TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gavai perlaidą - neteksi valstybės paramos

2014 11 26 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos gyventojai iš emigravusių artimųjų turėtų sulaukti rekordinės pinigų sumos - perlaidos gali siekti net 6 mlrd. litų. Tačiau net kelių šimtų litų per mėnesį parama asmenims, gaunantiems socialines pašalpas ir kompensacijas, gresia virsti graudžiomis ašaromis.

Garbaus amžiaus marijampolietė Genovaitė L., kurios abi dukros gyvena ir dirba užsienyje, neslepia - jei ne jų parama, kažin ar pragyventų iš savo varganos 500 litų pensijos ir išlaikytų dviejų kambarių butą. Ypač žiemą, kai mokesčiai už komunalines paslaugas yra beveik pensijos dydžio. Tiesa, moteris tiek nemoka, nes iš valstybės gauna kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį.

Pensija - tik dalis jos pajamų. Dukros kas mėnesį marijampolietei per tarptautines pinigų perlaidų bendroves siunčia po 300 eurų (apie 1035 litus). Būtent dėl šios paramos pensininkė gali netekti kompensacijų. „Apie tai išgirdau iš kaimynės, kurią taip pat remia užsienyje dirbantys vaikai. Ji tai nurodė pildydama dokumentus kompensacijai gauti ir prarado ją“, - LŽ pasakojo Genovaitė L.

Valdininkai tikina, kad paramos iš valstybės prašantiems asmenims bus itin sunku nuslėpti faktus apie pinigų perlaidas iš užsienyje gyvenančių artimųjų. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Sąžinės reikalas

Marijampolės merijos Socialinių reikalų departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja Vida Bružinskaitė LŽ pripažino, kad į asmenų, pretenduojančių į socialines pašalpas ar kompensacijas už karštą vandenį bei šildymą, pajamas yra įskaičiuojama ne tik pensija, bet ir įvairios papildomos pajamos, tarp jų - emigravusių artimųjų siunčiamos piniginės perlaidos. Ir visai nesvarbu, kaip dažnai jos gaunamos.

„Tai pajamos, kurias į paramą pretenduojantys asmenys privalo nurodyti pildydami dokumentus. Nurodys ar ne - jų sąžinės reikalas. Šimtaprocentinės kontrolės garantuoti negalime. Tačiau jei kyla kokių nors įtarimų dėl gaunamų pajamų, paprašome pateikti banko sąskaitų išrašus, tikriname tų žmonių gyvenimo sąlygas“, - aiškino V. Bružinskaitė.

Ji neslėpė, kad pašalpų ir kompensacijų prašytojai vis dar gali meluoti turintys sąskaitą tik viename banke, ir Socialinės paramos skyriaus darbuotojai to nepatikrins. Be to, jei pinigai siunčiami ne į bankų sąskaitas, atsekti tokią paramą labai sudėtinga.

„Žadama, kad kitų metų pradžioje mums bus suteikta prieiga prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų apie gyventojų gaunamas pajamas. Tikimės, jog tuomet turėsime daugiau ir tikslesnės informacijos apie paramos prašytojų realias pajamas, gautas ne tik iš darbo santykių, bet ir pardavus metalo laužą, nekilnojamąjį turtą, taip pat apie turto dovanojimo atvejus“, - vylėsi skyriaus vedėja.

Plaukia milijardai

Lietuvių emigrantų iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Norvegijos, Vokietijos ir kitų valstybių į Lietuvą siunčiamos piniginės perlaidos sudaro apie 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Lietuvos banko duomenimis, pernai privačių asmenų perlaidos į Lietuvą siekė 5,3 mlrd. litų, didesnė dalis - 2,7 mlrd. litų - gauta antrąjį pusmetį.

Tikimasi, kad šiemet emigrantų artimuosius pasieks dar daugiau pinigų, nes jau pirmąjį pusmetį buvo pervesta 0,5 mlrd. litų daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpį. Juolab jog paskutinis ketvirtis būna dosniausias. Šių metų prognozė - beveik 6 mlrd. litų. Tai vos 1 mlrd. litų mažiau, nei visų Lietuvos pensininkų senatvės pensijoms 2014-aisiais yra skyrusi „Sodra“.

Pasislėpti sunku

Emigrantai artimiesiems pinigų dažniausiai perveda ne bankiniais pavedimais, bet naudodamiesi tarptautinių perlaidų bendrovių („TransferGo“, „Western Union“, „PayPal“ ir kitų) paslaugomis. Vienos tų įmonių pinigus iš užsienio Lietuvos gyventojams perveda tiesiai į gavėjų sąskaitas šalies bankuose, kitos sudaro galimybę atsiimti perlaidas jų atstovų įstaigose.

VMI komunikacijos vadovas Darius Buta LŽ tvirtino, kad informacija apie žmonių pinigines operacijas yra stebima. Inspekcijai ją teikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. VMI taip pat visada gali išsiųsti bendrovėms paklausimus apie gyventojų gautas perlaidas. D. Butos teigimu, nereikėtų pamiršti, jog VMI ir pati turi duomenų apie žmonių pervestas sumas, be to, ateityje numatyta pakeisti Mokesčių administravimo įstatymą, kad šie duomenys būtų gaunami ne tik automatiškai, bet ir nuolat. „Inspekcija periodiškai vykdo asmenų, kuriems mokamos socialinės pašalpos, vertinimą dėl turimo turto ir galbūt kitų pajamų, o apie vertinimo rezultatus informuoja už pašalpų skyrimą atsakingas institucijas“, - pridūrė jis.

D. Buta taip pat patvirtino, kad visų apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos planuoja pasirašyti sutartis su savivaldybėmis ir keistis turima informacija apie paramos gavėjų pajamas. Todėl nuslėpti jas pašalpų ir kompensacijų prašytojams bus itin sunku.

Mažėja tūkstančiais

Nuo šių metų pradžios, kai socialinių pašalpų mokėjimas buvo perduotas savivaldybėms, vien Marijampolėje jas gaunančiųjų sumažėjo perpus - iš beveik 1,5 tūkst. šeimų beliko 680. Jau sutaupyta daugiau kaip 2 mln. litų.

Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja V. Bružinskaitė neslėpė, kad kai kuriais atvejais tik iš banko sąskaitų išrašų galima nustatyti realią paramos prašytojo gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui, viena moteris socialinės pašalpos prašė Marijampolėje, o iš banko sąskaitos išrašo buvo matyti, jog pinigus ji pasiima Alytuje. Tuomet paaiškėjo, kad iš tikrųjų moteris gyvena Alytuje ir nėra vieniša mama - turi sugyventinį, todėl parama jai nepriklauso.

Mažėja, pasak V. Bružinskaitės, ir kompensacijų gavėjų. Šiemet vien kompensacijoms, mokamoms iš valstybės biudžeto, išleista beveik 1 mln. litų mažiau negu pernai.

Tokia padėtis stebima ne vien Marijampolėje. Nuo šių metų sausio socialines pašalpas gaunančių žmonių Šakių rajone sumažėjo beveik tūkstančiu, iki 1884. Tad joms išleista 1,5 mln. litų mažiau nei pernai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"