TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gegužės 9-osios paradą boikotuos tik Lietuva

2015 04 27 9:32
Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuva turbūt taps vienintele Europos Sąjungos (ES) šalimi, kuri visiškai boikotuos Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą Maskvoje gegužės 9 dieną, BNS pranešė diplomatai.

„Lietuvos atstovai gegužės 9 dieną kariniame parade Maskvos Raudonojoje aikštėje nedalyvaus“, - BNS informavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Pasak URM, Lietuvos ambasadorius Rusijoje, pagerbdamas Antrojo pasaulio karo metu žuvusiųjų atminimą, gegužės 8 dieną drauge su kitais ES ambasadoriais padės gėlių prie Nežinomo kareivio kapo.

Dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje į Maskvą vykti atsisakė daugumos Vakarų valstybių vadovai, tačiau dauguma jų į minėjimą delegavo žemesnio rango pareigūnus, daugiausia - ambasadorius.

Latvija ir Estija patvirtino, kad gegužės 9 dieną jų valstybėms Maskvoje atstovaus ambasadoriai.

Du diplomatai iš skirtingų institucijų BNS sakė, kad Lietuva bus vienintelė ES valstybė, kuri nusprendė neatsiųsti net ambasadoriaus. Jungtinėms Valstijoms Maskvoje atstovaus ambasadorius Johnas Tefftas (Džonas Teftas).

Premjeras Algirdas Butkevičius žurnalistams pirmadienį sakė, Lietuva pagerbs žuvusiuosius gegužės 8 dieną, tačiau gegužės 9-oji Lietuvai nėra šventė, nes po karo šalis dar pusę amžiaus liko okupuota Sovietų Sąjungos.

„Lietuvos valstybė nedalyvavo Antrajame pasauliniame kare ir tikrai mes elgiamės teisingai. Po karo, kaip jūs žinote, mes 50 metų buvome okupuoti ir tikrai kaip mes galime džiaugtis laisve arba demokratija ir minėti šitą dieną kaip kažkokią šventę? Jeigu, aišku, būtų kita situacija po Antrojo pasaulinio karo ir mūsų nebūtų okupavusi, tai tada, aišku, būtų visai kiti vertinimai“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, kad Lietuvos sprendimas nedeleguoti ambasadoriaus yra „kraštutinė praktika, kuri gana retai naudojama valstybiniuose santykiuose“.

„Tai parodo, kaip už užsienio politiką atsakingi Lietuvos pareigūnai vertina Rusijos vaidmenį visoje Europos saugumo architektūroje ir jos veiksmų Ukrainoje pobūdį. Šis vertinimas yra griežtesnis negu daugelio kitų ES šalių,“ - sakė R.Vilpišauskas.

Pasak politologo, skirtingas valstybių narių atstovavimas Maskvoje rodo, kad „koordinacijos iš esmės nebuvo ir ES valstybės narės neturi vieningos pozicijos“.

R.Vilpišausko teigimu, trijose Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos vertinimai yra panašūs, bet „ne kartą yra išsiskyrusios pozicijos dėl taktinių priemonių, kaip geriau dabar plėtoti santykius su Rusija“.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje iki 1953 metų dar vyko aktyvus partizaninis pasipriešinimas, vadinamas „karu po karo“. Lietuva 1990 metais pirmoji paskelbė atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos.

Pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių minėjime Maskvoje planavo dalyvauti Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras), taip pat Kinijos, Šiaurės Korėjos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos, Mongolijos, Kubos bei Vietnamo lyderiai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykti į Maskvą gegužės 10 dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"