TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gelbėjimosi liemenės - tik laivo puošmena

2011 07 14 0:00
Žvelgiant į perpildytus mažuosius laivelius, plukdančius keleivius per Kuršių marias į Smiltynę ir atgal, belieka tik džiaugtis, kad iki šiol pavyko išvengti katastrofos.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Apvilkti keleivius gelbėjimosi liemenėmis pramoginių laivų savininkus prieš dvejus metus įpareigojusios Klaipėdos miesto savivaldybės valdininkai tik skėsčioja rankomis iš bejėgiškumo, tačiau nesiima šios tvarkos laikymosi kontrolės.

Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklės numato, kad uosto akvatorijoje ir jūroje plaukiojant mažaisiais pramoginiais ar buriniais laivais privaloma vilkėti gelbėjimosi liemenes. Laivų savininkai nuo šių reikalavimų atsimuša tikinimais, esą jie vadovaujasi ne vietos valdžios patvirtintomis, bet Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėmis. O šios reikalauja gelbėjimosi liemenes vilkėti tik greitaeigių laivų keleiviams.

Sugriežtinti kontrolės nepaskatino nei plokščiadugnio laivo katastrofa Rusijoje, nei laimingai pasibaigęs savaitgalio incidentas Kuršių mariose, kai keltas "Kintai" užplaukė ant seklumos. Tačiau AB "Smiltynės perkėla", kuriai priklauso "Kintai", vadovas LŽ tvirtino, kad kiekviename kelte gelbėjimosi priemonių esama daugiau negu reikėtų. "Štai kelte "Nida", kuris kasdien plukdo keleivius į Smiltynę ir atgal, yra per 700 gelbėjimosi liemenių, taip pat keli plaustai, nors jų mes nė neprivalome turėti", - aiškino Darius Butvydas, "Smiltynės perkėlos" generalinis direktorius.

Grėsmę kelia mažieji laivai

Vis dėlto žvelgiant į perpildytus mažuosius laivelius, plukdančius keleivius per Kuršių marias į Smiltynę ir atgal, belieka tik džiaugtis, kad iki šiol jiems pavyko išvengti katastrofos. Pavojingi manevrai tarp laivų, stovinčių pačioje Dangėje, neatsargus elgesys Kuršių mariose ir smalsūs, apie pavojų nė nesusimąstantys keleiviai bet kada gali tapti skaudžios nelaimės priežastimi ar aukomis.

Tiesa, mažųjų ir pramoginių laivų savininkai įrodinėja, kad jei turima pakankamai gelbėjimosi priemonių, prireikus jas visada galima spėti išdalyti. Tačiau sezono įkarščiu retas kuris iš laivavedžių atsispiria pagundai priimti į laivą daugiau keleivių negu leidžiama. Galbūt dėl to verslininkai kategoriškai atsisako paklusti Klaipėdos miesto savivaldybės prieš dvejus metus patvirtintoms taisyklėms.

Kaip LŽ pasakojo Algirdas Valentinas, mažųjų ir pramoginių laivų asociacijos "Pajūrio laivai" vadovas, į Smiltynę žmones keliantys laiveliai plaukioja tik esant palankioms oro sąlygoms. O per metus tokių dienų pasitaiko vos apie 45. "Keleiviai būtų labai nepatenkinti, jei verstume juos rengtis liemenes. Suprantama, jos nenaujos, jau vilkėtos šimtų žmonių. Tačiau visada laive liemenių turime tiek, kiek plaukia keleivių, tad kritiniu atveju tikrai spėtume jas išdalyti", - įrodinėjo verslininkas.

Kad vandenyje egzistuoja savos, kartais žiaurios taisyklės, paliudijo ir šios savaitės tragedija Rusijoje, kai Volgos upėje nuskendo plokščiadugnis, tikrai ne greitaeigis keleivinis laivas "Bulgarija". Nė vienam jo keleivių įgula nespėjo paduoti gelbėjimosi liemenės.

Merui irgi nė motais

Beje, šių taisyklių ne visada laikosi net pats uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas. Į mero inauguracijos ceremoniją jachta atplaukęs politikas taip pat buvo be gelbėjimosi liemenės. "Liemenę vilkėjau. Tik po švarku jos nebuvo matyti", - vėliau bandė juokauti V.Grubliauskas.

Uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos ir transporto skyriaus vedėja Danutė Valuckienė pripažino, kad municipalinė valdžia nepajėgi kontroliuoti, ar paisoma nustatytų reikalavimų. "Taisyklės galioja jau dvejus metus, tačiau neturime jokių galimybių užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Kadangi per tą laiką skundų nesame gavę, patikrinimų nerengėme ir nieko nenubaudėme. Be to, į laivus galime tik nuo kranto pažiūrėti ir pamojuoti jiems nuplaukiant", - apgailestavo D.Valuckienė. Uostamiesčio valdininkė įsitikinusi, kad vietos valdžios išleistų taisyklių laikymosi kontrolę turėtų užtikrinti policija ir Saugios laivybos administracija (SLA).

Kontroliuoti derėtų savivaldybei

Tačiau SLA specialistai LŽ tikino, kad nuo 2010 metų liepos jie vadovaujasi ne municipalinėmis, o Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėmis. Pagal jas gelbėjimosi liemenes per visą kelionę reikalaujama vilkėti tik greitaeigių laivų keleiviams, įgulų nariams ir laivavedžiams. Esą laivų savininkai griežtai kontroliuojami tiek per technines apžiūras, tiek per specialius reidus. Kaip teigė SLA Nekonvencinių laivų poskyrio vyresnysis specialistas Igoris Lavrovas, greitaeigių laivų, galinčių plaukti didesniu kaip 40 mazgų (73,4 km/val.) greičiu, Lietuvoje nedaug. "Keleivius per Kuršių marias plukdantys laivai negreitaeigiai, todėl jais plaukiantys žmonės pagal europinius reikalavimus neverčiami rengtis liemenių", - aiškino I.Lavrovas.

Pasak specialisto, SLA kontroliuoja, kad mažuosiuose laiveliuose būtų tiek gelbėjimosi priemonių, kiek jie gali plukdyti keleivių. "Vis dėlto, jei Klaipėdos savivaldybė priėmė savo taisykles, valdininkai turėtų užtikrinti ir jų laikymosi kontrolę", - svarstė I.Lavrovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"