Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Gediminas Kirkilas krausis lagaminus į Briuselį

 
2017 03 16 6:00
Gediminas Kirkilas Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto (ERK) vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas netrukus turėtų tapti Europos Parlamento (EP) nariu. Aiškėja kandidatai, pakeisiantys jį tiek Seime, tiek parlamentiniuose postuose.

Nors pats G. Kirkilas apie artimiausius veiklos pokyčius kol kas užsimena tik puse lūpų, Seime neabejojama, kad 66-erių politikas važiuos dirbti į EP. Savo sprendimą socialdemokratas žada paskelbti kovo pabaigoje, kai dėl kitos tarnybos europarlamentaro mandato turėtų atsisakyti partijos bičiulis Zigmantas Balčytis. Seime kalbama, kad parlamentinius G. Kirkilo postus „paveldės“ socialdemokratė Rasa Budbergytė. Aiškėja ir įpėdinis parlamente. Nuomonę dėl darbo Seime pakeitė pirmas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) mandato negavusiųjų sąraše esantis Bronius Bradauskas. Pirmadienį jis teigė 80 proc. galįs garantuoti, kad į Seimą negrįš. Tačiau vakar B. Bradauskas grįžimo galimybę vertino jau 50 procentų.

Logiškas sprendimas

Kaip teigė G. Kirkilas, „kai sprendimai bus priimti Briuselyje“, tada ir jis tars savo žodį. „Aišku, kad važiuočiau. Aš – politikas, juk ne dėl grožio dalyvavau rinkimuose“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras. Politikas neslėpė, kad padirbėti tarptautinio parlamentarizmo srityje jam būtų įdomu. Juolab kad praverstų nemenka vadovavimo Seimo ERK patirtis. G. Kirkilo nuomone, pakeisti jį ERK vadovo bei Seimo vicepirmininko postuose galėtų LSDP frakcijos kolegė R. Budbergytė. Šiuo metu ji yra ir ERK pirmininko pavaduotoja. „Būtų logiška“, – mano G. Kirkilas. Pagal Seimo statutą, į ERK vadovo pareigas turi būti skiriamas tik Seimo pirmininko pavaduotojas.

Teisininkės išsilavinimą turinti R. Budbergytė šešerius metus buvo Europos Audito Rūmų narė, anksčiau – valstybės kontrolierė. Prieš išrenkant ją į Seimą ji buvo finansų ministrė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai bei LSDP pradėjus postų dalybas, buvo kalbama, kad R. Budbergytė galėtų pretenduoti į teisingumo, vėliau – į krašto apsaugos ministrus, nors ši ministerija nepriklausė socialdemokratų dispozicijai.

Z. Balčytis pirmadienį pranešė gavęs siūlymą dirbti naujoje tarptautinėje institucijoje, susijusioje su valstybių ekonomikos bei finansų vertinimu. Pirmasis valdybos, kurios nariu jis tapsiąs, posėdis planuojamas kovo pabaigoje, tad EP mandato Z. Balčytis ketina atsisakyti nuo balandžio.

Gediminas Kirkilas: „Aišku, kad važiuočiau dirbti į Europos Parlamentą. Esu politikas, juk ne dėl grožio dalyvavau rinkimuose.“

Atsirado intriga

B. Bradauskas šiomis dienomis prasitarė gaunantis daug raginimų grįžti į Seimą. Pasak jo, skambina draugai, pažįstami, įvairių Seimo frakcijų nariai – „valstiečiai“, „tvarkiečiai“. Tačiau didžiausią įtaką norui vėl imtis parlamentinės veiklos turėjo jo žmonai siunčiamos telefoninės žinutės, raginančios sulaikyti vyrą nuo tokio žingsnio. „Čia jau mane suintrigavo. Vadinasi, kažkas labai nenori, kad ateičiau į Seimą, kažkas labai bijo. Todėl dabar tos svarstyklės – 50 ir 50“, – „Lietuvos žinioms“ sakė B. Bradauskas.

Kartu jis pripažino, kad ir be svetimų žmonių raginimo sutuoktinė stengiasi atkalbėti nuo grįžimo į didžiąją politiką. Buvęs parlamentaras tikino, kad stengiasi nekreipti „didesnio dėmesio į pilamą ant jo galvos purvą“, todėl neskaito įžeidžių komentarų. „Kad ir ką daryčiau, vis tiek būsiu vadinamas „komuniaga“, – sakė B. Bradauskas. Jis apgailestavo dėl Z. Balčyčio sprendimo nedalyvauti LSDP pirmininko rinkimuose. B. Bradausko nuomone, šis kandidatas galėjo kilstelėti partijos reitingus. „Dabar tai teks daryti jaunimui“, – tvirtino jis.

Po B. Bradausko rinkimų sąraše esanti Marija Aušrinė Pavilionienė sakė negalvojanti apie Seimą. „Išėjau, susitvarkiau savo gyvenimą ir nežadu vaidinti politikės. Manau, aš ten nebereikalinga“, – turėdama galvoje dabartinio Seimo, LSDP ir jos frakcijos lygį, teigė buvusi parlamentarė. Jos žodžiais, ten „viskas apgailėtina“, todėl ji neketinanti „srėbti košės, kurią verda kiti“. Pasak M. A. Pavilionienės, tiek Seime, tiek partijoje yra protingų, išsilavinusių žmonių, tačiau jie nieko nelemia. LSDP pirmininko rinkimuose ji sakė nedalyvausianti, nes tuo metu bus išvykusi.

Kalbėti per anksti

Jei B. Bradauskas apsispręstų negrįžti į Seimą, LSDP frakcijos gretas galėtų papildyti Benediktas Juodka. Tačiau ir jis neskuba svarstyti tokios galimybės. „Seime visuomet turi būti kažkokia kritinė masė profesionalių politikų. Dabartiniame Seime tos kritinės masės kiek mažiau nei buvusiame. Bet viskas įgyjama dirbant“, – paklaustas, kaip vertina dabartinį parlamentą, sakė B. Juodka. Buvęs Vilniaus universiteto rektorius tikino pasigendąs mokslo ir studijų reformos aiškumo. „Manau, reikėtų pradėti ne nuo to galo. Kiekvieną reformą pirmiausia reikia labai gerai apgalvoti, apskaičiuoti, ar ją įgyvendinus bus geriau, ką jį duos valstybei, o ne politikams“,– teigė B. Juodka. Jo žodžiais, G. Kirkilas – tikras politikos profesionalas, galėsiantis būti naudingas ir Briuselyje. „Kiekviena valstybė į EP stengiasi siųsti patyrusius aukšto lygio politikus. Deja, mes ne visada laikomės tokios taisyklės“, – tvirtino B. Juodka, praėjusią Seimo kadenciją vadovavęs Užsienio reikalų komitetui.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"