TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gelbės valdžia, už gydymą teks primokėti

2014 02 27 6:00
KT konstatavo, kad būtinąją pagalbą pirmiausia turi teikti valstybinės medicinos įstaigos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Iš valstybės kišenės turi būti finansuojamos tik gyvybiškai būtinos medicinos paslaugos, kurias teikti gali ir valstybinės, ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos. Tokią nemokamos medicinos traktuotę vakar paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio prašymu antrąkart per metus KT teko aiškinti Konstitucijos nuostatą, įtvirtinančią valstybės pareigą rūpintis žmonių sveikata, užtikrinti medicinos pagalbą ir paslaugas susirgus. Kartu buvo konkretizuota nemokamos medicinos pagalbos samprata.

Konstitucijos sergėtojai konstatavo, kad gyvybiškai būtinos - reikalingos žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti - medicinos paslaugos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. Visa kita pagalba nemokamai gali būti teikiama tik atsižvelgus į valstybės finansines galimybes. Būtinąją pagalbą pirmiausia turi teikti valstybinės sveikatos įstaigos. Tačiau jei dėl tam tikrų aplinkybių jos to padaryti negali, žmones gelbėti - ir privačiai dirbančių medikų pareiga. Už tai jiems taip pat turi būti atlyginama iš valstybės biudžeto. Asmenims, pageidaujantiems gauti papildomų paslaugų, turi būti sudaryta galimybė už tai primokėti.

Graikijoje vakar viešėjęs V.P.Andriukaitis nuo išsamesnių komentarų susilaikė. Lietuvos radijui ministras prisipažino, kad KT sprendimas tik sustiprino jo poziciją dėl valstybinių ir privačių medicinos įstaigų finansavimo. "Privačiai medicinai, jeigu ji pagrįsta privalomuoju sveikatos draudimu, bus taikomi tokie patys reikalavimai, ir ji neturės galimybių imti papildomų pinigų už esą geresnį gydymą. Galės imti pinigus už kavą, servisą, geresnę palatą, paslaugų be eilės suteikimą ir taip toliau. Taip yra visoje Europos Sąjungoje, taip bus ir Lietuvoje", - kalbėjo ministras.

Seimo opozicijos atstovai, džiugiai sutikę KT sprendimą, sakė esantys tikri, kad V.P.Andriukaičio nemokamo gydymo vizijos ir siekis uždėti antsnukį privačiai medicinai sužlugo galutinai.

Sistema gera

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininko, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų šešėlinės vyriausybės sveikatos apsaugos ministro Antano Matulo teigimu, Konstitucijos sergėtojai iš esmės patvirtino, jog iki šiol vykdyta sveikatos politika neprieštarauja Konstitucijai. “KT aiškiai pasakė, kad nacionalinė sveikatos sistema - tai ir valstybinės, ir privačios įstaigos. Gauti finansavimą ir teikti paslaugas gyventojams jos gali vienodomis sąlygomis”, - LŽ dėstė jis.

Valstybė tik turi užtikrinti racionalų valstybinių įstaigų tinklą. A.Matulo nuomone, teismas paneigė “ministro vizijas ir mėginimus sugrįžti į senuosius laikus”. Pasak konservatoriaus, V.P.Andriukaičio idėjos įteisinti absoliučiai nemokamą gydymą ignoruojant privačias sveikatos priežiūros įstaigas, kai neturima pakankamo finansavimo, iš esmės baigėsi niekuo. “KT labai gražiai dar kartą išaiškino, kad už būtinąją pagalbą iš biudžeto turi būti atlyginta tiek valstybinėms, tiek privačioms gydymo įstaigoms”, - pabrėžė jis. A.Matulo žiniomis, pacientų, kurie būtinosios pagalbos kreipiasi į privačias įstaigas, yra palyginti daug. Pavyzdžiui, Plungėje šią pagalbą teikia tik privatūs medikai, Panevėžyje tokių - 60 procentų.

“KT aiškiai pasakė, kad Europos Sąjungos valstybėje negalima diskriminacija pagal nuosavybės formą”, - sakė parlamentaras. Teismas taip pat išaiškino, kad papildomų paslaugų pageidaujantis pacientas gali už jas primokėti. “Prisiminkite, kaip ministras siūlė uždrausti bet kokias priemokas. Tai būtų galima padaryti tik tuo atveju, jei valstybė turėtų finansinių galimybių patenkinti visus pacientų poreikius”, - kalbėjo A.Matulas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, jog pacientui suteikiama paslauga, kaip pareiškė KT, negali priklausyti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydžio. “Paslaugos kokybė ir lygis turi būti visiems vienoda”, - pažymėjo politikas.

Reformos nesustos?

Seimo vicepirmininko socialdemokrato Algirdo Syso nuomone, KT žodis turės įtakos priimant sveikatos apsaugos sistemą padėsiančius koreguoti įstatymus. “Manau, šis išaiškinimas leis tęsti rimtas sveikatos reformas, atvers kelius skaidriam sistemos finansavimui. Kartu bus saugomi mokesčių mokėtojų pinigai, tai daryti įpareigojo teismas”, - LŽ sakė jis.

Anot A.Syso, niekas nesiginčija, kad tada, kai žmogui gresia pavojus, privačios įstaigos privalo atlikti pareigą ir už tai joms turi būti sumokėta. “Tačiau negalima nuolat finansuoti tų paslaugas, kurias gali suteikti valstybinės įstaigos”, - įsitikinęs Seimo vicepirmininkas.

Seimo Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos atstovo, buvusio teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nuomone, akivaizdu, kad didžioji dalis skambių V.P.Andriukaičio deklaracijų, kuriomis jis pernai sausį užvertė Seimą, visiškai subliūško. Pasak pašnekovo, KT konstatavo, kad nemokamos turi būti tik gyvybės gelbėjimo paslaugos. Visi kiti ministro argumentai, kodėl esą negalima vienodai finansuoti valstybinių ir privačių įstaigų, neatlaikė kritikos. „Po KT išaiškinimo ministras privalo vykdyti jau metus atidėliojamą Konkurencijos tarybos sprendimą ir pasirašyti sutartis su privačiomis medicinos įstaigomis“, - pabrėžė R.Šimašius. LS lyderio Eligijaus Masiulio teigimu, KT sprendimas įrodo, kad V.P.Andriukaičio planai riboti pacientų teisę gydytis skirtingose įstaigose ir gauti valstybės finansuojamas paslaugas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Įmokos dydis - įstatymu

KT savo išaiškinime, be kita ko, priminė, jog Konstitucijoje nėra nustatyta, koks turėtų būti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų dydis ir nuo kokių būtent pajamų jis turėtų būti skaičiuojamas. Tai nustatyti - įstatymų leidėjo kompetencija. Kita vertus, nustačius skirtingą šio draudimo įmokų dydį, nuo jo negali priklausyti asmeniui suteikiamų iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtis. Teismo sprendime taip pat pažymima, kad PSD fondo lėšos turi būti skirstomos atsakingai ir racionaliai, turi būti užtikrinta nuolatinė jų naudojimo kontrolė.

Konstitucijos sergėtojų teigimu, įstatymų leidėjai turi įgaliojimus nustatyti, kad už tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus nemokamą medicinos pagalbą piliečiams, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis) atsiskaitoma iš privačių finansavimo šaltinių: savanoriškojo sveikatos draudimo fondų lėšų, tiesioginiais pačių asmenų mokėjimais ir kt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"