Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti minėjimas Seime

 
2017 06 14 10:40
Stop kadras

Lietuviams net pusę amžiaus buvo draudžiama kalbėti apie trėmimą ir kalinimą lageriuose, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Įsivaizduokite, net pusę amžiaus mums buvo draudžiama apie tai žinoti, kalbėti. Okupantai norėjo mus paversti kurčiais ir aklais, negirdinčiais savo tautos aimanų ir troškimo būti laisviems...“, – trečiadienį Seime per iškilmingą posėdį, skirtą paminėti pirmosioms masinėms tremtims, teigė V.Pranckietis.

Jis prisiminė, kaip 1988-ųjų liepos mėnesio literatūros žurnalas „Pergalė“ ėjo iš rankų į rankas, nes čia buvo publikuoti vieni pirmųjų liudijimų apie Lietuvos gyventojų tremtį – tremtinės Dalios Grinkevičiūtės prisiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros“.

„Kaip nežmoniškai skamba 1939 metų spalio 11 dienos Maskvos NKVD įsakymas Nr. 00122: „Dėl antitarybinio elemento likvidavimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“ – skamba taip pat, kaip ir nacių „paskutinis sprendimas“. Šis įsakymas leido okupantams 1940-ųjų liepos mėnesį pradėti masinius areštus ir 1941-ųjų birželio 14-ąją – masinius trėmimus“, – sakė parlamento vadovas.

Jo teigimu, 1941-ųjų birželio 14-ąją sovietų represinės struktūros į 15 ešelonų sugrūdo 17 tūkst. 500 vyrų, moterų, senelių, vaikų ir kūdikių. Daugelis jų negrįžo.

„Mokytojai, teisininkai, tarnautojai, ūkininkai, kunigai, verslininkai, karininkai, diplomatai, gydytojai ir jų šeimos – žmonos, tėvai ir vaikai tą pačią suėmimo minutę tapo beteisiais, beturčiais kaliniais ir tremtiniais. Be Tėvynės. Be Namų. Atskirti nuo artimųjų“, – kalbėjo V.Pranckietis.

„156 tūkst. įkalintų. 131 tūkst. 600 ištremtų. 50 tūkst. sušaudytų, žuvusių, mirusių nuo bado. Bet ar gali skaičiai atskleisti kiekvieno jų gėlą, kančią, netektis, skausmus? Šią gilią tautos žaizdą liudija čia su mumis esantys tremtiniai“, – tvirtino jis.

Algirdas Jurevičius: „silpno žmogaus pergalė prieš didžiulę ideologinę žmogaus orumą triuškinančią sistemą“

Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras monsinjoras Algirdas Jurevičius savo kalboje pažymėjo, kad tremtys ir mirtys nėra vien tik statistiniai skaičiai, už viso to slypi žmonių gyvenimai, konkretūs ir asmeniški: išskirtos šeimos, sudaužytos viltys, sulaužyti gyvenimai, bet būtent tame gimsta „didžiulis didvyriškumas, nepalaužiama dvasia ir ryžtas patikėti viltimi, nesant jokios vilties“.

Dvasininkas kvietė prisiminti vieno konkretaus žmogaus, šį birželį palaimintuoju skelbiamo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio, gyvenimo kelią.

„Tris kartus teistas, šešiolika metų praleidęs lageriuose ir kalėjimuose, keturis metus – namų arešte, arkivyskupas Teofilius tapo visų mūsų tautos sūnų bei dukterų kančių bei tremčių veidrodžiu. Jo asmenyje mes įžvelgiame daugybės kančių įprasminimo simbolį. Laužytas, bet nepalaužtas“, – kalbėjo A.Jurevičius.

Jis pabrėžė, kad T.Matulionio paskelbimas palaimintuoju yra „silpno žmogaus pergalė prieš didžiulę ideologinę žmogaus orumą triuškinančią sistemą“ ir kvietė žmonės nelikti nuošalyje, dalyvauti istoriniame įvykyje – T.Mtaulionio beatifikacijos iškilmėse birželio 25 dieną Vilniaus katedros aikštėje.

Arkivyskupo T.Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą popiežius Pranciškus paskyrė birželio 25-ąją, beatifikacijos iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą.

1941 metų birželio 14 dieną sovietų okupacinė valdžia pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į SSRS lagerius ir kalėjimus. Atkūrus nepriklausomybę birželio 14-oji Lietuvoje pažymima kaip Gedulo ir vilties diena.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"