjo.

Prieš porą metų nebūdavo savaitės, kad kas nors nebandytų apiplėšti bankomatų, o dažniau nei kas mėnesį tokie bandymai būdavo sėkmingi. Per metus buvo įvykdyta apie 20 sėkmingų bankomatų pagrobimo atvejų. Nusikaltėlių veiklos teritorija apėmė pusę Lietuvos. Ypač kentėjo Šiaurės ir Vakarų Lietuvos rajonai. LŽ pabandė žvilgtelėti į šių nusikaltimų tyrimo užkulisius.

Mada atėjo iš Europos.

Iki 2008 metų tokio tipo nusikaltimų beveik nebuvo, todėl Lietuvoje veikiantys bankai jautėsi gana ramiai ir nė nesiruošė investuoti pinigų į patikimą bankomatų, ypač esančių mažesniuose miesteliuose, apsaugą. Nors bankininkai puikiai žinojo, jog tokie nusikaltimai itin populiarūs kitose Europos šalyse ir ten jau išmokta apsisaugoti.

Visų šių nusikaltimų mechanizmas kone identiškas. Nusikaltėliai išsirenka silpniausiai apsaugotą bankomatą, kuris nors gaujos narys "oficialiai" nueina jo apžiūrėti, kiti patikrina atsitraukimo kelius, apskaičiuoja, per kiek laiko, suveikus signalizacijai, atvažiuos apsauga ir pan.

Beje, įdomus faktas. Eidami tikrinti bankomato plėšikai susidurdavo su savotiška dilema: maskuotis, keisti išvaizdą ar ne. Mat jei bandysi pakeisti išvaizdą, užsidėsi kepurę ar tamsius akinius, gali sukelti įtarimą apsaugai ir ji tave sulaikys (tokių atvejų Lietuvoje jau yra buvę). Nesimaskuosi - tave nufilmuos vaizdo kamera ir įrašas bus puikus įkaltis. Sulaikant Mažeikiuose veikiančią gaują taip ir atsitiko. Vaizdo kameros buvo užfiksavusios, kaip vienas plėšikų kelios dienos iki nusikaltimo labai atidžiai žvalgėsi šalia bankomato.

Nusikaltėliai taip pat labai kruopščiai apskaičiuodavo, per kiek laiko privalu ištempti ir įkelti į mašiną bankomatą. Kaip vėliau per tardymą prisipažino vienas mažeikiškis - trys minutės per daug, dvi - "dar dar", viena - idealu. Tas pats ir dėl apiplėšimo dalyvių skaičiaus. Idealiausia 4-5 žmonės. Bus daugiau - teks mažesnis grobis, mažiau - nepavyks sunkaus bankomato įkelti į automobilį. Taip vos neatsitiko Šventojoje, kur plėšikai pagrobė didžiausią sumą - beveik 300 tūkst. litų.

Kuo daugiau apiplėšimų gaujoms pavykdavo, tuo jos darėsi profesionalesnės. Pirmuosius seifus plėšikai laužė visais po ranka pasitaikiusiais įrankiais, o vėliau įsigijo benzininį pjūklą. Pabandę įkelti seifą į visureigį, nusprendė, jog šis nelabai tinkamas - per aukštas. Kur kas patogiau jį įkelti į žemesnį mikroautobusą.

Daugeliu atvejų vaizdo kameros, stebinčios bankomatą, fiksuodavo tą patį vaizdą. Kaukėti nusikaltėliai įsiveržia vidun, trosu apriša bankomatą, kitą galą prikabina prie automobilio ir trūkteli. Visas darbas padarytas.

Nesuvokiamas aplaidumas

LŽ kalbinti kriminalistai, tyrę šiuos nusikaltimus, sakė, jog nuo pat pradžių juos glumino bankų vadovų aplaidumas. "Toks įspūdis, lyg bankininkai tikėtųsi, kad parke ant suoliuko padėjus didelę pinigų sumą ir ją palikus be apsaugos taip niekas ir nepaliestų, - pasakojo kriminalistai. - Nesuprantama, kodėl net nesivarginama bankomatus bent jau gerai pritvirtinti prie grindų. Jei bankomato dugne yra keturios skylės varžtams, tai kodėl jie prisukti tik dviem. Pasitaikė tokių bankomatų, kurie, atrodė, stipriau pastūmus, patys nuvirs."

Tą patį galima pasakyti ir dėl specialaus rašalo kasečių. Iki šių nusikaltimų protrūkio jų nebuvo nė viename bankomate. Nors Europoje tai įprastas reiškinys. Šis rašalas išsilieja ant banknotų, kai mėginama jėga atidaryti seifą. Kalbama, kad rašalo neįmanoma nuplauti jokiais chemikalais, o pinigai tampa beverčiai - jų nepriims joks bankas.

Kai praėjusiais metais tokios rašalo kasetės buvo pradėtos dėti į bankomatus, nė vienas nusikaltėlis į juos nesikėsino. Praėjusiais metais Lietuvos bankas net išplatino specialius lankstinukus, kuriuose pavaizduoti rašalu sulieti banknotai ir yra įspėjantis tekstas: "Svarbu. Lietuvos bankas informuoja, kad bankomatų apsaugai komerciniai bankai pradeda naudoti specialią įrangą. Neleistinai atidarant bankomatą banknotai suliejami specialiais dažais - banknotai "paženklinami"."

Dar viena bankų bėda, kurią atskleidė tyrimas, tai aplaidi inkasacija. Bankomatuose dažnai buvo paliekamas didelės pinigų sumos, kurios ir masino nusikaltėlius. Ir tik suintensyvinus inkasaciją, pavyko išvengti didesnių nuostolių. Mažeikių gauja į savo paskutinį žygį išsiruošė prieš pat Kalėdas, tikėdamasi, jog bankomate bus keli šimtai tūkstančių, o rado tik 12 tūkst. litų.

Įdomiausia tai, kad prasidėjus masiniam bankomatų plėšimui komerciniai bankai itin priekaištavo žiniasklaidai ir policijai, kam šios viešina nusikaltimus, atskleidžia tikslias pinigų sumas ir apiplėšimo mechanizmą. Esą taip tik kurstomi nauji nusikaltimai. Tokie priekaištai gal iš dalies ir teisingi. Mažeikių gaujos nariai teigė, jog plėšti bankomatus juos paskatino sėbrų iš Kauno darbas, apie kurį jie perskaitė spaudoje. Tačiau...

Patys bankininkai neoficialiai teigė, jog jiems pagrobti pinigai beveik nerūpi - vis tiek viską kompensuos draudimas. Kur kas svarbiau reputacija - kaip galima patikėti pinigus bankui, kuris jų net nesugeba apsaugoti. Tad geriau apie tokius nusikaltimus išvis nieko nerašyti.

Ta pati istorija

Bankų noras nuslėpti faktus apie patirtus nuostolius nenaujas. Identiška situacija buvo prieš "bankomatų epopėją".

Tada Lietuvoje siautėjo bankinių mokėjimo kortelių padirbinėtojų gaujos. Nusikaltėliai su padirbtomis kortelėmis iš Lietuvos bankomatų paimdavo milžiniškas pinigų sumas, o Lietuvos bankai elgdavosi, lyg nieko neįvyko. Informacija buvo slepiama visais įmanomais būdais. Ir šiuo atveju pavogti pinigai komerciniams bankams visai nerūpėjo, juo labiau kad dažniausiai būdavo švarinamos užsienio piliečių sąskaitos. Svarbiausia būdavo prestižas. Tik tada, kai tokių nusikaltimų ėmė katastrofiškai daugėti, po truputį išsijudino ir Lietuvos komerciniai bankai.

Vis aktyviau buvo platinamos kortelės su elektroniniais mikrolustais, po truputį perprogramuojami ir patys bankomatai. Iš pradžių jie buvo nustatyti taip, kad kortelių be elektroninio apsaugos lusto nepriimtų naktį, vėliau šis laiko tarpas vis trumpėjo, kol pagaliau Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bankomatai jau nebepriima neapsaugotų kortelių. LŽ žiniomis, specialiosios tarnybos pastebi, jog nusikaltėliai vis dažniau randa būdų, kaip apeiti ir šią apsaugą. Įdomu, kada dabar prabus Lietuvos komerciniai bankai.

Vietoj epilogo

Kai mažeikiškių gauja išsiruošė į paskutinį apiplėšimą, pasitvirtino patarlė "Vagie, kepurė dega". Nusikaltėliui trosu apjuosus bankomatą, vairuotojas nepastebėjo, jog sėbras nespėjo atitraukti rankų, ir trūktelėjo į priekį. Susiėmęs už rankos nusikaltėlis kaip kulka išlėkė iš patalpos, ant grindų palikdamas piršto galiuką. Vėliau šis mėsos gabalas buvo įdėtas į bylą kaip daiktinis įrodymas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"