Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Gedimino kalno gelbėjimas privertė sunerimti

 
2017 01 27 10:00
Alinso Ožič nuotrauka

Šią savaitę Seimo narys Naglis Puteikis ant kojų sukėlė kelių institucijų vadovus dėl esą neskaidriai vykdomų sostinės Gedimino kalno tvarkymo darbų ir archeologinių tyrimų rezultatų slėpimo. Valdininkai pripažįsta, jog apie radinius visuomenė kol kas neinformuota, bet tikina, kad pats kalnas tvarkomas tinkamai.

Parlamentaras N. Puteikis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad į jį kreipėsi keli visuomenininkai, tarp kurių yra ir paveldosaugos specialistų. Jie sunerimę, kad slenkančio Gedimino kalno tvarkymo darbai galbūt organizuojami netinkamai ir dėl to jis gali dar labiau nukentėti.

Be kita ko, priekaištaujama, kad tvarkybos darbams pasitelkta UAB „Rekreacinė statyba“, kurios vadovas yra dėl neteisėtų statybų iš Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės pareigų pasitraukusios Vidos Petiukonienės brolis Algimantas Šiukšta. Esą pats konkursas paskelbtas net neparengus Gedimino kalno tvarkymo projekto. Visuomenininkai nuogąstauja ir dėl kai kurių jau patvirtintų techninių kalno gelbėjimo sprendinių. Anot jų, aukščiausioje kalno vietoje į 10 metrų gylį norima įleisti 1,2 metro skersmens betoninį stulpą, prie kurio būtų pritvirtintos betoninės atraminės sienelės.

Priekaištus atmeta

Nuo 2010 metų Gedimino kalno valdytojas yra Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM). Praėjusių metų pabaigoje, pasirodžius pirmiems pranešimams apie naujas nuošliaužas, susidariusią situaciją ir kompleksinį problemos sprendimą aptarė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir LNM direktorė Birutė Kulnytė. Nuspręsta lankytojams laikinai uždaryti Gedimino kalną ir sutarta dėl konkrečių veiksmų plano.

Jis, anot B. Kulnytės, šiuo metu vykdomas. Todėl, muziejaus direktorės nuomone, tiek LNM, tiek ir kitas institucijas parlamentaras N. Puteikis užsipuolė visiškai be reikalo. „Man tas pats, kokia firma laimėjo konkursą ir dirba, nes nė viena jų man nežinoma ir nė su viena neturėjau jokių reikalų. Mums svarbiausia, kad darbai būtų atlikti kokybiškai“, – „Lietuvos žinioms“ pareiškė B. Kulnytė.

Šiuo metu iš tiesų tvirtinamos prieš kelis dešimtmečius suklotos betoninės juostos, kad jos nepradėtų slinkti. Taip likviduojama avarinė situacija. Pavasarį turėtų būti pradėti pagrindiniai kalno sutvirtinimo darbai. Tam bus parengtas projektas.

„Ne mes, muziejininkai, sprendžiame, ką ir kaip daryti. Pasitelkiame patirties ir kompetencijos turinčius specialistus, jie sutaria, kaip turėtų būti tvarkomas Gedimino kalnas. Tik gaila, kad ne visuomet specialistai randa bendrą kalbą“, – aiškino LNM vadovė.

Nuogąstauti nereikia

Kultūros ministerija, vakar paprašyta išdėstyti savo poziciją dėl N. Puteikio kreipimosi, nuo komentaro diplomatiškai išsisuko, nors šią savaitę ministerijoje ir buvo aptariami ant Gedimino kalno vykstantys ir būsimi darbai.

O dar pernai rudenį nerimą dėl kalno būklės ne kartą reiškęs Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog visi darbai, vykstantys ant Gedimino kalno, su paveldosaugininkais suderinti. Anot jo, darbus atliekančia bendrove, nepriklausomai nuo to, kas jai vadovauja, pasitikima, nes tai, kad gali dirbti svarbiuose valstybiniuose objektuose, bendrovė įrodė tvarkydama Kernavės piliakalnių kompleksą.

„Mums svarbiausia – bendrovės atliekamų darbų kokybė ir patirtis. Jais pasitikime“, – sakė V. Karčiausias. Jis tikino, kad tolesnių Gedimino kalno sutvarkymo darbų projektas negali būti parengtas, kol nelikviduota avarinė būklė.

Tačiau sulaukta ekspertų siūlymų, kaip ir ką reikės daryti. Taip pat atlikti reikiami geologiniai tyrimai. „Sprendžiant problemą aktyviai dalyvauja Geologijos tarnyba, taip pat pasitelkti ilgametės piliakalnių tvarkymo patirties turintys archeologai, hidrogeologai, kitų sričių specialistai“, – sakė KPD atstovas

Anot V. Karčiausko, jau įrengta daviklių sistema, kuri fiksuoja mažiausią viršutinio žemės sluoksnio judėjimą ir leidžia laiku imtis priemonių, kad nepasikartotų praėjusių metų incidentai.

Informuos vėliau

Seimo narys N. Puteikis užsiminė, kad sausio 5 dieną ant Gedimino kalno archeologai rado žmonių palaikus. Esą spėjama, kad tie palaikai gali būti vieno iš 1863 metų sukilimo vadų, o jis pats, anot istorinių šaltinių, buvo pakartas Lukiškių aikštėje ir slapta palaidotas ant Gedimino kalno.

„Tačiau nežinia kodėl visuomenė apie tai nebuvo informuota“, – stebėjosi parlamentaras.

KPD Vilniaus skyriaus vedėjas V. Karčiauskas pripažino, kad archeologinių tyrimų metu iš tiesų rasta palaidotų 1863 metų sukilimo dalyvių. Tyrimus atliko profesionalūs archeologai, gavę visus reikalingus leidimus. „Gal didžiausia klaida, kad apie tai, kas daroma ant Gedimino kalne, kokie tyrimai atliekami ir kokie jų rezultatai, per mažai informuojama visuomenė. Net mums reikiamą informaciją teikia ne Nacionalinis muziejus, bet jos sulaukiame tiesiogiai iš specialistų“, – sakė paveldosaugininkas.

LNM direktorė B. Kulnytė irigi pripažino, kad ant Gedimino kalno vyko archeologiniai tyrimai. „Suradę žmonių palaikus, pasikvietėme Vilniaus universiteto mokslininkų, kad šie padėtų juos identifikuoti. Kai visa medžiaga bus iki galo parengta, apie kasinėjimus informuosime visuomenę. Tikrai nenutylėsime, nes ir nuotraukų turime“, – tikino ji.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"