TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gėjai įvaikių dar ilgai neturės

2008 01 31 0:00
Ši lesbiečių pora iš JAV augina ne įvaikintus, o savo biologinius vaikus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Valdininkai ramina, kad Lietuvoje gėjai ir lesbietės, bent jau artimiausioje ateityje, negalės įsivaikinti vaikų. Šalies įstatymai ir visuomenės požiūris homoseksualistams itin nepalankūs.

Vakar Seimo Šeimos ir vaikų reikalų komisija aptarė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad buvo pažeistos įvaikinimo siekusios homoseksualios prancūzės teisės. Ši byla Lietuvoje sulaukė didelio atgarsio, nerimauta, kad gėjai ir lesbietės tokiomis teisėmis ims naudotis mūsų šalyje.

Orientacijos gali nenurodyti.

Pagal Lietuvos įstatymus teisę įsivaikinti vaiką pirmiausia turi sutuoktiniai. Tuo siekiama, kad vaikas augtų visavertėje šeimoje. Tačiau tam tikrais atvejais įsivaikinti leidžiama nesusituokusiam asmeniui arba vienam iš sutuoktinių.

Europos šalių, kuriose įteisinta tos pačios lyties santuoka, poros nesikreipė į Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą (VTĮT). "Lietuvoje homoseksualistų santuoka nepripažįstama, todėl tokių asmenų paraiška būtų atmesta", - komisijos posėdyje tvirtino VTĮT direktorės pavaduotoja Asta Juškėnaitė.

Teisingumo ministerijos Privatinės teisės departamento direktorė Renata Juozikienė patvirtino, kad užsienyje gyvenanti vienos lyties asmenų šeima negalėtų įsivaikinti atžalos Lietuvoje. "Tačiau išlieka vienintelis, išimtinis atvejis - dėl įvaikinimo turi galimybę kreiptis nesusituokęs, vienišas netradicinės lytinės orientacijos asmuo", - sakė jis. Pasak Teisingumo ministerijos atstovės, Lietuvoje ateityje gali rastis atvejų, kai vienišas žmogus kreipsis dėl įvaikinimo visai neskelbdamas savo seksualinės orientacijos. "Jis bus vertinamas kaip visateisis įvaikintojas. Draudimai čia nepadės. Prancūzės byla parodė, kad tarp psichologų nėra vieningos nuomonės - ar gyvenimas homoseksualistų šeimoje pažeidžia vaiko psichiką", - kalbėjo R.Juozikienė.

Lietuvai neaktualu

Prancūzijos civilinis kodeksas numato neribotą teisę vienišam asmeniui įsivaikinti vaiką. Tokie asmenys turi tas pačias teises kaip ir šeimos. Pasak teisininkės, EŽTT įžvelgė diskriminaciją: kadangi kodeksas nenumato jokių išimčių ir reikalavimų vienišam asmeniui, sieti atsisakymą įvaikinti su jo seksualine orientacija - žmogaus teisių pažeidimas. "Teismo nutartis nėra tokia grėsminga, tokia vienareikšmė ar įpareigojanti valstybes priimti įsivaikinimą homoseksualioms šeimoms leidžiančius aktus, kaip buvo pateikta", - tvirtino R.Juozikienė.

LŽ kalbintas Lietuvos gėjų lygos prezidentas Vladimiras Simonko išreiškė norą, kad EŽTT sprendimą gerbtų visi Lietuvos žmonės, nepaisant jų nuostatų. "Ar jis taikytinas Lietuvoje - klausimas teisininkams. Ar tai aktualu Lietuvai dabar? Manau, ne itin. Esant tokiai homofobijai, pasekmės vaikui būtų ne pačios geriausios", - teigė jis.

Po Seimo komisijos posėdžio kalbinta vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, jog "Lietuvoje "ne tokios" orientacijos asmenys neturėtų įsivaikinti". Ji pabrėžė įsitvirtinusias tradicijas ir galimą neigiamą bendraamžių požiūrį.

Sukūrė precedentą

Praėjusią savaitę EŽTT, išnagrinėjęs lopšelio-darželio auklėtojos iš Prancūzijos skundą, nutarė, kad homoseksualūs asmenys gali siekti įvaikinimo. Teismo teigimu, draudimas asmeniui leisti įsivaikinti vien dėl jo seksualinės orientacijos pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją. Kai kuriose Europos šalyse gėjų ir lesbiečių šeimos įteisintos. Tačiau Strasbūro teismo sprendimas sukūrė precedentą visoms Europos Sąjungos valstybėms.

Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė, kad toks EŽTT sprendimas, atsižvelgus į vyraujančias vertybes, neturėtų būti automatiškai perkeltas į mūsų šalies teisinę bazę. "Nemanau, kad Lietuva šiuo atveju turi būti vienoda, kaip kai kurios kitos Europos šalys, kurios toleruoja tokius dalykus. Tai pačios visuomenės reikalas", - tuomet sakė premjeras. G.Kirkilas teigė neabejojąs, kad Lietuva gali savarankiškai tvarkytis su šia problema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"