TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gelbėtojo prie kiekvieno nepastatysi

2010 08 14 0:00
V.Kurkulis teigia ir pats labai mėgstantis plaukti baidare, tačiau ne tiek, kad rizikuotų savo ir šeimos narių gyvybe bei sveikata.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lietuvą su žemėmis maišęs viesulas gali pasikartoti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis sako, kad gyventojų į mišką niekas varu nevaro - žmonėms patiems turi rūpėti jų saugumas.

Savaitgalį - karštis, škvalas ir kruša. Tokias prognozes skelbė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Neabejojama, kad sekmadienį švenčiama Žolinė į atvirą lauką sutrauks minias žmonių.

Galimai vėtrai ugniagesiai gelbėtojai jau pasirengę, tačiau juos jaudina atsainus gyventojų požiūris į tykančias grėsmes. PAGD direktoriaus pavaduotojas, vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Vygandas KURKULIS, duodamas interviu LŽ, apgailestavo ne tik dėl to, kad dar neįdiegta sistema, leidžianti žmones mobiliaisiais telefonais įspėti apie artėjančią gamtos stichiją. Jam neramu ir dėl to, jog daugeliui gyventojų įspėjimai apie stiprų vėją, karštį ir žaibus dažnai pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.

- Kaip rengiamasi šį savaitgalį prognozuojamai vėtrai?

- Ugniagesiai gelbėtojai visuomet pasirengę - jie budi 24 valandas per parą. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, gresiant škvalui, įvedamas aukštesnės parengties lygis. Tai reiškia, jog parengiama naudoti technika, besiilsintys ugniagesiai gelbėtojai perspėjami, kad gali būti bet kurią akimirką iškviesti į darbą. Šiuo metu nematome reikalo turėti papildomų žmonių. Be to, negalime iš anksto į budėjimą iškviesti visų ugniagesių gelbėtojų, nes tai valstybei būtų per brangu. Tačiau ekstremalios situacijos atveju pasitelksime tiek darbuotojų, kiek prireiks.

- Tarnyboms nebuvo iš anksto pranešta apie škvalą, užklupusį praėjusį savaitgalį. Ar tai neapsunkino ugniagesių gelbėtojų darbo?

- Buvome "atbukę" nuo pranešimų apie galimas vėtras - sinoptikai jau kurį laiką apie tai kalbėjo kone kas antrą dieną. Išskirtinio perspėjimo, kad bus škvalas, nebuvo. Matyt, dėl to žiniasklaida ėmė rašyti, jog apie tokį pavojų gyventojus reikia perspėti iš anksto. Šiuo metu veikianti sistema neefektyvi - pavojaus sirenos garsai kaimo vietovių dažnai nepasiekia.

Ateityje žadama sukurti tokią sistemą, kad gyventojams apie artėjančią audrą ar kitą pavojų bus pranešta mobiliaisiais telefonais, bet ne trumposiomis žinutėmis. Jeigu prie tam tikros vietovės artės grėsmė, joje gyvenančių žmonių mobiliųjų telefonų ekranuose atsiras perspėjimas ir patarimai, kaip saugotis. Dėl to jau buvo skelbtas viešas konkursas, tačiau, kaip pastaruoju metu "madinga", jį pralaimėjusi bendrovė kreipėsi į teismą. Kol bus bylinėjamasi, žmonėms negalėsime pasiūlyti visavertės apsaugos.

- Ar per vėtrą tarnybos operatyviai gaudavo informaciją iš Bendrojo pagalbos centro?

- Dėl šio centro darbo nesulaukėme nė vieno skundo. Nei ugniagesiai, nei policijos pareigūnai nesipiktino, kad nebuvo informuoti apie vieną ar kitą įvykį. Manau, Bendrasis pagalbos centras atlaikė išbandymą viesulu. Tose vietose, kuriose siautė vėtra, centro gaunamų pranešimų skaičius šoktelėjo net penkis kartus! Štai Kauno mieste per parą pagalbos numeriu 112 paprastai paskambinama 700-800 kartų. Užklupus vėtrai centras sulaukė 3,5 tūkst. skambučių. Į juos buvo atsakyta ir išsiųstos gelbėtojų pajėgos.

Gyventojams siūlyčiau nepykti ant Bendrojo pagalbos centro dispečerių ar ugniagesių, nes prie kiekvieno nuvirtusio medžio jie nevyko, o pirmiausia skubėjo ten, kur buvo kilusi grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei. Nuvirtę medžiai, niekam nekėlę pavojaus, turėjo palaukti.

- Ar gelbėtojai dažnai mato, kad žmonės nemoka elgtis per audrą?

- Reikia pripažinti, jog mūsų krašto gyventojams saugios gyvensenos kultūra tebėra kažin kas tolima. Dažnas bent viena ausimi yra girdėjęs, kaip reikėtų saugotis, tačiau neįsidėjęs to į galvą. Nesakau, kad taip elgiasi absoliuti dauguma žmonių, tačiau didžioji dalis į savo saugumą žvelgia atmestinai. Iki užsieniečių mums dar toli. Gyventojams, kurie labai nori laisvas dienas praleisti gamtoje, siūlyčiau sekti sinoptikų prognozes. Ir praėjusį savaitgalį buvo skelbiama, kad tvyros karštis, gali žaibuoti. Bet į tai mažai kas reagavo. Buvo karšta, tad palapines poilsiautojai statė, žinoma, po medžiais, o jei pasitaikė koks senas papuvęs ir nusviręs beržas - dar geriau, didesnis pavėsis. Niekas žmonių per prievartą į miškus nevarė. Tačiau praūžus vėtrai visi ėmė piktintis, kad valstybė jų nesaugo. Gerbiamieji, jeigu patys nesisaugosite, jokia valstybės institucija jūsų nesužiūrės. Kitaip prie kiekvieno poilsiautojo reikėtų pastatyti po ugniagesį gelbėtoją. O kas saugos pačius gelbėtojus? Žmonės turi suprasti, kad niekas geriau nepasirūpins jų saugumu negu patys.

- Ką daryti kilus viesului?

- Jeigu žmogus namie, pirmiausia būtina sandariai uždaryti langus, duris, vengti skersvėjų. Jei žaibuoja, būtina iš elektros lizdų išjungti visus įrenginius, nes jie gali užsidegti ir sukelti gaisrą. Geriausia nekišti nosies į lauką, nes pastate kur kas saugiau. Žinoma, jeigu namas - ne avarinės būklės. Audrai užklupus plyname lauke, būtina atsigulti ant žemės ir gulėti. Stovintis žmogus - jau potencialus žaibo taikinys. Galbūt sušlapsite, sušalsite, bet blogiausios to pasekmės - sloga. Tačiau liksite gyvas, nepatirsite sunkių sužalojimų.

Miškuose sunkiau apsisaugoti nuo stichijos. Svarbiausias patarimas - sekti sinoptikų prognozes. Jeigu žadamas vėjo sustiprėjimas, žaibas, siūlau atsisakyti pramogų lauke.

Aš irgi labai mėgstu plaukti baidare, tačiau ne tiek, kad rizikuočiau savo ir šeimos gyvybe bei sveikata. Tikiuosi, praėjęs škvalas privers žmones pagalvoti apie tai, jog reikia pasisaugoti.

- Kokių gelbėjimo darbų šiemet pareigūnams teko atlikti daugiausia?

- Darbo apimties didėjimą pajutome dar pavasarį, kai kilo potvyniai. Patvino net tos vietos, kurių savo planuose nebuvome pažymėję kaip potencialiai pavojingų. Šiemet labai padaugėjo skenduolių - iš vandens jų ištraukėme jau beveik 170. Nemažai darbo turėjome dėl nuvirtusių medžių. Apskritai darbų padaugėjo trečdaliu. Tai pareikalavo daug resursų.

- Ar nepritrūksite pinigų?

- Praėjusią savaitę vykę gelbėjimo darbai pareikalavo didelių išlaidų ne tik iš mūsų, bet ir iš savivaldybių ugniagesių komandų. Jei situacija bus kritinė, prašysime Vyriausybės pagalbos. Nėra buvę taip, kad Vyriausybė nesuprastų mūsų tarnybos svarbos žmonėms. Žinome, jog valstybės finansinė padėtis sunki, todėl bandome suktis su tuo, ką turime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"